Bendravimas

Vyrų ir moterų draugystė yra ne tik galima, bet ir reikalinga. Juk gyvendami modernioje visuomenėje turime išmokti bendrauti ir suprasti vieni kitus. Sunkiau užmegzti ir palaikyti nekaltą draugystę jau turint partnerį ar sutuoktinį. Vargu ar net pats laimingiausias sutuoktinis nudžiugtų, kad jo brangiausiasis ar mieliausioji užmezga naują ryšį, ir dar su patraukliu asmeniu. Tokios draugystės nėra būdingos ir vyresniems žmonėms. Tik apie 2 proc. apklaustų pagyvenusių moterų prisipažino draugaujančios ir su vyrais. Įsitikinimas, kad vyras ir moteris negali tiesiog draugauti, yra pasenęs. Tai anais laikais moterys privalėjo rūpintis šeima, o vyrai – dirbti, todėl vienintelis būdas būti kartu – užmegzti romaną. Dabar vyrai ir moterys dirba kartu, turi bendrų pomėgių, taigi, kad ir kaip atrodytų sudėtinga, moteris ir vyras gali tiesiog draugauti. Tradiciškai visuomenė pripažįsta romantiškus santykius – tokį vyro ir moters ryšį, iš kurio gimsta vaikai ir pratęsiama gyvybė, – o draugystė tarp lyčių ignoruojama. Iš tikrųjų mes žinome, kaip reikia elgtis romantiškai bendraujant (flirtas, pasimatymai, vedybos, vaikai), žinome, kaip bendrauti su savo lyties atstovais (berniukai užsiima bendra veikla, mergaitės kalbasi), bet visiškai nenutuokiame, kaip bendrauti su kitos lyties draugu. Iš dalies tokios sumaišties kaltininkė yra žiniasklaida. Visuose televizijos filmuose vyro ir moters draugystė būtinai pasibaigia meilės istorija.

Vyrai ir moterys, neįsisąmoninę, jog jie turi būti skirtingi, netiks vienas kitam į porą. Mes piktinamės arba nusiviliame priešinga lytimi, nes pamirštame šią svarbią tiesą. Viliamės priešingą lytį būsiant labiau į mus panašią. Trokštame, jog jis (ji) „norėtų to paties, ko ir mes", „jaustų tą patį, ką ir mes". Klystame manydami, jog jei partneris mus myli, tai jis elgsis taip, kaip elgiamės mes su mylimu žmogumi. Todėl bendraudami su partneriu dažnai patiriame nusivylimą ir nesugebame tinkamu momentu švelniai pasišnekėti apie savo skirtumus. Vyrai klysta, kai mano, jog moterys mąsto, bendrauja ir reaguoja kaip jie, o moterys klysta, kai tiki, jog vyrai jaučia, bendrauja ir reaguoja kaip jos. Mes užmiršome, jog vyrai ir moterys turi būti skirtingi. Dėl to mūsų tarpusavio santykiuose atsirado trinties ir įvairių nesusipratimų. Aiškiai suvokus ir pripažinus esamus skirtumus, galima išvengti daugelio nesusipratimų bendraujant su priešinga lytimi. Viskas susitvarkys, jei atminsite, jog vyrai yra kilę iš Marso, o moterys — iš Veneros. Knygoje aš detaliai papasakosiu apie mūsų skirtumus. Kiekviename skyriuje sužinosite ką nors nauja, esminga. Štai pagrindiniai skirtumai, kuriuos tyrinėsime. Antrame skyriuje aiškinsiu, kuo iš prigimties skiriasi vyrų ir moterų vertybės, ir bandysiu iškelti dvi didžiausias klaidas, daromas bendraujant su priešinga lytimi: vyrai klysta, kai siūlo sprendimus ir sumenkina jausmus, tuo tarpu moterys klysta, kai lenda su neprašytais patarimais ir nurodymai

Ar skiriasi vyrų ir moterų kalba? Dabar, kai tik kas (o dažniausiai moterys) prabyla apie lyčių reikalus, labai dažnai garsiau ar ne taip garsiai suskamba feminizmo gaidelė. Ne išimtis ir pokalbio analizė. Žodinį bendravimą tyrinėję autoriai dažną vyrų ir moterų nesusikalbėjimą aiškina tik moteris gožiančiu vyrų dominavimu. Tačiau kai kurie autoriai į šiuos dalykus žiūri kur kas plačiau ir lyčių bendravimą prilygina tarpkultūrinei komunikacijai, o pačioje vyrų ir moterų kalboje mato tiek skirtybių, kad net vadina jas atskiromis kalbos atmainomis – lyčių dialektais. Lyčių dialektus lemia pasaulėjautos skirtumai, labai nepanašūs vyrų ir moterų pasauliai, ypač akivaizdžiai atsiskleidžiantys pašnekesiuose. Kokios gi yra tos elgsenos skirtybės, lemiančios skirtingą kalbėjimo stilių? Amerikiečių sociolingvistė Debora Tannen lyčių dialektus aiškina vyrų polinkiu į hierarchinius santykius, t.y. jų pastangomis vyrauti, dominuoti, užimti socialiai svarbią vietą, o moterų – siekiu artimai bendrauti, dalintis jausmais, rasti tarpusavio supratimą. Manoma, kad tos skirtybės lemia skirtingus kalbėjimo tikslus, tad moterys dažniau pradeda kalbą, siekdamos, kad jas suprastų, atjaustų, kad išryškėtų bendrumas ir užsimegztų ryšys, vyrai – kad suteiktų ar gautų informaciją ir, dažnai nesąmoningai, išsiaiškintų, kuris gi jų viršesnis. Šis polinkis matyti jau vaikystėje. Mažų mergaičių draugystė irgi paprastai prasideda išsipasakotomis paslaptimis, o berniukų – peštynėmis.

Moterys kalba užuominomis ir metaforomis, o paskui stebisi, kad vyrai jų nesupranta. Vyrai rėžia tiesą ir sulaukia moterų pykčio. Ar iš tiesų kalbame skirtingomis kalbomis? Kad ir kaip garsiai kalbėsime apie lyčių lygybę, moterų ir vyrų mąstymas skiriasi. Nors kiekviena taisyklė turi išimčių, tačiau vidutinio vyro smegenyse efektyviau vyksta procesai, susiję su sudėtingų sistemų analize, moters – susiję su bendravimu ir simpatija. Štai kodėl skiriasi vyrų ir moterų bendravimas. Vyrams svarbiau žinoti faktus, moterims svarbesnės emocijos ir jausmai. Todėl bendraudamas vyras ir stengiasi sužinoti tik tai, ką reikia: konkrečiai ir aiškiai. Bendravimas jam yra būdas susirinkti reikalingą informaciją, išspręsti problemas ar nudirbti darbus. Jis turi būti tikslingas ir duoti tam tikrą rezultatą. O štai moteris bendrauja dėl paties bendravimo: net dalykiniai pokalbiai jai yra galimybė užmegzti emocinį ryšį. Ji kreipia dėmesį į detales, kūno kalbą, intonacijas. Faktai jai taip pat svarbūs, tačiau iš bendravimo ji siekia gauti ir tam tikrų emocijų. Moterys, dažnai įpratusios kalbėti užuominomis, tikisi, kad vyrai bendrauja taip pat, todėl kiekvienoje jo frazėje bando ieškoti paslėptos prasmės. Ką jis turi galvoje tai sakydamas? Dažniausiai būtent tai, ką ir pasakė. Vyrai kur kas dažniau nei moterys sako tai, ką galvoja, tiesiai šviesiai, visai neturėdami jokių paslėptų užuominų. Bėda tik ta, kad mums tiesmuką kalbą kartais suprasti sunkiau nei painias užuominas.

Daug dėmesio skiriate vyrų ir moterų santykiams. Kodėl? Studijavau daug ką. Ko tik nebuvo mano galvoje! Tačiau vieną dieną pagaliau sužinojau, kad vyrų ir moterų santykių tema yra visas žinias bei mokslus vainikuojanti, o kartu ir pati rimčiausia gyvenimiška tema. Tai yra pasakę dar senovės indai. Po šia iš pirmo žvilgsnio kasdieniška tema slypi dvi pačios didžiausios gamtos jėgos. Apie tai verta ir būtina išmanyti norint ne tik laimingai gyventi šeimoje, bet ir darbe sutarti su priešingos lyties asmenimis. Šie santykiai reikalauja aukščiausio lygio išminties ir žinių. Indai sako: jei jūs pažinsit grynojo vyriškumo ir moteriškumo paslaptis, jūsų rankose bus visų gyvenimo paslapčių raktas - ir pinigų, ir visokios sėkmės, sveikatos, šeimos. Analogiškas nuomones išreiškia daugelis tautų. Visur ir visais laikais, nepriklausomai nuo kintančios visuomenės, vyrų ir moterų santykiuose veikia gamtos dėsniai. Jei jų veikimo dėsnių nežinome ir nepaisome - patiriame fiasko. Ką turi žinoti poros, trokštančios laimingai nugyventi visą gyvenimą? Pirmiausia reikia pasikaustyti beribe, bekrašte kantrybe. Vyras ir moteris - tai du gamtos poliai, dvi jėgos, dvi stichijos, kurios viena kitą kasdien be sustojimo provokuoja ir tarpusavyje kibirkščiuoja. Tas kibirkščiavimas gali virsti arba malonumu, arba gaisru, arba jėgų ir laiko iššvaistymu. Tai priklauso tik nuo sutuoktinių supratimo.