Bendruomenės

Vytauto Didžiojo privilegija

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žydai Lietuvoje yra senbuviai, autochtonai. Esama duomenų, kad jau iki XIV a. čia būta žydų; matyt, tai buvo atklydę prekeiviai. XIV a. žydai jau tvirtai čia įsikūrė. Amžiaus pabaigoje LDK buvo jau keletas bendruomenių, apie 6000 žydų. 1388 m. Vytautas Didysis suteikė Bresto žydams privilegiją, po to išplėstą kitoms bendruomenėms. Žydai paskelbti laisvais žmonėmis, pavaldžiais, kaip ir bajorai, Didžiajam Kunigaikščiui; jie nebuvo baudžiauninkai. Ne tik teisės, bet ir pareigos, iš esmės panašios į kitų laisvųjų žmonių, rodo aukštą jų statusą visuomenėje. Jiems buvo suteikta gyvybės, nuosavybės apsauga, teisė laisvai važinėti, prekiauti, užsiimti finansine veikla ir kt. Ypatinga tolerancija parodyta religijai - ne tik pripažinta teisė išpažinti savo tikėjimą, švęsti savas religines šventes, bet ir paskelbta sinagogų, kapų apsauga nuo bet kokio pasikėsinimo; buvo uždrausta kaltinti žydus vartojant krikščionių kraują ritualiniams tikslams, kadangi tai prieštarauja žydų religiniams įstatymams. Už žydų religinių teisių pažeidimą grėsė griežtos bausmės.
Privilegiją vėliau patvirtino ir kiti kunigaikščiai, jos pagrindiniai teiginiai įrašyti Pirmajame Lietuvos statute (1529 m.).

Advokatai ieško Lietuvos žydams priklausiusių statinių

pagal
Advokatai ieško Lietuvos žydams priklausiusių statinių
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Advokatai ieško Lietuvos žydams anksčiau priklausiusių religinės paskirties statinių, kuriuos valstybė planuoja grąžinti šiai bendruomenei. Dienraštis "Lietuvos rytas" rašo, kad netrukus Lietuvos archyvų departamentas turi pateikti 63 pastatų dokumentus, įrodančius, jog prieš Antrąjį pasaulinį karą jie priklausė žydų bendruomenei. 24 iš jų yra Vilniuje, 22 - Kaune, 12 - Panevėžyje, 5 - Ukmergėje. Šių metų pradžioje Lietuvos archyvams buvo pateikti du žydų bendruomenių turto sąrašai. Lietuvos žydų bendruomenės sąraše buvo 145, o Pasaulio žydų turto organizacijos pateiktame sąraše - 150 objektų. Šiuos sąrašus sulyginus ir sujungus, bendrą sąrašą sudarė 190 objektų. Archyvų departamento darbo grupė daugiausia dėmesio skyrė 75 objektams, kurie buvo pažymėti kaip išlikę. Archyvuose pavyko rasti 64 pastatų dokumentus. Keturių pastatų dokumentai rodė, kad jie priklausė ne žydų bendruomenei, o buvo privati žydų nuosavybė.

Lietuviškos interneto bendruomenės

pagal
Internet Of Things
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Paminėtieji šeši salynai - didžiausios Lietuvos internautų bendruomenės. Visos jos vulkaninės kilmės, turinčios didesnį ar mažesnį lavos (investicijų ir naujų vartotojų) šaltinį. Vulkaniniai procesai baigėsi tik „Konferencijos.lt“ salyne, kai Atviros Lietuvos fondas 1999 m. užsuko magmos kranelį ir perdavė konferencijas kitiems šeimininkams. Tačiau ir neturėdamas gamtos turtų salynas išsiplėtė kelis kartus (ir salų, t. y. konferencijų skaičiumi, ir jų gyventojų kiekiu). Kiti bendruomenių archipelagai augo dar greičiau, ypač „Banga“ ir „Delfi“ - jų seisminiam aktyvumui vos užtenka Richterio skalės. Lavai veržtis padeda ir stimuliatoriai-katalizatoriai, pvz., nemokamų SMS žinučių siuntimas („Bangoje“), naujausios žinios iš pasaulio ir Lietuvos, nemokamos pašto dėžutės („Delfi“, „Take“ ir „Bangoje“) ir pan. Seniausios bendruomenės - „Omnitel“ naujienų grupės ir „Konferencijos.lt“ (abiem beveik po 7 metus - visai senutės). „Bangos“ diskusijoms ir „Delfi“ vartų komentarams - pora metų, pati branda. O „Tako“ WWW forumams - vos pusmetis, jiems gyvenimas tik prasidėjo. Pirmas dalykas, kuris ir jums kristų į akis, - skirtingi šių interneto salų (bendruomenių) bendravimo būdai. Tai tarsi skirtingos čiabuvių kalbos. Trys gentys („Bangos“, „Delfi“ ir „Tako“) bendrauja WWW puslapiuose, viena („Omnitel“) - „news“ aplinkoje, „Yahoo.com“ emigrantai - „Yahoo!“ vartuose ir el. paštu, o „Konferencijos.lt“ - visais trimis būdais (daugiausia el. paštu, bet ir WWW bei „news“ terpėse).