69 taisyklės kurių privalo laikytis visi tikri gotai
| |

69 taisyklės kurių privalo laikytis visi tikri gotai

1. Tikras gotas privalo rengtis tik juodais drabužiais.
2. Kartais prie jų galima priderinti kitus tamsių atspalvių drabužius, bet juoda spalva goto garderobe turi vyrauti.
3. Gotas gali šypsotis ne ilgiau kaip 30 sek. Ir tik liūdnai ar ironiškai.
4. Juoktis gotui galima tik pamačius mažus vaikus, bandančius tapti tokiu kaip jis, bet ne ilgiau kaip 5 sek. Baigus juoktis, veide turi likti liūdna šypsena.
5. Tikras gotas kapinėse turi lankytis bent kartą per savaitę.
6. Patartina į kapines atsinešti negyvų gėlių ir butelį raudono vyno.
7. Jei parduotuvėje nėra raudono vyno, negalima jo pakeisti niekuo kitu ir pakanka gėlių.
8. Kapinėse punktai 2 ir 3 netaikomi. Negalima nei šypsotis, nei juoktis.
9. Nuėjęs į koncertą gotas turi stovėti atokiai nuo visų ir nejudėdamas klausytis muzikos.
10. Jeigu gotui patinka kūrinys, jis gali keletą kartų linktelėti galvą į taktą.
11. Sunkus atvejis, kai daug tikrų gotų susirenka vienoj patalpoj ir stengiasi būti atokiau vienas nuo kito. Tokiu atveju leidžiama būti ne taip atokiai kaip numatyta.
12. Gotai turi skaityti tik gotiškai literatūrai priskirtas knygas.
13. Patartina porą jų su savimi nuolat nešiotis ir pasidėti šalia savęs kur nors atvykus.
14. E. Alano Po bei kitų svarbesnių kūrėjų patinkančias mintis reikia įsiminti ir kartais įterpti savo kalboje.
15. Gotas turi kiek įmanoma mažiau kalbėti.

GOTIKA – tai tamsesnioji žmogaus pusė
| |

GOTIKA – tai tamsesnioji žmogaus pusė

Viskas prasidėjo apie 1977 m. Anglijoje. Tuo metu susikūrė klubas BatCave, jame koncertavo pradedančios pankų grupės, kurių muzikantai kartu buvo ir gotikos pradininkai. Tame klube nuolat vyko įvairiausi vakarėliai, į kuriuos būdavo galima įeiti tik kažkaip neįprastai atrodant. Žmonės dažniausiai ateidavo visaip nusigrimavę, išsidažę juodai veidus, persirengę vampyrais ir pan. Tai buvo lyg pastovus Helloveeno vakarėlis. Klube ėmė koncertuoti tokios grupės kaip Bauhaus, Siouxsie and the Banchees, The Cure (viena žymiausių gotų muzikos grupių pasaulyje). Po to atsirado šiek tiek kitokia muzika, tamsesnė, švelnesnė, niūresnė. Kadangi visa ši subkultūros istorija prasidėjo daugiau ar mažiau iš punk stiliaus, tik po to atsirado vadinamieji dark punkai. Tuo metu gotai atrodė kaip pankai: apiplyšę, jų skiauterės lyg varnų lizdai – tuo skyrėsi nuo paprastųjų pankų su stačiom skiauterėm. Vėliau susiformavo daug kitų pakraipų. Atsirado istorinių elementų, pvz., iš viduramžių – pūstos suknelės, aristokratiškai balta oda. Lietuvoje gotų subkultūros užuomazgų atsirado apie 1988–1990 metus, kuomet komunizmas ėjo į pabaigą, žmonės tapo šiek tiek laisvesni.1992 m. Tauragėje pasirodė laikraštukas „Nevilties dinastija“. Žiūrint iš muzikinės pusės, Lietuvoje tokios tamsesnės subkultūros pradininku galima minėti A. Mamontovą ir vieną iš jo pirmųjų albumų „Gali skambėti keistai“.

Jaunieji gotai ir pankai ruošiasi keisti visuomenę
| |

Jaunieji gotai ir pankai ruošiasi keisti visuomenę

Save gotu vadinantis K.Žeimo sako, jog ne kiekvienas juodai besirengiantis gali vadintis gotu. Dviejų subkultūrų – gotų ir pankų bendravimas, tai nuolatinis karas tarp dviejų maištauti linkusių jaunimo grupuočių. Ir vieni ir kiti palaiko tik savojo stiliaus atstovus ir mano, jog yra išskirtiniai ir puikesni už oponentų stilių. “Daug gotų – daug skirtingų supratimų kas yra gotika. Pirmiausia, žmogaus gotu nepadaro juoda apranga. Juodai rengtis ir vadinti save gotu gali eilinis pižonas, dabartinės mados patrauktas į gotikinę subkultūrą. Mat taip galima atkreipti dėmesį į save – “tipo“ ne tokį kaip visi“, – taip kalba gotišką aprangos ir gyvenimo būdą pripažįstantis pabradiškis Kęstutis Žeimo. Vaikinas pasakoja, kad dažnas gotas į gyvenimą žiūri iš tamsios pusės. “Šios kultūros žmonės dažnai atsiveria skausmui ir liūdesiui, mirties nuodėmei. Man gotika yra neužmerktos akys prieš tamsią gyvenimo pusę. Tiesiog nežiūriu į gyvenimą pro rožinius akinius, nes pasaulis tikrai nėra toks gražus kaip bandoma parodyti žurnaluose, televizijoje, mokykloje. Be abejo, sveikai mąstantis žmogus, gotas, neturėtų susikoncentruoti tik į niūriąsias gyvenimo spalvas. Juk tai tiesiog gyvenimas, kuriame yra ir meilės ir šilumos“, – apie “gotišką“ gyvenimą pasakojo K.Žeimo, besimokantis Pabradės Ryto vidurinėje mokykloje.

Kryžių vartymu pakaunėje įtariamos gimnazistės
| |

Kryžių vartymu pakaunėje įtariamos gimnazistės

Įminta šiurpioji pakaunėje esančių Tabariškių kapinaičių išniekinimo paslaptis. Su šiuo jau spėjusiu apaugti gandais vasario 3-iosios vandalizmo aktu siejamos dvi kaimyninėje Akademijos gyvenvietėje įsikūrusios Ugnės Karvelis gimnazijos moksleivės, kartu su bendramoksliais mėgdžiojančios vadinamąjį gotų judėjimą. Įtarimas dėl kapų išniekinimo pareikštas šios gimnazijos antrokei (pagal tradicinę kvalifikaciją – dešimtokei). Metais jaunesnė šios šešiolikmetės bendrininkė – tos pačios gimnazijos pirmokė (devintokė) už padarytą nusikaltimą nebus baudžiama dėl savo amžiaus. Pagal dabartinius Lietuvos įstatymus, už kapų išniekinimą baudžiama tik nuo šešiolikos. Įtariamosios prisipažino siautėjusios kapinėse pamokų metu. Pirmasis tą vasario 3-iosios popietę aliarmo “varpais” ėmė “skambinti” Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonas, pas kurį atbėgo kaimyninio Pyplių kaimo gyventojas, užsukęs aplankyti prieš kelias dienas palaidotos kaimynės kapo ir išsigandęs, kad pateko į ką tik pasibaigusią “velnių puotą”. Giminaitės kapo paminklinis antkapis buvo nepaliestas, tačiau nuo aplinkinių kapų jie buvo nuversti.

Neformalai – visuomenės atskalūnai
| |

Neformalai – visuomenės atskalūnai

Maža visuomenės grupė – gotai, pankai, metalistai – savo įspūdinga išvaizda neretai keliai šiurpą paprastiems piliečiams. Tačiau taip paaugliai dažniausiai tik siekia atkreipti į save dėmesį ar pastatyti sieną tarp jų ir visuomenės. Mykolo Romerio universiteto docentas, šeimos psichologas Gediminas Navaitis teigė, kad noras būti ne tokiam kaip visi yra paauglio problema. Todėl jie ir ieško, jungiasi prie bendraminčių grupių, kur jaučiasi ir saugesni, ir drąsesni. 21 metų vilnietė Rūta Sirgėdaitė jau metus gyvena Klaipėdoje. Buvusios metalistės pėdsakai – juodos spalvos kultas, sunki muzika, mirties motyvų kupina poezija – išlikę ir šiandien. „Būdama septyniolikmetė pradėjau lankyti dramos trupę. Dauguma jos narių buvo metalistai. Net nepajutau, kaip ėmiau derintis prie jų. Atsirado bendri pomėgiai, stilius, ėmiau klaustyti tos pačios muzikos. Su jais jaučiausi kaip žuvis vandenyje“, – pasakojo Rūta. Tėvai į dukros pasikeitimą reagavo skirtingai. „Tėčiui buvo „dzin“. O mama nuolat priekaištavo, sakydavo, kad klausau šėtono muzikos, net neidavo į mano kambarį, kurio sienos buvo nukabinėtos „pragariškais“ piešiniais ir eilėraščiais“, – prisiminė mergina.

Po nutrūkusios draugystės su žiogu gotė ketina išprotėti
| |

Po nutrūkusios draugystės su žiogu gotė ketina išprotėti

„Rašau dienoraštį, kuriu eiles. Taip išreiškiu save. Mano kūryboje atsispindi savotiškas požiūris, savotiški niuansai“ (jau kad savotiški tai tikrai ir dar tokie… sunkiai suvokiami), – pasakojo mergina. Simono Daukanto vidurinės mokyklos moksleivė pradėjo kurti eiles, kai ėmė domėtis gotika. Iloną gotai žavi savo melancholija, tamsuma. Mergina, pasak jos, rašo daugiau banalius eilėraščius. Tai, anot jos, yra savotiški kliedesiai. „Rašau ir vienoje literatūrinių kūrinių svetainėje“, – gyrėsi jaunoji rašytoja (tai kad ten visiškai visi savo kūrinius gali skelbti). Vilnietė savo stiliumi „prijaučia“ gotams, bet pati gote netapo, nes tai per daug depresuojantys žmonės (neapsisprendus dar). Mergina dažniausiai rengiasi juodai (gedulas„), klauso gotikinio roko, o taip pat pagonių metalo ir „Kulgrindos“ (čia tokia grupė). „Gotai – niūrūs žmonės, jie linkę analizuoti (matematikai irgi linkę analizuoti), tai atsispindi ir jų muzikoje. Dainų žodžiai susiję su mistikos, mirties temomis, paslaptingumu ir krauju“, – pasakojo mergina. Panelė papuošalus darosi pati arba perka tokius, kokių kiti neturi. Tai padeda merginai būti išskirtinei. „Talismano neturiu. Nenoriu labai prisirišti prie daiktų, nes, juos pametus, būtų labai skaudu“, – pasakojo Ilona.

| |

Žvėryno bendruomenė

Unikalios aplinkos apsauga, socialiniai, kultūriniai ir ūkiniai poreikiai, bendruomenės atstovavimas vietos savivaldos ir valstybės institucijose, pilietinio aktyvumo skatinimas, dalyvavimas tvarios plėtros, sveiko miesto planavime, socialinėse iniciatyvose, – tokios pagrindinės 2002 m. gegužės 17 įkurtos visuomeninės organizacijos “Žvėryno bendruomenė” veiklos gairės. Piliečiu dalyvavimas priimant sprendimus ir konstruktyvi valdymo kontrolė yra įprastas viešojo administravimo reiškinys Vakarų demokratinėse šalyse. Jis pakankamai išplitęs Skandinavijoje, JAV, Vokietijoje, Austrijoje, Kanadoje ir kitur. Pasitelkus bendruomenę, piliečiu komitetus, oficialusis administravimas tampa efektyvesnis, naujų programų ir sprendimų priėmimas susilaukia didesnės visuomenės paramos, o kartu padidėja valdžios atsakomybė savo piliečiams. Kol kas Lietuvoje Vietos savivaldos bei Savivaldybių rinkimų istatymai negarantuoja mums realios savivaldos. Tačiau pilietinė visuomenė neatsiranda savaime. Vienintelis būdas – išmokti susitelkus reikalauti, kad į visuomenės nuomonę būtų atsižvelgta. Tai padaryti gali tik organizuota bendruomenė.

|

Krakių kaimo bendruomenė

Krakių kaimo bendruomenė, visuomeninė organizacija. 2003 m. rudenį vyko kaimo bendruomenės steigimo pasitarimas. Grupė savanorių nusprendė įkurti bendruomenę, išplatino anketą. 2003 m. lapkričio mėn. mokykloje vyko renginys kaimo bendruomenei „Žmogus darbštus kaip skruzdėlė”. Savo darbus į parodą sunešė moksleiviai ir suaugusieji. Parodoje suaugusieji pristatė: Irena Bružienė – siuvinėtus paveikslus, Klemensas Narmontas – Užgavėnių kaukes, Nijolė Žebrauskienė – įvairiaspalves servetėles, Ilona Strielkuvienė – megztus darbelius, Leonicija Vasiliauskienė – pagalvėles iš skiautinių, paveikslus iš šiaudelių, Michailas Klimovas – įvairius medžio dirbinius, Birutė Poškienė – servetėles, megztas lėles, darbelius iš lino, Aldona Andrulienė – ilgus metus kauptą Maigų kaimo istoriją. Drožinius iš medžio eksponavo mokiniai Gediminas Poškys, Tautvydas Mickus, megztas servetėles – Vilma Nacytė, Vilma Šemetaitė, apnertas nosinaites – Eglė Lizdenytė, siuvinėtą pagalvėlę – Sigita Strielkutė. Šiame renginyje vyko ir bendruomenes steigiamasis susirinkimas, išrinkta bendruomenes taryba. Po kurio laiko į susitikimą pakvietė Šerkšnėnų bendruomenės pirmininką Kęstutį Miknį. Krakių bendruomenė įregistruota 2003 m. gruodžio mėn.

|

Luokės bendruomenė

Bendruomenėje turime 111 žmonių su negalia, vienišų senelių – 17 ir 95 daugiavaikes šeimas. Darbo biržai įkūrus Paramos centrą, mūsų bendruomenės neįgaliųjų ir vienišų senelių priežiūrai buvo paskirta lankomosios priežiūros darbuotoja, kuri rūpinasi jų buitimi. Sunkiai besiverčiančioms šeimoms suteikiama socialinė pagalba, skiriamos vienkartinės pašalpos, labdara. Su probleminių šeimų gyventojais pastoviai vykdomas prevencinis darbas – tėvai kviečiami pokalbiams su gydytojais – narkologais, policijos darbuotojais, mokytojais, o vaikai įtraukiami į darbinę – auklėjamąją veiklą miestelio bibliotekoje. Joje įsteigtas VIP taškas, tai viena jaunimo užimtumo priemonių. Šiuo metu jau daugiau kaip 100 bendruomenės narių yra baigę kompiuterinio raštingumo kursus Luokės vidurinėje mokykloje. Savo namuose virš 40 bendruomenės šeimų turi kompiuterius, o pusė jų yra pasijungę internetą. Bendruomenės centras po ilgų derybų iš Telšių raj. savivaldybės panaudos būdu gavo vieną svarbiausių luokiškių poreikius tenkinančių objektų – buvusio vaikų darželio pastatą, kuriame suremontavus norime įrengti bendruomenės traukos centrą. Savivaldybė suteikė finansinę paramą ir jau vyksta šio pastato remonto darbai. Suorganizavome bendruomenės forumą, kuriame dalyviai išsakė savo problemas ir lūkesčius, identifikavo kylančias problemas socialinėje, kultūros, jaunimo, užimtumo, miestelio infrastruktūros plėtros srityse.

| |

Naujininkų bendruomenė

Idėja, kad reikalinga organizacija apjungianti aktyvius Naujininkų gyventojus, atstovaujanti jų interesus ir sprendžianti vietos problemas, buvo diskutuojama jau nuo 2000 metų. Iškilus problemai atskiri asmenys, pavienė mokykla ar kita Naujininkų įstaiga sunkiai gali ją išspręsti ar būti išklausyti. Š.m. gegužės 2 d. visuomeninė organizacija “Naujininkų bendruomenė” buvo įkurta. Tarp steigėjų – pedagogai, medikai, verslininkai, menininkai, kiti Naujininkuose gyvenantys ar dirbantys asmenys. Vienas iš iniciatorių – Naujininkuose gyvenantis LR Seimo narys Artūras Melianas. Naujininkai turi vieno iš prasčiausių Vilniaus rajonų įvaizdį. Apie Naujininkų gyventojus susidarytas stereotipas, kad tai daugiausiai “apkerpėję”, niekuo nesidomintys, linkę į žalingus įpročius asmenys. Išties Naujininkuose daug nusivylusių žmonių. Mes sieksime pakeisti šį įvaizdį visų pirma pačių Naujininkų gyventojų tarpe, parodydami, kad yra būdų išsakyti savo nuomonę ir būti išklausytam. Organizuosime gyventojų apklausas, diskusijas, susitikimus su politikais ir valdžios atstovais Naujininkams aktualiais klausimais. Išdiskutavus problemas, miesto valdžiai siūlysime jų sprendimo būdus. Sudarysime gyventojams sąlygas susitikti ir pasikalbėti, pabendrauti su žymiais žmonėmis. Mėginsime padėti spręsti konkrečias žmonių problemas, susigaudyti painiuose įstatymuose.