Biologija

Landsyras

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Landsyras aukštakojis ir ne tokio gremėzdiško sudėjimo, kaip niūfaundlendas. Jo kaukolė kampuotesnė ir tiesesnė, kailis tankesnis. Niūfaundlendų mėgėjai svarstė, ar nereikėtų abu pogrupius galutinai atskirti, kaip savarankiškas veisles. 1960 m. Vienoje vykęs Tarptautinės kinologijos federacijos posėdis priėmė nutarimą parengti atskirus standartus niūfaundlendams ir landsyrams. Vėliau jie buvo patvirtinti. Pagal federacijos nutarimą lansyras laikomas dėmėtąja niūfaundlendo veislės grupe, o ne atskira veisle, nes abiejų variantų šunų stichija - vanduo. Būdami geri plaukikai, turėdami stiprų gelbėjimo instinktą, jie yra išgelbėję daugybę skęstančiųjų. Turėdami daug puikių bruožų - jie priraišūs ir labai ištikimi, visada gina skriaudžiamus vaikus nuo gręsiančių pavojų, - tapo daugelio pasakojimų ir legendų herojais.

Gyvūnų laikymo problemos miestuose

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kol kas Vilniuje neturime gyvūnų globos namų, į kuriuos būtų galima atvežti sužeistus naminius ar laukinius gyvūnus.Tačiau radome išeitį. Vilnius – vienintelis Lietuvos miestas, kuris nuo 2002 metų skiria lėšų sužeistiems gyvūnams gelbėti. Žmonės, radę sužeistą gyvūną, gali drąsiai vežti į artimiausią veterinarijos gydyklą. Galima ir iškviesti veterinarijos pagalbą. Gyvūnams suteikiama pirmoji pagalba, o vėliau, jei reikalingas tolimesnis gydymas, veterinaras, pritarus Vilniaus krašto gyvūnų globos ir apsaugos bendrijai, gydo toliau.

Paslaptingoji medžiaga - voratinklinis šilkas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tikriausiai nedaug suklysime sakydami, kad vienokį ar kitokį voratinklį pastebime jei ne kasdien, tai gana dažnai. Dažniausiai į jį neatkreipiam ypatingo dėmesio, nes tiek pats voratinklis, tiek jį audžiantis voras yra gana dažnai žmogaus kasdieniniame gyvenime aptinkami objektai. Tačiau tikriausiai tik nedaugelis kartą ar kitą yra uždavęs klausimą apie voratinklį ir medžiagą, iš kurios jis padarytas. Gaminti voratinklinį šilką yra viena iš unikalių voro savybių. Skirtingai nuo šilką gaminančių vabzdžių lervų, vorai voratinklinį šilką naudoja grobiui gaudyti. Be vorų, šilką grobiui gaudyti naudoja tik nedaugelis kitų nariuotakojų: kelių šeimų erkės ir kelių rūšių negausių būrių vabzdžiai. Primityvūs vorai voratinklinio šilko grobiui gaudyti dar nenaudojo. Juo buvo išklojamos vorų slėptuvės ir urvai.

Biržų rajono biologinės ypatybės

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Biržų girioje, Padaičių, Kirdonių, Ąžuolynės miškuose, taip pat krūmynuose gana gausu įvairių rūšių žinduolių: stirnų, šernų, elnių, briedžių, vilkų, lapių, pilkųjų kiškių, kiaunių, žebenkščių, usūrinių šunų, šeškų. Upelių ir ežerų pakrantėse gyvena bebrai, kanadinės audinės. Iš retesnių paminėtini žebenkštis, ūdra, baltasis kiškis, lūšis, lazdyninė miegapelė. Iš Latvijos miškų kartais užklysta rudasis lokys. Astravo parke rastos 9 šikšnosparnių rūšys. Šešios iš jų įrašytos į Raudonąją knygą: šikšniukas nykštukas, europinis plačiaausis, kūdrinis pelėausis, rudasis nakviša, Branto pelėausis ir šiaurinis šikšnys.

Žirgo Dievinimas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dvylika nuomonių – nė vienos abejingos, nė vienos piktos. Nė vieno pašnekovo, kuris nebūtų glostęs žirgui kaklo. Jų lūpomis liudijama patirtis turėtų pranašauti geresnius metus. Nuo vasario dvyliktosios, kai kinų kalendorius paskelbs juos Žirgo metais. Simbolizuodamas jaunystę, jėgą, seksualumą ir vyriškumą, žirgas nuo seno siejamas su ugnimi ir vandeniu, kaip gyvastį teikiančiomis ir sykiu pavojingomis jėgomis. Jo kanopų paliesti trykšta šaltiniai. O kur dar graikų mitologijos mišriosios būtybės arkliažmogiai: kentaurai, silenai, satyrai, – simbolizuojantys nevaržomus instinktus? O kur sparnuotasis baltas dievų žirgas Pegasas – šviesos, džiaugsmo ir pergalės simbolis? Violeta Baublienė, LRT laidos „Stilius" vedėja. „Bendraudama su žmogumi, niekada nesidomiu jo astrologinėmis charakteristikomis ir pagal jas pašnekovo netyrinėju, nebent susikuria konfliktinė situacija – štai tada galiu stereotipiškai paklausti, po kokiu ženklu yra gimęs. Ir dažniausiai paaiškėja, kad aš, Liūtas, „reikalą turiu" su Skorpionu. Tiesa, kartais pasidomiu, kaip Šuo sutaria su kitais kinų gyvūnų rato ženklais, bet jis dažniausiai taikus – su Žirgais ypač turėtų sugyventi, nes juos gano. Nesu žirginio sporto gerbėja, todėl gal tik porą kartų teko joti – nepasakyčiau, kad tai begalinis malonumas: sykį gerokai pakratė, o antrą kartą šiaip taip nurisnojau „iš taško A į tašką B". Tačiau man smagu gėrėtis žirgu, kaip estetine būtybe, ypač treniruotu ir juodu. Jis man – kaip atletiškas supermodelis. O darbiniai arkliai – tik pagarbos verti. Kai išgirstu sakant „darbinis arklys", prieš akis iškyla vaizdas: eina gatve apkūni moteris ir velka į namus dvi dideles rezgines maisto."

Jei ne grybai, ir ne uogos…

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Miškas yra ne tik medienos šaltinis, bet jis atlieka ir apsauginę, sanitarinę bei rekreacinę funkcijas. Miškas, be to, žmonėms teikia daugybę kitų naudingų produktų, tai - grybai, uogos, riešutai, vaistažolės, medus ir pan. Lietuvos miškų dirvožemis labai įvairus, o tai sudaro gana palankias sąlygas miško gėrybėms augti, daugintis ir brandinti derlių. Orientaciniais statistikos duomenimis mūsų miškuose kasmet užauga ir subręsta apie 45 tūkst. tonų grybų, 32 tūkst. tonų - vaisių bei uogų, 2 tūkst. tonų - vaistažolių. Šių produktų bendra vertė, ypač pietryčių Lietuvoje, daugiau kaip du kartus viršija medienos vertę. Todėl visai nenuostabu, kad prasidėjus šių gėrybių rinkimo sezonui, žmonės masiškai plūsta į miškus, dėl ko kyla nemažai problemų: padidėja miško gaisrų pavojus, naikinama miško paklotė ir grybiena, laužomi lazdynai, vaistažolių ir vaiskrūmių kerai. Ankstyvas dar neprinokusių spanguolių, bruknių ir riešutų rinkimas, mažina jų vertę. Šiuo metu už miško gėrybių rinkimą mokėti nereikia, todėl mažai dėmesio skiriama ir jų rinkimo laiko, rinkimo būdų reglamentavimui, lankytojų elgesiui miške ir pan.