Peržvelgiant lietuviškąją Pank erą (1982-1986)
| |

Peržvelgiant lietuviškąją Pank erą (1982-1986)

Turėjau progos apie tai rašyti ir praėjus galybei laiko, norėtųsi šį tą pataisyti ar išreikšti, tikiuosi, geriau. Tuomet pasakojau lyg senstelėjęs suaugęs tipas, prisimenantis jaunus laikus. Dabar, jaučiaus lyg vėl jaunesnis, kalbantis apie senus laikus.( Beje, vienu iš atjaunėjimo receptų būtų ilgalaikis nesusitaikymas su klišinėmis visuomeninėmis normomis, bet tai jau kita tema). Kaip ir prieš gerą dešimtmetį, taip ir dabar, apsistosiu ties lietuviškuoju punk fenomenu, kurį aktyviausiai pažinojau 1982 -1986-ais metais, gal pavadinkim tai pirmąja era. Nors žodžio punk (toliau vartosiu lietuviškai įsisavintą “pank”) dabar jau niekam netenka aiškinti, jis tikrai lieka vienas laisviausiai interpretuojamų socialinių ir muzikinių terminų. Dėl “pank” nesiliauja diskusijos, jis – gyvas. Taigi norėtųsi leistis į trumpą archeologinį žygį ir keliais bruožais apžvelgti ištakas, lietuviškąjį pank judėjimą, kurį laikau visiškai savarankišku originaliu reiškiniu, galinčiu vadintis netgi tautišku. Spontaniškas lietuviškas pank, kiek pamenu, apsireiškė tiesiog ore, apie 1982-uosius ir niekada neturėjo vieningų taisyklių ar įstatų, tad aprašyti jį tvarkingai neįmanoma, tokia turbūt jau Pank Akademijos specifika ( beje, jei yra mokslo darbuotojų nesutinkančiu su šiuo teiginiu ir turinčių medžiagos apie bet kokį punk pasireiškimą Lietuvoje ankstesniais laikais, prašome pateikti pranešimus).

Gyvenimo stiliaus subkultūra: Pankai
| |

Gyvenimo stiliaus subkultūra: Pankai

Pankų atsiradimai didelę įtaką padarė meninis, politinis situacionistų (SI) sąjūdis. Kai kalbama apie SI ir pankų sąsajas, nurodomi situacionistai M. Maclarenas, J. Reidas, Ch. Gray. Gray puikiai įsisavino skandalingą SI stilių ir vėliau suformulavo „totaliai nemalonaus roko“ idėją. Nemalonus rokas, taip pat kaip ir nežiūrima televizija, neskaitomas populiarusis žurnalas iš esmės atspindėjo SI kovos su „visuomenės spektakliu“ idėjas. Analogiškus antikinematografinius kino filmus kūrė G. Debordas. Totaliai nemalonaus roko idėja tapo planu Sex Pistols sukūrimui. Reidas, prieš tapdamas Sex Pistols albumų viršelių ir plakatų dizaineriu ir vienu iš įtakingiausių pankų dailininkų, kūrė grafinius piešinius britų SI skyriaus žurnalui Heatwave. Pasinaudodami iškraipymo technologija, Sex Pistols sukūrė dainos God Save The Queen „koverį“ (interpretaciją), o jo viršelį Reidas papuošė fotomontažu, kur buvo vaizduojama karalienė Elžbieta su irokėzo šukuosena ir segtuku susegtomis lūpomis. Ankstyvieji pankai, šaipydamiesi iš vartotojų, prekiavo „vergijos kelnėmis“, „septynių diuimų singlais“, fanzinais (antilaikraščiais) ir siūlė nuobodžias pseudoakademines teorijas. Sex Pistols veiklos pradžia pasižymi anarchizmo elementais. Jų pirmasis singlas taip ir vadinosi – Anarchy in the U.K. (1976). Pankų esmė buvo rezistencinė, antiskonio subkultūra, antimados sąjūdis.

Netolerancija naujiesiems emigrantams – kelias į prarastąją kartą?
|

Netolerancija naujiesiems emigrantams – kelias į prarastąją kartą?

Emigraciją dauguma Lietuvos politikų traktuoja kaip vieną didžiausių šalies problemų, tačiau valstybės emigracijos politika formuojama vangiai, kadangi nesugebama priimti naujų iššūkių ir kurti emigrantų susigrąžinimo strategijų. Tuo tarpu eiliniai piliečiai, pasiliekantys Lietuvoje, išvykstančiuosius smerkia. Jei apie senuosius išeivius lietuviai Lietuvoje ir žiniasklaida atsiliepia teigiamai, tai apie šiuolaikinės emigracijos vertinime dominuoja neigiami atspalviai, emigracija laikoma blogiu, kurį reikia mažinti, mėginti išvengti. Nuolat išryškinamas neigiamas emigracijos poveikis Lietuvai – darbingo amžiaus žmonių mažėjimas, socialinei sistemai iškylančios problemos dėl mokesčių mokėtojų pasitraukimo. Daug rečiau pastebimi teigiami emigracijos aspektai: didelė dalis emigrantų uždirbtų pinigų sunaudojama arba investuojama Lietuvoje, šalyje mažėja bedarbių skaičius ir kartu – socialinės paramos poreikis, migrantai įgyja naujos patirties. Mažai kam rūpi išvykstančių lietuvių problemos, su kuriomis jie susiduria užsienyje: darbo ir buto paieška, teisinės pagalbos stoka, socialinis draudimas, vaikų mokymas, išankstinės informacijos apie gyvenimo ir darbo sąlygas svetimoje šalyje trūkumas. Seniau emigravę lietuviai užsienyje turi subūrę stiprias bendruomenes, besirūpinančias lietuviškumo išlaikymu užsienyje, tačiau naujiems emigrantams į šias seniai veikiančias bendruomenes įsilieti gana sunku, bendruomenės į naujai atvykstančiuosius kartais žiūri nepatikliai.

| |

Pelninga verslo niša Airijoje – naujieji emigrantai

Airijoje gyvenantys tautiečiai ne tik užpildo laisvas darbo vietas, bet ir tampa kai kurių paslaugų teikėjų, prekybininkų pajamų šaltiniu. Lietuvos trispalvės, įdarbinimo agentūrose ir kitose bendrovėse lietuvių kalba pateikiama informacija, šalyje pagaminti maisto produktai, lietuvių kalbos mokyklos – tai ne kurio nors Lietuvos miesto vaizdas. Tai Airija, Dublinas. Miestas, kuriame lietuviai be vargo gali išgyventi nemokėdami nė žodžio anglų kalba. Kone 100 tūkst. žaliojoje saloje gyvenančių lietuvių kuria mūsų šalies įvaizdį. Koks jis? Daugelis “Kauno dienos” kalbintų airių pateikė panašius atsakymus. Darbštūs, besistengiantys pritapti, bet mieliau linkę bendrauti su savo tautiečiais. Airiai žino apie lietuvius, bet ne apie Lietuvą. Daugeliui jų Lietuva – naujas Rytų Europos kraštas, neseniai tapęs Europos Sąjungos dalimi. Oro uoste paaiškėja, kad Lietuva Airijoje nėra nežinomas kraštas. Vietiniai darbuotojai žino, kad atvykstantieji iš Lietuvos kalba lietuviškai, o daugelis jaunimo nebemoka rusų kalbos. Atvykimo ir išvykimo salėse informacija pateikiama lietuvių kalba. Keleivių teiraujamasi, ar jie nesiveža draudžiamų daiktų, ar patys susikrovė bagažą. “Atvažiavote dirbti? – nenustemba oro uoste užkalbintas airis. – Dirbau su dviem lietuviais, iki šiol susitinkame alaus baruose”. Transporto įmonėje iki šiol sunkvežimį vairuojantis airis Styvas Bukernas leidžia suprasti, kad lietuviai jau kelerius metus Airijoje jaučiasi visaverčiais piliečiais.

|

Aušra Matulevičiūtė. Emigrantai

Mus vadina ambasadoriais, avantiūristais, “protų nutekėjimu”, net išdavikais. Dėl mūsų parazitiškos invazijos nepasirašomi svarbiausi aljanso dokumentai, galingąsias valstybes krečia lyg drugys kiekvienąkart mums užplūstant, kad ir į mielai čionykščių užleidžiamas juodadarbių gretas. Mus toleruoja (arba pakenčia, priklauso nuo santykio), o mes adaptuojamės. Mūsų ima bijoti ir užkrauna globalizacijos proceso pareigas bei inkriminuoja jo pasekmes. Mums privalu būti keliskart išmintingesniais, moralesniais nei bet kuriam kitam. Mūsų nevadina vardais, o nominuoja kasmet geometrine progresija augančiais skaičiais arba regionais, iš kurių mes atsibastome. Mums tenka sukąsti dantis, kai įtariais žvilgsniais esame išzonduojami ir kai mums prilipinamos standartinės ir iš esmės nieko nesakančios etiketės. Mes – emigrantai. Akivaizdu, jog reikės gerbti europinę individo erdvę, kuri netruks jums patiems pasitarnauti. Jei iki tol savo mažoje šalyje turėjote kokį nors kompleksą, čia jis ištirps tūkstantinėse miniose ir transporto spūstyje. Nes niekam nerūpi svetimos bėdos, nebent būtumėte pirmo ryškumo žvaigždė. Tiesa, su pastarosiomis tapatintis teks mažiau ir ne taip dramatiškai, kaip buvo “ankštoje” jūsų tėvynėje. Kol atsiras plyšys, kurį savimi užkimštumėt, praeis daug laiko (ne visada iš pažiūros padoriai apmokamas darbas bus to rodiklis)! Užtruksite, kol įsiterpsite į erdvę ir išlavinsite subtilius “prasilenkimus”, kol perprasite vietinės egzistencijos dėsningumus.

|

Chanuka – suspindėjusios šviesos stebuklas

Š.m. gruodžio mėn. 16-23 d. švenčiama viena svarbiausių žydų kalendoriaus šventė – Chanuką. Norint pajusti šio šviesaus įvykio nuostabią paslaptį, būtina įsigilinti į jo istoriją ir išnagrinėti pagrindinius šventimo aspektus. “Kas yra Chanuką? Kislevo mėnesio 25 dieną prasideda aštuonios Chanukos dienos. Chanuką – tai šventė, kuria pažymima tai, kuomet graikai įžengė į Šventyklą ir išniekino visą aliejų, tai vėliau, kada Chasmonėjų namas juos nugalėjo, ir ieškojo aliejaus, kad uždegtų Menorą (Šventyklos aliejinė lempa), ir rado tik vieną indelį, kuriame aliejaus buvo tik vienai dienai, – įvyko stebuklas, nes aliejus degė visas aštuonias dienas (būtent tiek, kiek reikia pagaminti naują). Kitais metais šios dienos buvo paskelbtos šventėmis, kurių metu buvo skaitomi,s padėkos maldos ir Psalmės, garbinančios Dievą” (Talmudas, Traktatas Šabatas, 21) Pats žodis “Chanuką” reiškia “įkurtuves”; kaip šventės pavadinimas “įkurtuvės Šventykloje”. Tačiau šis žodis taip pat susijęs su kitais iškilmingo minėjimo aspektais — karo pergale, tautinės savimonės atgimimu ir išsilaisvinimu iš graikų įtakos. Aštuonerių dienų Chanukos šventė į žydų kalendorių buvo įtraukta 165 m. prieš m.e., sugrąžinus pamaldas Jeruzalės Šventykloje, kurią buvo užgrobęs ir atėmęs iš judėjų Graikijos ir Sirijos valdovas Antiochas IV Epifanas 170 m. prieš m.e. 165 m. p.m.e. Judas Makabėjas nugalėjo Antiocho kariuomenę ir išvadavo Jeruzalę. Jis iš naujo pašventino Šventyklą.

Po nutrūkusios draugystės su žiogu gotė ketina išprotėti
| |

Po nutrūkusios draugystės su žiogu gotė ketina išprotėti

„Rašau dienoraštį, kuriu eiles. Taip išreiškiu save. Mano kūryboje atsispindi savotiškas požiūris, savotiški niuansai“ (jau kad savotiški tai tikrai ir dar tokie… sunkiai suvokiami), – pasakojo mergina. Simono Daukanto vidurinės mokyklos moksleivė pradėjo kurti eiles, kai ėmė domėtis gotika. Iloną gotai žavi savo melancholija, tamsuma. Mergina, pasak jos, rašo daugiau banalius eilėraščius. Tai, anot jos, yra savotiški kliedesiai. „Rašau ir vienoje literatūrinių kūrinių svetainėje“, – gyrėsi jaunoji rašytoja (tai kad ten visiškai visi savo kūrinius gali skelbti). Vilnietė savo stiliumi „prijaučia“ gotams, bet pati gote netapo, nes tai per daug depresuojantys žmonės (neapsisprendus dar). Mergina dažniausiai rengiasi juodai (gedulas„), klauso gotikinio roko, o taip pat pagonių metalo ir „Kulgrindos“ (čia tokia grupė). „Gotai – niūrūs žmonės, jie linkę analizuoti (matematikai irgi linkę analizuoti), tai atsispindi ir jų muzikoje. Dainų žodžiai susiję su mistikos, mirties temomis, paslaptingumu ir krauju“, – pasakojo mergina. Panelė papuošalus darosi pati arba perka tokius, kokių kiti neturi. Tai padeda merginai būti išskirtinei. „Talismano neturiu. Nenoriu labai prisirišti prie daiktų, nes, juos pametus, būtų labai skaudu“, – pasakojo Ilona.

| |

Neformalios jaunimo grupuotės

“Kiaulidėje gyvename, tai kodėl nesielgti kaip kiaulėms” – taip visuomenę ir save apibūdina pankai. Nors pirmieji neformalūs jaunimo judėjimai susiformavo maždaug prieš penkis dešimtmečius ir jau tapo neatskiriama visuomenės dalimi, tėvai, kurių atžalos įsitraukia į vieną ar kitą grupuotę, vis dar linkę pulti į paniką Pasak amerikiečių psichologo Abrahamo Maslou, priklausyti grupei yra vienas pagrindinių žmogaus poreikių. Poreikių piramidėje jis eina iškart po fiziologinių poreikių ir yra net svarbesnis už meilę ar saviraišką. Priklausymas grupei suteikia tam tikrą saugumą – grupės narius vienija bendri įsitikinimai, pomėgiai, jie gali elgtis ir kalbėti, kaip nori, ir jaučiasi suprasti. Yra grupių, kurioms priklausyti – garbė. Dėl jaunimo noro išsiskirti iš aplinkos, šokiruojančios išvaizdos, o kartais ir elgesio neformalūs jaunimo judėjimai sulaukia vyresnių žmonių nepasitikėjimo ir dažniausiai vertinami neigiamai. Jaunuoliai kartais užsipuolami nė nepabandžius pasidomėti jų propaguojamomis vertybėmis – tai labai neatsargus žingsnis, priverčiantis juos dar labiau užsisklęsti – vėliau rasti bendrą kalbą gali jau būti nebeįmanoma. Būtent todėl specialistai tėvams pataria ne pulti moralizuoti, o labiau pasidomėti vienu ar kitu judėjimu – taip parodysite pagarbą savo atžalai. Tačiau dėl informacijos trūkumo diskusija su vaiku gali virsti įžeidinėjimų virtine, o ne vienas kito nuomonę gerbiančių žmonių pokalbiu.

„Pankai nemirė – šiandien jie tik kvepia“
| |

„Pankai nemirė – šiandien jie tik kvepia“

Devyniolikmetis vilnietis, draugų pankų vadinamas „Stakta“, tvirtina kartais pasišlykštėjantis kitų save taip vadinančių jaunuolių elgesiu. Tokiomis akimirkomis tikrojo vardo nenorėjęs minėti vaikinas sakė pradedąs abejoti net savo „pankiškumu“. Tačiau jo nuomonė apie gotus ir „forsus“ – kur kas blogesnė. Pastaruosius „Stakta“ laiko beždžionėmis ir mano, jog jų vieta tik tarp keturių sienų su geležinėmis grotomis. Kiek laiko tu jau esi pankas? Ar save tokiu laikai? Panku? Tikrai nepamenu. Gal kokius ketverius metus … Pankas pankui nelygus – kiekvienas tai suvokia skirtingai. Be to, kartais, paklausęs istorijų apie juos, net pasišlykštėju ir pradedu galvoti, ar esu pankas, ar tik juo save laikau. Kodėl pasirinkai būtent pankus? Kas tau labiausiai juose patinka – aprangos stilius, ideologija, muzika ar kas nors kita, ko kiti nepastebi? Man žiauriai patinka jų muzika, nors kai kuri – per sunki. Ideologija taip pat miela – pankai visą laiką randa prie ko prisikabinti. Nesenai buvo „Nieko nepirkimo diena“. Šią idėją palaikiau ir aš bei visus informavau apie ją. Net mano mama nieko nepirko. Stilius taip pat priimtinas, nes nuo vaikystės mėgdavau visus šokiruoti, o išvaizda tai padaryti labai lengva. Pamenu, rugsėjo pirmąją į mokyklą nuėjau su sijonu – ir mokytojai, ir mokyklos valdžia buvo šokiruoti.

Maištavimas yra mūsų ideologijos dalis
| |

Maištavimas yra mūsų ideologijos dalis

Kokia yra pankų ideologija? D.I.Y. (Do It Yourself – “Pasidaryk pats”) – bene svarbiausia taisyklė ir pankroko judėjimo prasmė. Tai reiškia, kad viską, ką nori gauti iš gyvenimo, turi gauti pats. Niekas – nei tėvai, nei mokytojai, nei darbdaviai, nei prezidentas – neturi reguliuoti tavo gyvenimo, nes jį gyveni pats. Tokia nuostata apima ne tik moralines normas, bet ir vartojimą. Baisu, kad žmogus visuomenėje vis labiau egzistuoja tik kaip vartotojas, vienafunkcinis aparatas, nesugebantis nieko padaryti be kitas funkcijas atliekančių sraigtelių. Mes priešinamės komercinei idilei “dirbk, pirk, mirk”. Tačiau yra įvairių pankų judėjimo krypčių, ir jų gyvenimo būdas gerokai skiriasi. Pvz., posakis “gyvenk linksmai ir mirk jaunas” tinka gatvės pankams, kurie daug geria, mėgsta pasilinksminimus ir nerūpestingą gyvenimą – tai jų protestas prieš sunormintą visuomenę. Visiškai priešingas sXe (Straight edge – “tiesi briauna”) judėjimas, kuriam “prijaučia” daugelis hardcore’ovcų – jie visiškai atsisako narkotikų, alkoholio, rūkalų ir atsitiktinių lytinių santykių – taip jie rodo sau ir kitiems, kad gali apsieiti be visuotinai priimtų atsipalaidavimo formų ir patys vadovauti savo gyvenimui. Yra ir regio mylėtojai – rastamanai, kurie labai mėgsta patraukti žolę. Tikrų narkomanų nepažįstu. Gal užsienyje yra daugiau viso to narkotikų liūno, bet čia taip nėra.