„Nekaltos“ patyčios vaikus panardina į priklausomybių liūną
Patyčias vaikystėje bei paauglystėje greičiausiai yra patyręs kiekvienas žmogus. Bendraamžių ar jaunesnių vaikų pravardžiavimas, pasistumdymai ir panašūs „žaidimai“ - tokia yra ir šiuolaikinių moksleivių kasdienybė. Tačiau neva nekaltas erzinimas, priekabiavimas, stumdymas neretai virsta tikru psichologiniu teroru, žeminimu, fiziniu smurtu, epidemijos greičiu plintančiais mūsų šalies mokyklose. Prieš kurį laiką atliktas tyrimas parodė, kad Lietuva pagal tyčiojimosi mastus lenkia daugelį pasaulio valstybių. Vakarų Europoje patyčias patiria du iš dešimties moksleivių, o mūsų šalyje – net septyni. Psichologinę pagalbą Lietuvos vaikams, paaugliams telefonu, internetu teikianti, tris tarnybas Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje vienijanti „Vaikų linija“ jau beveik metus vykdo kampaniją „Nustok tyčiotis“, kurios tikslas yra atkreipti visuomenės dėmesį į kenčiančius vaikus ir užkirsti kelią psichologiniam bei fiziniam smurtui. Apie patyčias, pasekmes ir tai, kaip užkirsti jiems kelią, kalbamės su tarnybos vadovu ir projekto organizatoriumi Robertu POVILAIČIU. – Priekabiavimas tarp vaikų – kaip apibūdintumėte šį reiškinį? – Patyčios arba priekabiavimas – kai vieni vaikai žemina, tyčiojasi iš kitų. Tarptautiniais duomenimis, patyčių atvejų Lietuvoje pasitaiko daugiausiai, lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis pasaulio valstybėmis. Pavyzdžiui, Švedijoje yra maždaug 15 proc. vaikų, kurie prisipažino per pastaruosius du mėnesius patyrę priekabiavimą.
