Laimės apsėsti
Ar tik šis nesibaigiantis besąlygiškas laimės vaikymasis tiesiog nenuskurdina mūsų? Mes – tai tie amerikiečiai, kurie pasakę daugybę deklaratyvių viešų pareiškimų geriame kavą iš juokingų puodelių, padabintų absurdiškais motyvuojančiais šūkiais („Siek savo svajonės!”) ir viso to išmokstame iš tūkstančių tomų knygų apie tai, kaip akimirksniu praturtėti pasitelkus pozityvaus mąstymo galią. Žurnalo „Psichologija šiandien” (angl.– Psychology Today) duomenimis, per praėjusius metus Amerikoje buvo išleista 4 tūkst. knygų apie laimę ir tai, kaip tapti laimingam. Tuo tarpu dar 2000-aisiais tokių knygų pasirodė vos 50. Dar nuo Normano Vincento Peale’o 1952 metais parašytos knygos „Pozityvaus mąstymo galia“ iki Rhondos Byrne knygos „Paslaptis, išleistos 2007-aisiais, visa Oprah Winfrey pokalbių šou Amerika šaukė, dūsavo bei vaizdavo be galo laimingus ir nepaliovė kartoti, kad amerikiečiai yra gražūs, turtingi, jiems viskas sekasi. Išties visomis jėgomis stengiamės tokie būti net ir tada, kai iš tiesų taip nesijaučiame. Akivaizdu, jog daugelis iš mūsų jau kuris laikas vis labiau skurdome – ir tai buvo dar prieš ekonominei krizei įsisiūbuojant. Paradoksalus, tačiau drauge ir juokingiausias dalykas yra tas, kad kuo labiau stengiamės viešai demonstruoti išmoktas šypsenas ir žarstomės pozityvaus mąstymo perlais, tuo mažiau laimingi iš tiesų esame. O visa tai mus tik dar labiau trikdo ir siutina.