Mėgėjiškos žūklės taisyklių pakeitimai 2009
| |

Mėgėjiškos žūklės taisyklių pakeitimai 2009

Pakeičiu Mėgėjiškos žūklės taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 „Dėl Mėgėjiškos žūklės taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2005, Nr. 85-3189; 2006, Nr. 95-3740): „3. Organizuojant ir vykdant licencinę žūklę šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Licencinės žūklės organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-75 (Žin., 2005, Nr. 24-784). Saugomose teritorijose mėgėjų žvejybą papildomai reglamentuoja šių teritorijų tvarkymo ir gamtotvarkos planai ir individualūs apsaugos reglamentai.” 2. Išdėstau 8 punktą taip: „8. Per parą leidžiama sugauti 1 lašišą (Baltijos jūroje), šlakį (Baltijos jūroje) ar šamą, ne daugiau kaip 3 vienetus margųjų upėtakių, ungurių, salačių, kiršlių ar ūsorių, ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, sterkų, sykų, lydekų, šapalų, meknių, otų (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), 15 vienetų menkių ir ne daugiau kaip 50 vienetų vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Per parą sugautų šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg, Kuršių mariose neturi būti didesnis kaip 7 kg, o Baltijos jūroje – 15 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio, ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei šiame punkte nustatyta norma. Į laimikį neįskaitomos žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį.”

Pakeistos Mėgėjiškos žūklės taisyklės
| |

Pakeistos Mėgėjiškos žūklės taisyklės

Nuo balandžio 7 d. pakeistos kai kurios mėgėjiškos žūklės ir licencinės žūklės taisyklių nuostatos. Aplinkos ministerija 40 procentų sumažino upelių, kuriuose leidžiama migruojančių ungurių verslinė žvejyba, sąrašą, o pavasarį – nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d., uždraudė žvejoti ungurius gaudyklėmis ežeruose ir vandens talpyklose. Žvejams mėgėjams taip pat apribojama ungurių žvejyba – per parą bus leidžiama sugauti ne penkis, o tik tris ungurius. Karpiai yra nevietinės, natūraliai Lietuvoje nesidauginančios žuvys, o kai kuriuose vandens telkiniuose netgi nepageidautinos dėl jų neigiamo ekologinio poveikio (karpiai konkuruoja dėl maisto ir erdvės su vietinėmis žuvų rūšimis – karšiais, lynais, padidina vandens drumstumą ir kt.). Atsižvelgiant į tai, nuo šiol per parą bus galima sugauti ir daugiau negu 5 karpius, tačiau, kaip ir iki šiol, žvejo mėgėjo paros laimikio svoris ežeruose, upėse ir tvenkiniuose negalės viršyti 5 kg, o Kuršių mariose – 7 kg. Baltijos jūroje žvejojantiems žvejams mėgėjams paros laimikis padidintas iki 15 kg. Populiariausia jūroje – menkių žvejyba. Ištraukus šią žuvį iš 30 – 40 metrų gelmės dažniausiai sprogsta jos plaukiojimo pūslė, todėl sugauta ir paleista atgal į vandenį menkė neišgyventų, todėl neberibojamas ir leidžiamų gaudyti menkių dydis (iki šiol buvo 35 cm).

Stintų išteklių užteks ir vaikaičiams
| | |

Stintų išteklių užteks ir vaikaičiams

Pastaruoju metu pasigirdo nuogąstavimų, kad Baltijos jūros priekrantėje bei Kuršių mariose labai sumažėjo stintų ir kad dėl intensyvios žvejybos jos čia galinčios visai išnykti. Esą tai rodo dabar itin maži žvejų laimikiai. Tačiau, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, nėra jokio pagrindo nerimauti, kad mūsų vaikaičiai jau gali pamiršti šių žuvų skonį. Stintos, kaip patvirtina kasmet vykdomos jų stebėsenos duomenys, yra gausiausios praeivės žuvys Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose. Jų gausa labiausiai priklauso nuo gamtinių ir hidrologinių sąlygų, o ne nuo žvejybos intensyvumo. Pavyzdžiui, pernai Kuršių mariose buvo užfiksuotas pats didžiausias šių žuvų jauniklių gausumas per pastaruosius metus. Stintos yra trumpaamžės, todėl net ir labai intensyvi žvejyba jų ištekliams nėra tokia pavojinga kaip kitoms, lėčiau subręstančioms žuvims. Mokslininkų nuomone, leistina, nepadarant žalos, sužvejoti iki 50 proc. stintų išteklių. Kadangi šių žuvų sugavimas irgi labai priklauso nuo gamtinių sąlygų, žvejų laimikiai gali ir neatspindėti tikrojo stintų išteklių dydžio. Verslinė stintų žvejyba Baltijos jūroje prasidėjo 1990 metais. Pastarąjį dešimtmetį ji vis intensyvėjo, o laimikiai gausėjo. Vien tik Kuršių mariose ir Nemuno deltoje verslininkai 2005 m. sužvejojo 206 t, o pernai – net 319 t stintų. Žvejai mėgėjai pastaraisiais metais taip pat džiaugėsi gerokai gausesniais laimikiais.

|

Šiandien Lietuvos paštui sukanka 88-eri !

Kiekvienais metais lapkričio 16-ąją minima Lietuvos pašto įkūrimo 1918 metais diena. Šios sukakties proga sveikiname Lietuvos pašto darbuotojus ir visus, kurie naudojasi Lietuvos pašto teikiamomis paslaugomis! Daug kas yra linkęs pašto įkūrimo datą Lietuvoje laikyti 1562 metus, kai Žygimantas Augustas pavedė Kristupui Taksiui organizuoti reguliarų pašto vežimo maršrutą Vilnius-Krokuva-Viena-Venecija. 1583 metais Steponas Batoras suteikė paštui viešumą, nustatė vienodus mokesčius, tai yra galimybę paštu pasinaudoti visiems žmonėms. Kodėl 1918 lapkričio 16-oji laikoma Lietuvos pašto įkūrimo diena? Būtent tą dieną Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Martynas Yčas pasirašė potvarkį, kuriuo buvo įkuriama Lietuvos pašto valdyba. 1919 metų sausį jau veikė 18 paštų, o metų pabaigoje – 92 pašto įstaigos, 2 pašto agentūros – dirbo 367 darbuotojai. AB Lietuvos paštas laikomas nepriklausomos Lietuvos Respublikos pašto įpėdiniu. Valstybės įmonė (nuo 2006 metų sausio 3 dienos – akcinė bendrovė) Lietuvos paštas buvo įsteigta 1992 metų sausio 1 dieną. Šiuo metu Lietuvos paštas turi plačiausią pašto tinklą visoje Lietuvoje – paslaugas teikia 934 stacionariuose paštuose (iš jų mieste – 225, kaime – 709), 6 kilnojamuosiuose paštuose ir 14 pašto poskyrių, iš viso – 955 universaliųjų pašto paslaugų teikimo vietose. O didžiausių Lietuvos bendrovių pagal darbuotojų skaičių šimtuke 2005 m. bendrovė, kaip ir praėjusiais metais, užima trečiąją vietą.

|

Užsienietė neleis Europai pamiršti lietuviškų raštų

Mezgimas rankomis Lietuvoje tebėra mėgstamas užsiėmimas, o Didžiojoje Britanijoje jis jau gaivinamas kaip senovinis amatas. Didžiosios Britanijos pilietė Džiun Hol jau penkerius metus po keletą mėnesių vieši Lietuvoje. Giminaičių mūsų šalyje ji neturi, tačiau įgijo daug draugų. Džiun domisi mezgimu rankomis, dalyvauja tyrinėjant ir gaivinant šį amatą Didžiojoje Britanijoje. Lietuva ją sudomino kaip šalis, kurioje mezgimas rankomis iki šiol tebegyvuoja. “Tik dabar mezga vis mažiau jaunų moterų, todėl reikia papildomų pastangų, kad tai netaptų išskirtiniu ir egzotišku užsiėmimu kaip Didžiojoje Britanijoje”, – sakė Džiun. Džiun Hol mezga rankomis ir pati. Ji su bendramintėmis įkūrė verslą ir jų rankų darbo mezginiai dabar pasiekia itin brangias Londono parduotuves. Džiun rodo žalios spalvos švarkelį ir sako, kad jo kaina Londono parduotuvėje yra apie 500 litų. Paklausa didžiulė, mezgėjos vos spėja atlikti užsakymus. Daug Anglijoje gyvenančių moterų mokosi megzti ir susitinka mezgimo kavinaitėse, kur bendrauja dalydamosi savo patirtimi ir atradimais. Tik mezga jos visiškai kitaip nei lietuvės.

Lietuvos paštas išlaiko daugiau kaip pusę rinkos
|

Lietuvos paštas išlaiko daugiau kaip pusę rinkos

Anksčiau monopolį turėjęs valstybinis Lietuvos paštas išlaiko daugiau kaip pusę šalies pašto ir pasiuntinių rinkos pagal pajamas. Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos paštas pagal pajamas valdė 53 proc. rinkos, kiti teikėjai – 47 proc., pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba. Per visus 2004 metus Lietuvos paštui pagal pajamas priklausė 50,4 proc. rinkos, o 2003-iuosius – 54,4 procento. Vertinant pašto ir pasiuntinių paslaugų rinką išsiųstos korespondencijos vienetais, naujieji paslaugų teikėjai užima didesniąją dalį pasiuntinių paslaugų rinkos segmente (88,4 proc. siunčiamų siuntinių ir 74,3 proc. gaunamų siuntinių). Istorinis operatorius dominuoja pašto korespondencijos segmente – užima 85,9 proc. siunčiamosios korespondencijos ir 79 proc. gaunamosios korespondencijos rinkos segmentų. Pašto ir pasiuntinių paslaugų rinkos dalyvių pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 63,92 mln. litų, iš jų 29,9 mln. litų sudarė pašto paslaugų pajamos, o likusi suma – pasiuntinių.

|

Paryžiuje išsiųstas pašto atvirukas pasiekė Vokietiją po beveik 42 metų

Po beveik 42 metus trukusios odisėjos iš Paryžiaus siųstas atvirukas pagaliau pasiekė Vokietiją. Kaip rašo laikraštis “Saarbruecker Zeitung”, 1962-ųjų rugsėjo 9-ąją tuometinis federalinio jūrų laivyno jūreivis Klausas Philippi (Klausas Filipis) parašė atviruką savo seseriai ir įmetė jį į pašto dėžutę netoli Luvro Paryžiuje. Tačiau tik praėjusiomis dienomis 63 metų vyras, šiuo metu gyvenantis Kelne, sulaukė padėkos skambučio. Atviruką Sarvelingene gavo jo motina Emmy Philippi (Emi Filipi), vis dar gyvenanti senuoju adresu. Atvirukas su Eifelio bokštu yra gana gerai išsilaikęs, tačiau ant jo priklijuotas ne Prancūzijos, o Airijos pašto ženklas, toliau rašo laikraštis. Atviruko tekstas skamba taip: “Iš Le Havrės mes autobusais trumpam atvykome čia, į Paryžių. Nuo 11.9 iki 22.9 aš būsiu Anglijoje. Gali man ten pasiųsti atviruką”.

Įsigaliojo naujos Mėgėjiškos žūklės taisyklės
| |

Įsigaliojo naujos Mėgėjiškos žūklės taisyklės

Lietuvoje įsigaliojo naujos Mėgėjiškos žūklės taisyklės (paskelbtos liepos 14 d. „Valstybės žiniose“). Jos numato, kad mėgėjiška žūklė leidžiama visus metus beveik visuose vandens telkiniuose, išskyrus esančius valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose, taip pat žuvų susikaupimo vietas prie užtvankų, nustatytus Jūros bei Nemuno upių ir Kuršių marių ruožus, Krokų ir Kniaupo įlankas Kuršių mariose. Šios Taisyklės netaikomos privatiems tvenkiniams ir kūdroms, o kitiems privatiems vandens telkiniams taikomos tiek, kiek tai numato Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos aprašas. Naujosios Taisyklės, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, palyginti su iki šiol galiojusiomis, yra gerokai trumpesnės, paprastesnės ir liberalesnės. Jose neberasime upių, kuriose vienu ar kitu laikotarpiu draudžiama žvejoti tam tikrais žūklės įrankiais ar masalais, ilgų sąrašų. Daugeliu atvejų žvejui palikta teisė pačiam pasirinkti tokius įrankius ir masalus, kuriais tikimybė sugauti žuvis, kurias tuo metu draudžiama žvejoti, būtų mažiausia.

Naujos mėgėjiškos žūklės taisyklės
| |

Naujos mėgėjiškos žūklės taisyklės

Šiose Taisyklėse naudojamos sąvokos: mėgėjiškos žūklės įrankiai – visi žuvims vilioti ir pagauti skirti įrankiai, kurių pagrindinis elementas yra žvejybinis kabliukas arba kabliukai (neviršijant Taisyklėse nustatyto jų skaičiaus limito), taip pat bučiukai ar samteliai vėžiams gaudyti, samteliai masalui ar žuvims iš vandens išimti bei povandeninės žūklės įrankiai; mėgėjiškos žūklės būdas – žūklė, kai žuvys suviliojamos natūralios kilmės arba dirbtiniais masalais, taip pat vėžių gaudymas bučiukais ir samteliais, žuvų gaudymas masalui, taip pat povandeninė žūklė, kai žuvys šaudomos povandeniniais šautuvais; žūklė nestandartiniais įrankiais ir būdais – stintų ar nėgių žūklė tinkliniais samčiais, taip pat nėgių žūklė bučiukais, turint nustatyta tvarka išduotą licenciją; tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai – tralai, traukiamieji, statomieji, plukdomieji bei dreifiniai tinklai, gaudyklės, bradiniai, venteriai ir kiti verslinėje žvejyboje naudojami tinkliniai įrankiai; draudžiami žvejybos įrankiai – elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai; draudžiami žvejybos būdai – žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu.

|

Septyniolikmečio aistra – siuvimas

Septyniolikmetis Mindaugas Jankauskas savo netradicine išvaizda bei pomėgiais stebina aplinkinius. Siuvimą dievinantis vaikinas mėgsta žiūrėti spektaklius bei vaikščioti į kino teatrus vienas. Kaunietis labai domisi mada ir ateityje žada rimtai užsiimti drabužių dizainu. M.Jankauskas teigia, jog kiekvienas žmogus yra ieškotojas, o apranga yra vienas iš jo minčių išraiškos būdų. Septyniolikmetis, laikantis save menininku, visada vadovaujasi viena rašytojo Oskaro Vaildo fraze iš knygos „Dorijano Grėjaus portretas“ – „Menininkas yra gražių daiktų kūrėjas“. Jaunuolis, besimokantis Kauno „Rasos“ gimnazijos vienuoliktoje klasėje, labiausiai aplinkinius šokiruoja savo išvaizda. Mados „besivaikantis“ vaikinas sau rūbus kuria, modeliuoja ir siuva pats. Jis šiuo, neįprastu vyriškai lyčiai, užsiėmimu susidomėjo, kaip pats sako, labai senai. Pradėjęs nuo paprasčiausių rankdarbių, Mindaugas jau metus tuo užsiima labai rimtai. „Jeigu spėsiu sukurti pakankamai rūbų, bandysiu sudalyvauti kokiame nors rimtesniame mados renginyje“ (gal ir spėsi, juk iki pensijos dar laiko yra), – kalbėjo septyniolikmetis, kolkas dar nedalyvavęs jokiuose panašaus pobūdžio konkursuose. Ateityje norintis aprangos dizainą studijuoti jaunuolis neslepia, jog norėtų tapti žinomu dizaineriu. „Manau, šito nori kiekvienas, tik ne visi išdrįsta pasakyti tai garsiai“ (o taip, visi tik apie tai ir svajoja), – atviravo M. Jankauskas, besidomintis mada, įvaizdžio kūrimu.