Šiek tiek apie bankrotą
| |

Šiek tiek apie bankrotą

Pirmadienį Kauno apygardos teismas turėtų skelbti Marijampolės “Kraitenės” bankrotą. Vilniaus apygardos teismas šią savaitę iškėlė bankroto bylą Vilniaus “Biosintezei”. Ant finansinės krizės slenksčio atsidūrė Panevėžio “Ekranas”, su valdžios palaiminimu iš bankų dar išsiderėjęs kelis mėnesius paliaubų. Kaune šiuo metu bankrutuoja “Aviakompanija Lietuva”, “Trys sezonai”, “Aleksotas”, kai kurios gydymo įstaigos, vaistinės ir t.t. Pernai triukšmingai žlugo “IngoBaltic” draudimo bendrovė, tyliau veiklą nutraukė kelionių organizatorius “Omnituras”. Bankrotas tapo mūsų gyvenimo dalimi. Statistikos duomenimis, kiekvieną dieną Lietuvoje paskelbiama po du bankrotus. Žinoma, tai ne katastrofa, o civilizuota procedūra, kai mėginama stabdyti įmonės griūtį ir netgi verslo partnerius klampinančius nuostolius, stengiamasi išgelbėti gyvybingąją bendrovės dalį. Esą taip rinka apsivalo nuo neefektyvių ir neperspektyvių įmonių. Pavėluoti bankrotai mažina galimybę atgauti savo lėšas, surasti sanuotoją, sėkmingai restruktūrizuoti gamybą. Visose ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, bankrotų skaičius auga. Per 1993-2005 m. Lietuvoje bankrutavo 4500 įmonių ir 14 bankų. Nuo restruktūrizacijos įstatymo įsigaliojimo 2001 metais restruktūrizacija buvo vykdoma 27 įmonėse, tačiau sėkmingų atvejų buvo nedaug.

|

Euras žada kainų šuolį

Įvedus eurą neabejotinai brangs paslaugos. Šių pinigų šalininkai tvirtina, jog eurą įsivesti Lietuvai yra naudinga. Tačiau aišku ir tai, kad įvedus jį iškart pabrangs kai kurios paslaugos. Taip vakar Klaipėdos pramonininkų asociacijos surengtame seminare “Euro įvedimo Lietuvoje privalumai ir grėsmės” tvirtino kai kurie pranešėjai. Anot jų, beveik visose šalyse, kurios įsivedė eurą, pabrango automobilių remonto, kirpyklų, drabužių valymo paslaugos. Pastebimai kainos didėjo kavinėse ir restoranuose. Mažmeninėje prekyboje iš karto pastebėtas nedaug kainuojančių prekių brangimas dėl kainų apvalinimo. “Prekybos centrai kaip niekas kitas suinteresuoti gražiu socialiniu veideliu, tad kainų didinimas jiems būtų pati blogiausia reklama”, – sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda. Anot jo, smulkieji prekybininkai bus priversti prisitaikyti prie prekybos centrų kainų politikos. Aišku esą ir tai, kad kavinių savininkai, kirpyklos apvalins kainas klientų nenaudai.

|

Skolų išieškojimas

Firmos, kurios per ilgai iš pirkėjų laukia apmokėjimo už prekes ar paslaugas, didina savo pačių galimybę bankrutuoti. Pritrūkus apyvartinių lėšų, įmonėms tenka skolintis iš bankų ir pačioms tapti skolininkėmis. Nuolatinis skolų turėjimas stabdo įmonės strateginį planavimą, mažina pelningumą ir konkurencingumą. “Creditreform Lietuva” ne tik padeda nustatyti momentą, kada verta kreiptis į skolas išieškančią firmą, bet ir išieško debitorinius įsiskolinimus. Gerai išmanantys ekonomiką, teisę, psichologiją vadybininkai, dirbantys dvejomis pamainomis, veda derybas dėl tūkstančių skolų grąžinimo. Turėdama didžiausią Lietuvoje šios srities patirtį, “Creditreform Lietuva” ne tik užtikrina atsiskaitymų spartinimą, bet ir padeda išlikti dalykiškiems kreditoriaus ir debitoriaus santykiams. Prireikus “Creditreform Lietuva” teisininkai sėkmingai atstovauja klientų interesams teismuose. Mūsų darbuotojų tikslas – ne paprastas skolos prisiteisimas, o realus lėšų atgavimas. Beveik kiekvienai įmonei tenka susidurti su beviltiškomis skolomis arba su atvejais, kai skolos išieškojimas gali būti brangesnis nei pati skola. “Creditreform Lietuva” sprendžia ir šias problemas – padeda pagal Lietuvos finansų ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 351 paruošti dokumentus skolos beviltiškumui pripažinti ir/arba vykdo “skolų monitoringą”, t.y. nuolatinę išieškojimo galimybės atsiradimo kontrolę.

|

“SAMPO gyvybės draudimas” tapo pirmąja rinkoje akcine bendrove

Suomijos finansinių paslaugų grupės SAMPO valdoma gyvybės draudimo įmonė „SAMPO gyvybės draudimas“ pakeitė statusą iš uždarosios akcinės bendrovės į akcinę bendrovę. „SAMPO gyvybės draudimas“ – vienintelė akcinė bendrovė iš visų Lietuvos rinkoje veikiančių devynių gyvybės draudimo įmonių. „SAMPO gyvybės draudimo“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko Ryčio Ambrazevičiaus teigimu, bendrovės statuso pakeitimu siekiama įgyti dar didesnį klientų pasitikėjimą ir sustiprinti pozicijas rinkoje. „Gyvybės draudimo rinka plečiasi itin sparčiai, ir renkantis draudimo bendrovę didelę reikšmę įgyja draudiko veiklos skaidrumas ir viešumas bei patikimumas. Tapę akcine bendrove, būsime dar atviresni visuomenei bei klientams. Tai – svarbus signalas rinkai, žinant pernai draudimo rinkoje kilusius skandalus bei Draudimo priežiūros komisijos pageidavimą skirti didesnį dėmesį draudėjų informavimui“, – pažymėjo R.Ambrazevičius.

Bendrovės statuso pakeitimas atitinka ir 2005 metų pabaigoje Suomijos SAMPO grupės patvirtintą strategiją sujungti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikiančias SAMPO gyvybės draudimo įmones į vieną juridinį vienetą, kurio statusas bus Europos bendrovė. Pasak R.Ambrazevičiaus, akcinės bendrovės statuso įgijimas – pirmasis įmonės žingsnis į šį reikšmingą struktūrinį pasikeitimą, kurio galutinė įgyvendinimo data paaiškės šiais metais. Sparčiau už rinką augančio „SAMPO gyvybės draudimo“ gyvybės draudimo įmokų portfelis per 2005 metus pasiekė 20,351 mln. litų – 26,38 proc. daugiau nei 2004 metais (16,103 mln. litų). Pagal šį rodiklį bendrovė užėmė 7,04 proc. rinkos. Daugiausia – 34,58 proc. iki 16,74 mln. litų – išaugo investicinio gyvybės draudimo įmokos. „SAMPO gyvybės draudimas“ 2005 metais užėmė 12,99 proc. investicinio gyvybės draudimo rinkos. Iš viso per praėjusius metus „SAMPO gyvybės draudimas“ sudarė 3245 gyvybės draudimo sutartis – 60,3 proc. daugiau nei 2004-aisiais (2024).

|

Draudikai pradeda skaičiuoti rezultatus pagal tarptautinius standartus

ERGO draudimo grupė Baltijos šalyse pradėjo skaičiuoti metinės veiklos rezultatus pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus IFRS. Prognozuojama, kad jau kitąmet tai privalės daryti visos šalies draudimo bendrovės. ERGO Versicherungsgruppe AG, Baltijos šalyse per 2005 m. neaudituotais duomenimis pagal tarptautinius apskaitos standartus pasiekė 406,6 mln. Lt apyvartą, t.y. 9,7% daugiau nei 2004 m. Buvo uždirbta 33,8 mln. Lt pelno, t.y. 322,3% daugiau nei 2004 m. Kapitalo grąža sudarė 18% (2004 m. 5,0% ). “Tai geriausi rezultatai, kuriuos grupė pasiekė per visą jos veiklos laikotarpį Baltijos šalyse”, – teigia ERGO Versicherungsgruppe AG Baltijos šalių ir Ukrainos regiono vadovas dr. Kęstutis Bagdonavičius. UADB “ERGO LIETUVA” ir UAB “ERGO LIETUVA gyvybės draudimas” yra pirmosios bendrovės Lietuvoje pradėjusios skaičiuoti rezultatus pagal IFRS standartus. “Pagal šiuos standartus rezultatus apskaitome nuo 2005 metų”,- sako dr. K. Bagdonavičius. Pasak jo, tikėtina, kad jau kitais metais visos Lietuvos bendrovės privalės apskaičiuoti savo veiklos rezultatus pagal tarptautinius IFRS standartus, nes to reikalaus Europos Sąjungos direktyvos. Šie standartai leis skaidriau ir efektyviau įvertinti realią bendrovių finansinę padėtį, “Todėl žmonėms bus lengviau sužinoti apie bendrovės patikimumą”,- sako dr. K. Bagdonavičius.

|

Dirbantys skolininkai mažiau mokės antstoliams

Dirbantiems ar pensijas gaunantiems skolininkams išlaidos už priverstines antstolio paslaugas sumažės. Teisingumo ministras Gintautas Bužinskas įpareigojo administracines nuobaudas skiriančias institucijas kartu su baudų išieškojimo vykdomaisiais dokumentais antstoliams pateikti ir informaciją, kad skolininkas nedirba ir negauna pensijos. Tais atvejais, kai skolą galima išieškoti iš atlyginimo ar pensijos, skolininkams nebereikės mokėti už antstolių kreipimąsi į bankus ir kitas įstaigas. Pasak Teisingumo ministerijos atstovo Dainiaus Radzevičiaus, iki šiol ministerija neretai sulaukdavo skundų, kad darbą turinčiam asmeniui priskaičiuojamos gana didelės išlaidos už antstolio veiksmus išieškant skolą. Kaip pabrėžia ministerijos atstovas, priėmęs vykdyti dokumentą dėl 200 litų neviršijančios baudos išieškojimo, antstolis negali iš karto taikyti priverstinio vykdymo priemonių. Prieš tai darydamas antstolis privalo skolininkui nusiųsti nustatytos formos siūlymą sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas. Be to, jeigu baudos išieškojimo suma neviršija 200 litų, atskirų antstolio vykdymo veiksmų išlaidos negali viršyti 100 litų. Iki šiol tokios išlaidos, kurias turėdavo kompensuoti skolininkas, kartais išaugdavo net iki kelių šimtų litų.

|

Rusijos Federacijos vizai gauti – būtinas draudimo polisas

Nuo 2006 m. sausio mėnesio įvestas privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos piliečiams, norintiems gauti vizą į Rusijos Federaciją. Lietuvos piliečiai, norėdami gauti vizą, kreipiasi į Rusijos Federacijos ambasadą bei konsulatą, kur privalo pateikti Rusijos Federacijos teritorijoje galiojantį sveikatos draudimo polisą. Atsižvelgdami į tai UAB“BTA DRAUDIMAS” vadovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su asistavimo kompanija «Русский Ассистанс», kuri siūlo Lietuvos piliečiams medicininių įstaigų paslaugas daugiau negu 400 Rusijos Federacijos miestuose. Taigi, įvykus nelaimingam atsitikimui Rusijos Federacijos teritorijoje, mūsų klientas gali kreiptis pagalbos į artimiausią gydymo įstaigą. Taip pat visą parą mūsų klientų paslaugoms veiks nemokamas medicininės konsultacijos telefonas. Komentuoja UAB “BTA DRAUDIMAS” generalinio direktoriaus pavaduotojas Ignas Panka: “Asistavimo kompaniją «Русский Ассистанс» mes pasirinkome dėl to, kad ji turi plačiausią medicininių įstaigų tinklą Rusijos Federacijos teritorijoje. Kompanija gali pasiūlyti medicininę pagalbą visą parą, o mums yra svarbiausia – kokybiškai ir operatyviai aptarnauti savo klientus. Taigi, prieš kreipdamiesi į diplomatinę atstovybę dėl vizos, Lietuvos piliečiai turėtų pirmiausiai įsigyti sveikatos draudimo polisą. Iškyla klausimas – kokią draudimo kompaniją pasirinkti. Pirma, į ką reikėtų atkreipti dėmesį – ar draudimo bendrovės polisai galioja Rusijos Federacijos teritorijoje. Antra, verta pasidomėti kur kreiptis įvykus nelaimingam atsitikimui. Tai turėtų būti labai aiškiai nurodyta pačiame draudimo polise arba jį lydinčiuose dokumentuose. Trečia, kad nepermokėti už draudimą, reikėtų įsigyti draudimo polisą būtent tam dienų skaičiui, kiek Jūs žadate praleisti Rusijos Federacijoje.”

|

Kaip elgtis turint skolų

Pripažinkite savo problemą laiku, neignoruokite jos. Žinoma, sunku pripažinti, kad kažkas vyksta ne taip, kaip mes to norėtume. Tačiau nereikia bandyti slėptis nuo savo problemos, ypač kai tai liečia Jūsų pinigus. Juk problema niekur nedings, o ilgainiui ims kelti Jums vis daugiau vargo ir rūpesčių. Sudėliokite savo įsiskolinimus pagal jų svarbą. Kai yra keletas įsiskolinimų, visi jie dažniausiai būna įvairaus pobūdžio. Kai kurie iš jų gali palaukti, kiti ne. Sudėliokite savo įsiskolinimus pagal prioritetus. Kaip tai padaryti, galite perskaityti straipsnyje Kaip grąžinti skolas. Susisiekite su savo kreditoriais. Nelaukite, kol baigsis jų kantrybė ir jie paduos Jus į teismą. Jei kreditoriai bus nusiteikę priešiškai Jūsų atžvilgiu, nenorės eiti į jokius kompromisus. Susisiekę su kreditoriais pirmieji, suteiksite daugiau pasitikėjimo savimi. Vėliau bus lengviau palaikyti nekonfliktiškus santykius su kreditoriumi. Parodykite, kad Jums grąžinti skolą yra lygiai taip pat svarbu, kaip ir jam ją atgauti. Tačiau nereikia pamiršti ir kitų savo kreditorių. Susisiekti bei grąžinti įsiskolinimus reikės kiekvienam iš jų, todėl susisiekite su jais visais.

|

Kaip grąžinti skolas

1 Comment

Neatiduokite paskutinių pinigų. Jei visus savo pinigus sumokėsite tik vienam kreditoriui, kuris griežčiausiai reikalauja, nuskriausti liks kiti. Neapsikentę kreditoriai gali pareikalauti sumokėti bent mažą dalį, kitaip paduos jus į teismą. Jei neturėsite jokio rezervo, visos jūsų pastangos gali nueiti perniek. Pasidarykite skolų grąžinimo grafiką. Kai žinosite, kiek planuojate uždirbti pinigų ir kiek jų galite skirti skoloms, kai susidėliosite savo kreditorius pagal prioritetus, galėsite suplanuoti, kiek, kam ir kada galite mokėti. Šiuo atveju svarbu, kad matytumėte bendrą vaizdą: jei kiekvienam pažadate mokėti po 1000 Lt per savaitę, iš viso susidarys keliolika ar keliasdešimt tūkstančių. Jei kažkuriam kreditoriui sumokėsite daugiau, kažkam pinigų neliks. Visada įvertinkite, kieno sąskaita didinsite mokėjimus. Įvertinkite, kam ir kokias skolas galite sumažinti. Gal pateiktos prekės ar suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos? Gal galite padaryti užskaitą ar grąžinti prekes? Jei taip, nelaukite, kol į jus kreipsis kreditorius, parodykite iniciatyvą patys. Tokiu būdu laimėsite laiko ir kreditoriaus palankumą.

|

Skolų konsolidavimas

Jei Jūs skolingas keliolikai ar keliasdešimt kreditorių, Jūs nebeturite kada dirbti ir uždirbti. Visa, ką Jūs darote, – atsakinėjate į kreditorių laiškus, skambučius ir pretenzijas. Visa, apie ką Jūs, galvojate – kaip grąžinti vieną ar kitą skolą. Tačiau tokiu būdu savo įmonės iš “balos” neištrauksite. Norint išsikapstyti, reikia turėti laisvas rankas ir blaivų protą. Šiuo tikslu Jums padės skolų konsolidavimas. Skolų konsolidavimas (angl. – apjungimas, sujungimas) – tai centralizuotas Jūsų įsiskolinimų valdymas, o kartu ir skolinių problemų sprendimas. Naudodamiesi skolų konsolidavimo programa Jūs visus skolinius reikalus, taip pat ir bendravimą su kreditoriais, perleidžiate kitai įstaigai – skolų konsolidatoriui. Skolų konsolidatorius įvertina Jūsų finansinę situaciją ir sudaro finansinį skolų grąžinimo planą. Jums tereikia atsakyti į vieną pagrindinį klausimą – kokią pajamų dalį per savaitę / mėnesį Jūs galite skirti skolų grąžinimui. Įvertinęs Jūsų finansines galimybes skolų konsolidatorius nustato, kokią pajamų dalį per savaitę / mėnesį reikėtų skirti kiekvienam kreditoriui. Planas sudaromas atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų dydį, įsiskolinimų eiliškumą, baudas, delspinigius, kitas sankcijas, į gresiančius teismus ir daugelį kitų aplinkybių.