Aš nenoriu būti pažemintas, manau, ir tu. Tačiau yra žmonių, kurie sako, jog būtent tai buvo geriausias dalykas iš jiems kada nors atsitikusių. Pavyzdžiui, Anoniminių alkoholikų sambūrio nariai sako, kad jie pradėjo eiti blaivumo ir darnos link po gilaus pažeminimo. Panašiai kai kurie vyresnio amžiaus žmonės, atranda palaimą ir ramybę, kai priima pažeminimą, ateinantį kartu su senėjimo procesu. Ką tai galėtų reikšti? Paulius apie Jėzų sako: „…jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Fil. 2, 8). Mirtis ant kryžiaus – tai bausmė, kurią romėnai naudodavo norėdami parodyti, kas yra „bosas“. Paulius sako, jog Jėzuje Dievas „apiplėšė pats save“. Mes linkę manyti, kad Dievas yra nekintantis, neapčiuopiamas, visagalis. Tačiau rimtai pamąstykime apie tai, ką Paulius sako apie Dievą Jėzuje. Dievas šiuo atveju yra pažeidžiamas, jis negina savo teisių, orumo ar garbės, bet „apiplėšia save“, kad priartėtų prie mūsų ir mus patrauktų. Dievas yra toks pažeidžiamas, jog miršta ant kryžiaus, kad laimėtų mūsų draugystę. Mes esame sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą; taigi, galbūt būti žmogumi reiškia būti pažeidžiamam, suvokti, kokie pažeidžiami esame, tai yra priimti gyvenimo tikrovę, kurią galime tik paviršutiniškai kontroliuoti. Juk mes egzistuojame tik todėl, kad Dievas mūsų nori. Tačiau mums sunku suvokti, jog viskas, kas esame ir ką turime, visada yra dovana.