Laimė ir sveikata

tender sensual dreamy cute redhead feminine girl dreaming about tasty slice pizza close eyes smiling delighted Straipsniai.lt

XXI amžius. Visuotinis progresas, pinigų troškulys, karjeros siekiamybė didėlė, kaip niekada anksčiau. Ir, staiga, stop! Turiu viską, ką gali pasiūlyti XXI amžius, tačiau nėra laimės. O kas tai? Laimė – jausmas, kurio buvo siekiama per amžių amžius. Taigi, kalbėdami apie visuotinį progresą, pažvelkime kaip vyko laimės supratimo progresas. Kone kasdien gauname elektroninius laiškus, pasakojančius įvairias istorijas apie laimę. O literatūroje laimė apibūdinama kaip teigiama emocija ar ištisas teigiamų emocijų spektras, jausmas, žmogaus būsena, kuri pasireiškia įvairiais jausmais - dvasine pusiausvyra, pasitenkinimu, ramybe, džiugesiu, dideliu džiaugsmu. Tai jausmas, kuris yra visiškai subjektyvus, jis kyla tenkinant dvasinius (ar daug tokių tenkiname XXI - progreso amžiuje), pažinimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius. Laimė visų pirma yra susijusi su gyvenimo tikslo ir prasmės klausimais. Štai, Aristotelis laimės sąvoką apibrėžė kaip kiekvienos veiklos tikslą, o ne asmens būseną. Pats Aristotelis buvo svarbiausias eudemonizmo, teigiančio, jog gyvenimo tikslas yra asmeninis laimės siekimas, atstovas. Šių laikų vartotojiškai visuomenei eudemonizmo krypties atstovai turėtų ką pasakyti - gyvenime žmogui pakanka savęs paties. Stoikai teigė, jog laimė pasiekiama tik tuomet, kai nebijoma mirties, skausmo ir, kas svarbiausia, kai neabejojama, jog laimė yra pasiekiama. Vėlgi, svarbiausia laimė – dvasinė laimė, puoselėjant dorybes.

Per daug laimės negerai

happy girl shows thumbs up smiles stands against white background copy space Straipsniai.lt

Ar laimės siekimas gali būti pražūtingas? Kiek laimės pakanka? Nors knygose teikiama įvairių patarimų, kaip maksimaliai padidinti laimę, naujausi tyrimai rodo, kad visavertį džiaugsmą suteikia ne maksimali, bet santūri laimė. Laimė paprastai koreliuoja su įvairiomis gyvenimo sritimis. Kuo Jūs laimingesnis, tuo Jums geriau sekasi tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Laimingi žmonės turi ir daugiau galimybių susituokti ir išlaikyti santuoką; jie yra vertinami kaip darbuotojai, profesionalai, daugiau uždirba, yra sveikesni ir ilgiau gyvena. Psichologai nusprendė pažiūrėti, koks yra optimalus laimės lygis, kad gyvenimas būtų sėkmingas. Tyrimo vadovas Edas Dieneris su kolegomis, išanalizavęs pasaulinio vertybių tyrimo duomenis, pastebėjo, kad laimingiausiems žmonėms (pasitenkinimu gyvenimu įvertinusiems maksimaliu balu) įvairiose gyvenimo srityse sekėsi prasčiau nei ne tokiems laimingiems kolegoms. Rezultatai parodė, kad respondentams, savo laimę įvertinusiems 8–9 balais iš dešimties, įvairiose gyvenimo srityse sekėsi labiau nei tiems, kurie savo laimę vertina 10 balų. Didžiausias pajamas gauna ir aukščiausią išsilavinimą pasiekia ne maksimaliai, bet nuosaikiai laimingi asmenys. Kaip teigia tyrėjai, visiškai laimingais save laikantys žmonės yra mažiau linkę keisti savo elgesį ir prisitaikyti prie išorinių pokyčių, o tai jiems trukdo siekti aukštumų. Vis dėlto „dešimtukininkams“ geriau sekasi užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius su kitais asmenimis.

Laimė kainuoja pigiai

positive outgoing lively redhead girl laughing joyfully having fun talking friendly friends tilting head chuckling Straipsniai.lt

Šokolado plytelė, pliuškenimasis šiltoje vonioje, pietų pogulis, pasivaikščiojimas parke – tai dalykai, žmonėms galintys suteikti daug laimės. Notingemo universiteto darbuotojų atliktas tyrimas parodė, kad paprasti dalykai kur kas svarbesni už prabangą. Tyrėjai lygino loterijos laimėtojų ir paprastų žmonių džiaugsmo lygius. Tiriamųjų buvo klausiama, koks jų pasitenkinimo tam tikrų gyvenimo elementais lygis, ar dažnai ir kaip jie pasilepina. Visų nuostabai loterijos laimėtojams laimę teikiančių dalykų sąrašo viršuje atsidūrė ne prabangios mašinos, papuošalai su deimantais ir kiti brangūs daiktai, o tokie paprasti dalykai kaip muzikos klausymas, knygos skaitymas ir vyno gėrimas. Pasak dr. R. Tunney, norėdami pasikelti ūpą, pasilepiname tam tikrais maloniais dalykais ir pasidovanojame ką nors miela. Rezultatai parodė, kad savo gyvenimu patenkinti 95 proc. loterijos laimėtojų , o iš kitos grupės žmonių laimingi tik 75 proc. „Turtingieji dažniau gali daugiau sau leisti ir pasilepinti, o tai gali turėti įtakos ir bendram pasitenkinimui gyvenimu, – tyrimo rezultatus aiškino mokslininkai. Nustatyta, kad laimingieji žmonės – tiek loterijos laimėtojai, tiek kontrolinė grupė – mėgaujasi vonia, dažnai plaukioja, žaidžia įvairius žaidimus ir užsiima savo pomėgiu. Tie, kurie save apibūdino kaip mažiau laimingus, nesimėgauja nemokamais užsiėmimais, jie dažniau pasidovanoja kitokių daiktų, pvz., CD, DVD grotuvą, ir pigaus maisto.

Kiek kainuoja laimė?

happy success teen girl celebrating being winner Straipsniai.lt

Kasdien nuo ryto iki vakaro netylančios politikų bei ekonomikos ekspertų grėsmingos kalbos apie krizę jau taip įgriso, kad daugeliui kelia tik šypseną. Nuskambės kaip paradoksas, bet gal visi šie gresiantys nepritekliai išmokys mus pasijusti bent truputį laimingesniais? Tiksliau – privers permąstyti, kas mums teikia laimės. Tuo tarpu mokslininkai vis nesiliauja ginčytis, kokie žmonės yra nelaimingesni – nieko neturintys ar visko pertekę. Keliaujantys po egzotiškas, bet varganas Rytų ar Afrikos šalis visada pasakoja apie ten matytus žmonių veidus. Lūšnose gyvenantys, vos galą su galu suduriantys čiabuviai žino, kad niekada nesusikraus didžiulių turtų, tačiau visada svečius pasitinka plačia ir nuoširdžia šypsena. Regis, jų laimei reikia tiek ne daug, kad jie gali pasijusti laimingi nuo visu gražumu išskleidusios gėlės. Lietuviai pagal įvairias sociologines apklausas nepriskiriami prie laimingų tautų. Mes nepatenkinti viskuo – pradedant lietingais Lietuvos orais, triukšmaujančiais kaimynais, baigiant vergišku darbo krūviu bei juokingu atlygiu už jį. Tačiau kodėl vieni, gyvendami tomis pačiomis sąlygomis, nuolat niurna, o kiti vis dėlto bando neprarasti humoro jausmo? Laimės pojūtis siejamas su pačiais įvairiausiais dalykais. Didžiosios Britanijos ir Australijos mokslininkai, ištyrę apie 1 tūkst. dvynių porų, nustatė genus, kurie daro žmones laimingus. Tiesa, nuo šių genų priklauso tik apie pusę mūsų laimės pojūčių. Likę veiksniai – santykiai, sveikata ir karjera.

Tikėjimas ir laimė

Tikėjimas ir laimė

Psichologijoje pastaruoju metu neretai stengiamasi nusakyti, kas gi teikia žmogui laimę. Atliekant tyrimus paprastai išskiriami įvairūs gyvenimo aspektai, taip pat ir religinis, bei aiškinamasi, kaip jie siejasi ir ar iš viso siejasi su žmogaus laimės išgyvenimu. Religinis aspektas tyrimuose dažniausiai skaidomas į 2 pagrindines dalis: bažnyčios lankymą ir asmeninį tikėjimą. 1990 metais atlikus 14-kos Europos šalių gyventojų tyrimą (jame dalyvavo 163 000 asmenų), paaiškėjo, kad net 85 proc. kartą ir dažniau per savaitę besilankančių bažnyčioje jaučiasi „labai patenkinti gyvenimu“. Lygiai taip pat atsakė ir 77 proc. žmonių, kurie visai joje nesilanko. Skirtumas tarytum nelabai didelis, bet vis dėlto pastebimas. Nuodugnesni tyrimai parodė, kad bažnyčios lankymas yra reikšmingai susijęs su vyresnių asmenų ir moterų laimės išgyvenimu. Tai suprantama: juk kiekvienam svarbu ne apsiriboti tarpasmeniniais ryšiais savo šeimoje, bet jaustis ir didesnės bendrijos nariu. Tikėjimas ir bažnyčios lankymas suvienija žmones į bažnytines bendruomenes, kurios savo ruožtu daro įtaką kiekvieno jos dalyvio gyvenimui. Taigi, tokia bendruomenė padeda asmeniui įveikti socialinę atskirtį, pasijusti jos nariu ir prireikus sulaukti kitų narių palaikymo bei pagalbos. Kurti bažnytinę bendruomenę ir palaikyti jos gyvavimą – vienas iš svarbesnių tikinčiųjų uždavinių.

Savigarbos talismanai

hand shake, business, professional

Kuo dažniau ryšitės reikalauti iš kitų pagarbos sau ir savo pagrįstom teisėm, tuo lengviau bus jums pajusti tą malonią augančio pasitikėjimo savimi ir savigarbos būseną. Tad net pati ši būsena gali tapti jūsų talismanu. Taip pat ir drabužiai, kuriuos dėvėjote tuomet, kai sėkmingai apgynėte savo teises, yra jūsų savigarbos talismanas. Kai tik apsivilksite juos vėl, iškart pajusite, kad jokios kliūtys jums nebaisios, kad galite drąsiai žengti pro bet kurias duris ir išsireikalauti viską, ko jums reikia, į ką jūs turite teisę, viską iš bet ko. Jeigu tai kol kas jums ne ypač gerai pavyksta, galite pakrauti specialia galia talismanus, kad jie žadintų jūsų savigarbą. Tai gali būti bet kokie erelio atvaizdai - tai puikus jėgos, pasitikėjimo savimi, orumo ir savigarbos simbolis. Jeigu jūs siekiate būti šeimininke bet kokioje situacijoje, norite mokėti visada pakreipti ją naudinga sau linkme, nors ir kaip sudėtinga tai atrodytų, pasigaminkite sau talismaną su akmenyje ar medžio gabalėlyje "išgraviruotu" tridančiu. Įveikti nepasitikėjimą savimi ir psichologinius kompleksus gali padėti avantiūrinas - smulkiagrūdžio kvarco atmaina. O štai oniksas visada beveik automatiškai kelia aplinkinių pagarbą jo savininkei! Norint pademonstruoti savigarbą ir pasitikėjimą nebūtina ieškoti kliaučių ar kelti vaidus kiekviena patogia proga. Tai būtų pasipūtėliškumas ir arogancija. Nereikia pagrįstai ar be priežasties iškart kaip akis išdegus puldinėti ginti savosios įžeistos savimeilės.

Vieniša ar laisva?

woman, beach, sit

Pastaruoju metu (ačiū emancipacijos judėjimui) vienišos netekėjusios moters etiketė jau nėra toks gėdingas dalykas, kaip tai buvo mūsų močiučių laikais. Vis daugiau moterų drąsiai išreiškia savo teisę rinktis ne tik vyrą, bet ir gyvenimo būdą. Bet turbūt nėra nieko tiek mobilaus ir kartu tiek sunkiai išjudinamo, kaip visuomenės nuostatos. Etiketės: „išsiskyrusi“, „vieniša“, „senmergė“ vis dar klijuojamos bei žeidžia moteris. Kažkodėl vyrams tokiu atveju galioja visai kitos sąvokos: „laisvas“, „viengungis“... O juk sąvokos „vieniša“ ir „netekėjusi“ labai skiriasi. Būti netekėjusia toli gražu nereiškia būti vieniša. Jau greičiau – laisva. Laisva nuo daugelio įsipareigojimų ir apribojimų, laisva rinktis – kaip ir su kuo praleisti laisvalaikį, su kuo gyventi. Tačiau visuomenėje įprasta tapatinti sąvokas „netekėjusi“ ir „vieniša“. Vieniša galima būti dėl įvairių priežasčių, taip pat ir dėl visai objektyvių. O štai „netekėjusių“ gretas sociologai skirsto į 2 kategorijas. Pirmajai priklauso veiklios, ypač užsiėmę moterys, nusprendusios visiems laikams (apie priežastis čia nekalbėsim): „realizuosiu save, darydama karjerą“. Šioms moterims pakanka „ateinančio“ vyro – tonusui pakelti. O ir namai joms tėra vieta, kur galima pailsėti ir atgauti jėgas prieš naują darbo dieną. Šios moterys realizuoja save, kaip asmenybės, tokiu būdu, kokį pačios pasirinko ir niekas neįrodys, kad tai yra blogai.

Kelias link pagarbos

Kelias link pagarbos

Pagarbos nori visi, bet ne visi yra gerbiami. Į klausimą kodėl yra paprastas atsakymas: pagarba uždirbama. Niekas šiaip sau negerbia kito. Ir akivaizdu, kad ne visi būna pakankamai kantrūs, kad užsitarnautų kitų žmonių pagarbą. Kaip ir mafijoje, taip ir švariame versle kai kurie asmenys yra gerbiami dėl savo aukšto posto. Čia aišku galima painioti pagarbą su baime, jei kalbama apie doną. Bet protingi žmonės žino, kad daugiau pasieks, jei gerbs savo bosą, o ne nekęs jo. Žemiau pateiksiu būdus, kurie nepadės jums iškart pelnyti kitų pagarbą, bet ves jus tinkamu keliu. Šie būdai nėra iš tų, kuriuos atlikus, galima pamiršti. Jie turi tapti jūsų gyvenimo būdo dalimi. Tenka pakartoti, kad apranga yra svarbu. Suprantama, kad kartais norisi jaustis laisviau, rengtis patogius drabužius. Bet į vyrą su kostiumu visi žiūrės visai kitomis akimis, negu į treninguotą “gezą”. Šioje vietoje jums neturėtų rūpėti, kaip čia atrodyti tvarkingai ir išleisti kuo mažiau pinigų. Nepagailėkite pinigų. Būkit atsargus, būkit paslaptingas ir sakykite tik tai, kas svarbu ir būtina. Nėra prasmės šnekėti be reikalo. Ir tai tik gali jums pakenkti. Dažniausiai klaidas daro žmonės, kurie be reikalo šneka. Tokie žmonės kitiems greit atsibosta ir juos mažai ar niekas negerbia. Kuo mažiau apie jus žinos, tuo labiau tikėtina, kad laikysis pagarbaus atstumo. Jeigu jau reikia praverti burną, tai šnekėkit tik tai, ką žinote. Nėra nieko kvailiau, kaip meluoti pvz. norint kažką sužavėti.

Vienatvė

Vienatvė

Visi kartais pasijuntame vieniši. Vieni - dažniau, kiti - rečiau. Kaskart, kai mus atstumia, palieka, įskaudina... Kartais esame iš tikrųjų vieni, o kartais vienatvės jausmas užplūsta būnant tarp žmonių, draugų, artimųjų. Ir taip dažnai nesinori to pripažinti, matyti - atrodo, daug geriau kaip galima greičiau visa tai paslėpti ir pamiršti. Vienatvė spalvinga kaip vaivorykštė. Kartais viliojanti ramybe ir susikaupimu, siekiama. Kartais skaudi ir nepakeliama, gąsdinanti atstūmimu ir bejėgiškumu. O, kad galėtume ja mėgautis tik tuomet, kai patys to norime! Deja, bet tai ne mūsų valioje. Kaip rašo psichologas C. Moustakas, vienatvė lydi mus visą gyvenimą, nuo pat gimimo, vos tik atsiplėšiame nuo motinos ir patys įkvepiame oro. Tik mes patys (vadinasi vieni) renkamės tai, kas gyvenime mums atrodo geriausia arba patys nusprendžiame už mus nuspręsti kitiems. Tik mes patys patiriame ir išgyvename tai, kas vyksta mūsų gyvenime (kiti gyvena savuosius gyvenimus). Ir būtent todėl niekas negali visiškai, pilnai mūsų suprasti, kad ir kaip to norėtųsi. Skaudu, bet tai neįmanoma. Niekas negali už mus numirti - tai galime padaryti tik patys ir atskirai nuo kitų. Tokia realybė, toks žmogiškasis gyvenimas. Ir ką su tuo daryti? Ko gero, lengviau į šį klausimą atsakyti galvojant apie tą vienatvę, kuria džiaugiamės. Juk tik būdami vieni galime susikaupti, pabūti su savimi, kurti.

Ar mokame gerbti save?

low angle view businessman businesswoman shaking each other hands Straipsniai.lt

Daugeliui didesnio miesto gyventojų puikiai turėtų būti pažįstamas jausmas, kai gatvėje, visuomeninio transporto grūstyje, didžiuliuose supermarketuose, apskritai minioje, ūmai pasijunti tokia pasimetusi, maža ir nereikšminga, - kaip smiltelė, kaip skruzdėlytė skruzdėlyne, kuriai nė į galvą negali šauti reikalauti sau kokio išskirtinio dėmesio... Tačiau tai pavojingas jausmas, nes būtent jis mus ir žlugdo kaip asmenybes. Todėl vienąkart reikėtų sau pasižadėti niekada daugiau tokioms nuotaikoms nepasiduoti - net ir pačioje didžiausioje minioje. Išsiruošusios į miestą ar į kokį susibūrimą, pirmiausiai turėtumėm sau įteigti: "Kad ir kiek aplink būtų žmonių, aš ir tik aš esu sau vienintelė. Aš pati sau svarbiausia ir labiausiai verta dėmesio, aš pati sau - labiausiai nepakartojama ir ypatingiausia". Tiktai tokiu būdu mes galime išsivaduoti nuo to pasimetimo ir prislėgtumo jausmo, keliamo galybės nė mažiausio dėmesio į mus nekreipiančių žmonių aplinkui. Tik tokiu būdu mes išsivaduojame iš nieko nereiškiančios smiltelės, skruzdėlytės komplekso. Tik taip išsaugome savo individualumą, savo asmenybę - vadinasi, bet kur, bet kokioje situacijoje esame pasirengusios ginti savo orumą, kovoti už savo teises ir aplinkinių pagarbą. Juk iš tiesų, kai žmogus jaučiasi bereikšmiu trupinėliu, jis tiesiog instinktyviai ima stengtis užimti kaip galima mažiau vietos, - kad tik niekam nesutrukdytų, negaišintų kažkieno laiko, reikalaudamas sau dėmesio.

Septyni pasaulio nesusipratimai arba kodėl iki šiol esi vieniša?

Septyni pasaulio nesusipratimai arba kodėl iki šiol esi vieniša?

Kartais visoms iškyla klausimas, kodėl niekaip negali susirasti sau tinkančio partnerio. O gal problemos reikėtų ieškoti savyje? Todėl nusprendėme apklausti vaikinus ir sužinoti, kas jiems kliūva, būnant su panelėmis. Pasirodo, kad yra daugybė priežasčių, dėl kurių apie buvimą kartu nėra nei kalbos. Iš arčiau pažiūrėjus į merginą, kartais atrodo, kad ji susiruošė į kaukių balių. Vaikinai negali pakęsti ant pirštų liekančios pudros, kai švelniai paglosto panelės veiduką. Šlykštu, kai pudra labai matosi, arba kai kuriose vietose būna nelygiai nutepta. Nemaniau, kad jums, panelės, mama nesakė, kad kioskeliuose nepirktumėte kosmetikos. Jaunai odai pudra labai kenkia, nes užkemša veido poras. Todėl oda pasidaro nelygi, spuoguota, kas vaikinams, taip pat nekelia žavesio. Taigi jei jaučiate poreikį naudoti pudrą, geriau netaupykite ir, žinoma, pasirinkite tinkamą atspalvį. Vaikinams nepatinka ir labai ryškus makiažas. Dažniausiai panelės nemoka pasirinkti joms tinkančių spalvų ir atrodo kaip pabėgusios iš cirko. Mielosios, kiekviena turit išskirtines akis ir veido odą, todėl reiktų išmokti skirti spalvas. Kiekviena savo išvaizda besirūpinanti panelė dažnai lankosi kirpyklose ar grožio salonuose. Kartais skubotai užsukus į nuošaliau esančią kirpyklėlę su užrašu – “Kirpimas 5 Lt“ susitvarkyti antakių, tenka pastebėti keistų padarų. Pudelio stiliaus šukuosenos, rožiniai blizgantys 5 centimetrų nagai ten stiliaus etalonas.

Kur dingo pagarba žilam plaukui?

Kur dingo pagarba žilam plaukui?

Kai yra nuotaika, mėgstu pabėgioti. Trasa driekiasi vaizdingais panemunės krantais, dviratininkų takeliu. Mindaugo prospekte atsiradus, anot architekto A. Karaliaus, mastelį paniekinusiam „Akropoliui“, palei upę „pridygo“ krūvos “pipirų”, kurie sustoję po naujuoju tiltu į salą mėgsta ten tūsavoti. Prabėgdamas nugirstu visokių įdomybių, regiu pirmąsias paaugliškos meilės apraiškas ir šiaip smagu bandyti suprasti, kuo gyvena dabartinis „žalias“ jaunimėlis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų. Iki šiol pavykdavo „prasmukti“ pro šią kompaniją, tačiau tie laikai, atrodo, baigėsi ir dabar, skuosdamas pro šalį, vis išgirstu ne pačių maloniausių replikų. (Būtų gaila, jei skaitytojas manytų, kad skundžiuosi, nes esu tikras – jei pakeisčiau judėjimo kryptį, ši kompanija tiesiog išsibėgiotų. Kalbu pirmiausia apie nepagarbą nepažįstamam ir vyresniam žmogui.) Išvados nėra linksmos. Bene pagrindinis dalykas, kuris krinta į akis kalbant apie dabarties jaunimėlio nuostatas, – nykstanti pagarba aplinkai ir santykio tarp pienburnio ir pagyvenusio žmogaus keitimasis į blogąją pusę. Dar keletas visai neseniai patirtų banalokų, tačiau daug pasakančių pavyzdžių. Troleibuse sėdi dvi maždaug dešimties metų mergaitės. Prie Žaliakalnio turgavietės įlipusi pagyvenusi bobutė su lazda ir didele rankine vos pastovi ant kojų ir paprašo mergaičių užleisti vietą atsisėsti. „Mes irgi pirkom bilietą“, – atšauna viena.