Vyrų ir moterų bendravimas

Moterys kalba užuominomis ir metaforomis, o paskui stebisi, kad vyrai jų nesupranta. Vyrai rėžia tiesą ir sulaukia moterų pykčio. Ar iš tiesų kalbame skirtingomis kalbomis? Kad ir kaip garsiai kalbėsime apie lyčių lygybę, moterų ir vyrų mąstymas skiriasi. Nors kiekviena taisyklė turi išimčių, tačiau vidutinio vyro smegenyse efektyviau vyksta procesai, susiję su sudėtingų sistemų analize, moters – susiję su bendravimu ir simpatija. Štai kodėl skiriasi vyrų ir moterų bendravimas. Vyrams svarbiau žinoti faktus, moterims svarbesnės emocijos ir jausmai. Todėl bendraudamas vyras ir stengiasi sužinoti tik tai, ką reikia: konkrečiai ir aiškiai. Bendravimas jam yra būdas susirinkti reikalingą informaciją, išspręsti problemas ar nudirbti darbus. Jis turi būti tikslingas ir duoti tam tikrą rezultatą. O štai moteris bendrauja dėl paties bendravimo: net dalykiniai pokalbiai jai yra galimybė užmegzti emocinį ryšį. Ji kreipia dėmesį į detales, kūno kalbą, intonacijas. Faktai jai taip pat svarbūs, tačiau iš bendravimo ji siekia gauti ir tam tikrų emocijų. Moterys, dažnai įpratusios kalbėti užuominomis, tikisi, kad vyrai bendrauja taip pat, todėl kiekvienoje jo frazėje bando ieškoti paslėptos prasmės. Ką jis turi galvoje tai sakydamas? Dažniausiai būtent tai, ką ir pasakė. Vyrai kur kas dažniau nei moterys sako tai, ką galvoja, tiesiai šviesiai, visai neturėdami jokių paslėptų užuominų. Bėda tik ta, kad mums tiesmuką kalbą kartais suprasti sunkiau nei painias užuominas.

Daug dėmesio skiriate vyrų ir moterų santykiams. Kodėl? Studijavau daug ką. Ko tik nebuvo mano galvoje! Tačiau vieną dieną pagaliau sužinojau, kad vyrų ir moterų santykių tema yra visas žinias bei mokslus vainikuojanti, o kartu ir pati rimčiausia gyvenimiška tema. Tai yra pasakę dar senovės indai. Po šia iš pirmo žvilgsnio kasdieniška tema slypi dvi pačios didžiausios gamtos jėgos. Apie tai verta ir būtina išmanyti norint ne tik laimingai gyventi šeimoje, bet ir darbe sutarti su priešingos lyties asmenimis. Šie santykiai reikalauja aukščiausio lygio išminties ir žinių. Indai sako: jei jūs pažinsit grynojo vyriškumo ir moteriškumo paslaptis, jūsų rankose bus visų gyvenimo paslapčių raktas – ir pinigų, ir visokios sėkmės, sveikatos, šeimos. Analogiškas nuomones išreiškia daugelis tautų. Visur ir visais laikais, nepriklausomai nuo kintančios visuomenės, vyrų ir moterų santykiuose veikia gamtos dėsniai. Jei jų veikimo dėsnių nežinome ir nepaisome – patiriame fiasko. Ką turi žinoti poros, trokštančios laimingai nugyventi visą gyvenimą? Pirmiausia reikia pasikaustyti beribe, bekrašte kantrybe. Vyras ir moteris – tai du gamtos poliai, dvi jėgos, dvi stichijos, kurios viena kitą kasdien be sustojimo provokuoja ir tarpusavyje kibirkščiuoja. Tas kibirkščiavimas gali virsti arba malonumu, arba gaisru, arba jėgų ir laiko iššvaistymu. Tai priklauso tik nuo sutuoktinių supratimo.

Šiuolaikiniais feminizmo, vyrų ir moterų lygių galimybių laikais mes dažnai pamirštame apie esminius šių priešingų lyčių skirtumus. Žinoma, omenyje turiu ne fiziologinius bruožus (dėl jų niekas nesiginčija), o dvasinius – psichologinius. Nors jie akivaizdžiai egzistuoja, tačiau tai neretai bandoma išversti kaip moterų diskriminavimą ir vyrų dominavimą moteriškosios lyties atžvilgiu. Tuo tarpu mokslininkai, tyrinėjantys vyrų ir moterų smegenų veiklą, seniausiai įrodė, jog psichologiniai skirtumai yra ne ką mažesni, nei fiziniai. Iš didelio noro sutapatinti priešingus dalykus, visuomenėje greitai įsitvirtina įvairūs stereotipai, kuriuos pakeisti nėra lengva. Visas klaidingas moterų ir vyrų elgsenos interpretacijas bei stereotipus galima nesunkiai paaiškinti: psichologiniai vyrų – moterų skirtumai nėra tokie akivaizdūs, kaip fiziniai. Svajonės apie visišką vyro ir moters lygybę ne tik labai nutolusios nuo realybės, bet ir trukdo atidžiau pažvelgti, kas iš tikrųjų slypi vyro ir moters esybėje. Iš esmės, visos problemos vyrų ir moterų santykiuose kyla dėl savitų skirtumų nesupratimo ir netoleravimo. Vyrai iš prigimties yra medžiotojai, jų mąstyme dominuoja kairysis smegenų pusrutulis, todėl jie vertina logiką bei racionalumą ir vienu metu sugeba spręsti tik vieną problemą.

Vyrų ir moterų draugystė yra ne tik galima, bet ir reikalinga. Juk gyvendami modernioje visuomenėje turime išmokti bendrauti ir suprasti vieni kitus. Sunkiau užmegzti ir palaikyti nekaltą draugystę jau turint partnerį ar sutuoktinį. Vargu ar net pats laimingiausias sutuoktinis nudžiugtų, kad jo brangiausiasis ar mieliausioji užmezga naują ryšį, ir dar su patraukliu asmeniu. Tokios draugystės nėra būdingos ir vyresniems žmonėms. Tik apie 2 proc. apklaustų pagyvenusių moterų prisipažino draugaujančios ir su vyrais. Įsitikinimas, kad vyras ir moteris negali tiesiog draugauti, yra pasenęs. Tai anais laikais moterys privalėjo rūpintis šeima, o vyrai – dirbti, todėl vienintelis būdas būti kartu – užmegzti romaną. Dabar vyrai ir moterys dirba kartu, turi bendrų pomėgių, taigi, kad ir kaip atrodytų sudėtinga, moteris ir vyras gali tiesiog draugauti. Tradiciškai visuomenė pripažįsta romantiškus santykius – tokį vyro ir moters ryšį, iš kurio gimsta vaikai ir pratęsiama gyvybė, – o draugystė tarp lyčių ignoruojama. Iš tikrųjų mes žinome, kaip reikia elgtis romantiškai bendraujant (flirtas, pasimatymai, vedybos, vaikai), žinome, kaip bendrauti su savo lyties atstovais (berniukai užsiima bendra veikla, mergaitės kalbasi), bet visiškai nenutuokiame, kaip bendrauti su kitos lyties draugu. Iš dalies tokios sumaišties kaltininkė yra žiniasklaida. Visuose televizijos filmuose vyro ir moters draugystė būtinai pasibaigia meilės istorija.

Vyrai ir moterys, neįsisąmoninę, jog jie turi būti skirtingi, netiks vienas kitam į porą. Mes piktinamės arba nusiviliame priešinga lytimi, nes pamirštame šią svarbią tiesą. Viliamės priešingą lytį būsiant labiau į mus panašią. Trokštame, jog jis (ji) „norėtų to paties, ko ir mes”, „jaustų tą patį, ką ir mes”. Klystame manydami, jog jei partneris mus myli, tai jis elgsis taip, kaip elgiamės mes su mylimu žmogumi. Todėl bendraudami su partneriu dažnai patiriame nusivylimą ir nesugebame tinkamu momentu švelniai pasišnekėti apie savo skirtumus. Vyrai klysta, kai mano, jog moterys mąsto, bendrauja ir reaguoja kaip jie, o moterys klysta, kai tiki, jog vyrai jaučia, bendrauja ir reaguoja kaip jos. Mes užmiršome, jog vyrai ir moterys turi būti skirtingi. Dėl to mūsų tarpusavio santykiuose atsirado trinties ir įvairių nesusipratimų. Aiškiai suvokus ir pripažinus esamus skirtumus, galima išvengti daugelio nesusipratimų bendraujant su priešinga lytimi. Viskas susitvarkys, jei atminsite, jog vyrai yra kilę iš Marso, o moterys — iš Veneros. Knygoje aš detaliai papasakosiu apie mūsų skirtumus. Kiekviename skyriuje sužinosite ką nors nauja, esminga. Štai pagrindiniai skirtumai, kuriuos tyrinėsime. Antrame skyriuje aiškinsiu, kuo iš prigimties skiriasi vyrų ir moterų vertybės, ir bandysiu iškelti dvi didžiausias klaidas, daromas bendraujant su priešinga lytimi: vyrai klysta, kai siūlo sprendimus ir sumenkina jausmus, tuo tarpu moterys klysta, kai lenda su neprašytais patarimais ir nurodymai

Ar skiriasi vyrų ir moterų kalba? Dabar, kai tik kas (o dažniausiai moterys) prabyla apie lyčių reikalus, labai dažnai garsiau ar ne taip garsiai suskamba feminizmo gaidelė. Ne išimtis ir pokalbio analizė. Žodinį bendravimą tyrinėję autoriai dažną vyrų ir moterų nesusikalbėjimą aiškina tik moteris gožiančiu vyrų dominavimu. Tačiau kai kurie autoriai į šiuos dalykus žiūri kur kas plačiau ir lyčių bendravimą prilygina tarpkultūrinei komunikacijai, o pačioje vyrų ir moterų kalboje mato tiek skirtybių, kad net vadina jas atskiromis kalbos atmainomis – lyčių dialektais. Lyčių dialektus lemia pasaulėjautos skirtumai, labai nepanašūs vyrų ir moterų pasauliai, ypač akivaizdžiai atsiskleidžiantys pašnekesiuose. Kokios gi yra tos elgsenos skirtybės, lemiančios skirtingą kalbėjimo stilių? Amerikiečių sociolingvistė Debora Tannen lyčių dialektus aiškina vyrų polinkiu į hierarchinius santykius, t.y. jų pastangomis vyrauti, dominuoti, užimti socialiai svarbią vietą, o moterų – siekiu artimai bendrauti, dalintis jausmais, rasti tarpusavio supratimą. Manoma, kad tos skirtybės lemia skirtingus kalbėjimo tikslus, tad moterys dažniau pradeda kalbą, siekdamos, kad jas suprastų, atjaustų, kad išryškėtų bendrumas ir užsimegztų ryšys, vyrai – kad suteiktų ar gautų informaciją ir, dažnai nesąmoningai, išsiaiškintų, kuris gi jų viršesnis. Šis polinkis matyti jau vaikystėje. Mažų mergaičių draugystė irgi paprastai prasideda išsipasakotomis paslaptimis, o berniukų – peštynėmis.

Vieno įdomiausių Lietuvos lektorių Tomas Girdzijauskas, turinčio unikalų žinių bagažą apie žmonių santykius seminaro įrašas. Seminaro įrašas skirtas poroms, norinčioms palaikyti darnius tarpusavio santykius, kurti gerą emocinį ir psichologinį klimatą šeimoje, geriau pažinti partnerį ir vaikus, išmokti sėkmingai įveikti konfliktines situacijas. Taip pat žmonėms, norintiems atpažinti savo antrąją pusę. Padėti šeimai išlikti darnia, stiprinant ryšius tarp šeimos narių. Patarti, kaip klausytis ir būti išgirstam savo partnerio. Pamėginti pažvelgti į save iš šalies ir pagelbėti ištaisyti klaidas, kurias darome bendraudami su partneriu. Netrūksta priežasčių, dėl kurių gali kilti sunkumų šeimyniniame gyvenime. Viena jų – skirtingas vyro ir moters socialinių vaidmenų supratimas ir šių vaidmenų atlikimo konfliktas. Sužinosite kaip naudojant savo vidines stiprybes didinti šeimos savarankiškumą idant būtų paprasčiau išspręsti kylančius konfliktus. Pagerinti santykius šeimoje, atgaivinti sutuoktinių meilę, išlaikyti glaudų emocinį ryšį, gimdyti bei auginti sveikus, likimo sėkme apdovanotus vaikus.Bus paliesta ir intymaus gyvenimo tema. Juk šeimos ateitis neišvengiamai priklauso nuo intymaus gyvenimo. Apie tai kalbėti būtina. Bus aptariamos „švaraus“ sekso ir svarbiausios intymių santykių paslaptys.

Tam nereikia jokios naujos kalbos. Tiesiog įgūdžių kalbėtis ir palaikyti santykius sklandžius. Vis dėlto, kokie yra pagrindiniai bendravimo poroje elementai? Kūno kalba. Žmonės palaiko ryšį vieni su kitais įvairiais būdais, ir ne visuomet tiesiogiai. Dažnai galima daug ką atspėti iš kūno kalbos. Tad kažin, ar viskas vyksta sklandžiai, jei partneriai bendraudami nuolat būna sukryžiavę rankas ar kojas. Vyrai dažnai žiūri į akis tuomet, kai jam moteris išties patinka. Arba lytėjimas – tai dar vienas ženklas, kad kam nors patinkate. Kalbėjimasis. Šiuo atveju tyla nėra gera byla. Tad jei poroje esama kokių temų, kurias vengiama liesti, kažin ar santykiams tai duos naudos. Gilus atsivėrimas. Nors santykiuose bendravimas yra pirminės svarbos, itin svarbus ir emocinis atvirumas bei ryšys. Nežinodami, kas jus abu gyvenime „veža”, negalėsite bendrauti atvirai. Ginčų ir barnių visiems pasitaiko, tačiau supratingumas bei noras kartu tobulėti yra būtini. Būkite aiškūs. Teoriškai atvirai bendrauti atrodo visiškai suprantama. Tačiau realybėje ne taip lengva pasakyti tai, ką iš tiesų norite pasakyti. Galite bijoti netikėto atsakymo ar tiesiog pasirinksite netinkamą pokalbiui laiką. Bet kartais sumanu paliesti temas, kurių jūsų partneris akivaizdžiai vengia vien tam, kad išsiaiškintumėte, kodėl taip yra.

Pokalbiai su vyru paprastai turi du scenarijus: jis arba tyli kaip partizanas, arba nuolat jus pertraukia. Stiprioji lytis mano, jog mes, moterys, per daug kalbame. Be to, jie mano, kad mes neteisingu būdu ir netinkamu metu tauškiame nesąmones. Nėra jokios abejonės – mes esame skirtingi – mumyse šiuos skirtumus įkūnijo pati Gamta. Būtent todėl paprasčiausias ir nekalčiausias pokalbis kartais gali virsti rietenomis bei ašaromis. Tad kame problema? Esmė yra tame, kad mūsų suvokimas ir lūkesčiai apie pokalbį yra visiškai skirtingi. Vyras tikisi gauti informacijos, o moteris – emocinę paramą. Vyras kalba tam, kad būtų jo klausoma ir jeigu jis yra pertraukiamas, tuomet sprogsta lyg parako statinė. O moteris kalba tam, kad išgirstų paramos ir paguodos žodžius. Jai taip pat svarbu išgirsti, jog kažkas domisi jos problemomis. Vyrus tiesiog pribloškia frazė: „Brangusis, aš noriu pasikalbėti apie mūsų santykius“. Jie pajėgia spręsti tik konkrečią, aiškiai suformuluotą problemą. Ar mes turime šansą būti suprastos? Žinoma taip, tik turėkite omenyje kelias paprastas taisykles. Atskleiskite konkrečią problemą. Vyras yra orientuotas į konkretų, aiškiai suformuluotą ar nesunkiai suprantamą pokalbio tikslą. Kitaip tariant, stipriosios lyties atstovai nori žinoti, ko jūs iš jų norite. Atsakymo į jūsų klausimą žinojimas, leidžia vyrui pajusti, kad jis valdo situaciją.

Kas yra vertybės ir kam jas tirti? Mūsų poreikiai, siekiai, vertybės, idealai ir gyvenimui teikiama prasmė – neišvengiamai susiję, kaip kelios vienos grandinės grandys. Norime ir siekiame to, kas mums vertinga, arba – atvirkščiai – vertiname tai, kas padeda tenkinti poreikius. Atrodo kaip klausimas apie vištą ir kiaušinį?.. Ne visai taip. Į klausimą, kaip atsirado vertybės, gali padėti atsakyti žmonijos raidos istorija. Joje būtent žmogaus poreikiai lėmė, kas bus laikoma vertinga, ko derėtų siekti ir ką – įprasminti. Vertybė nėra objektyviai egzistuojanti daiktų savybė – nė vienas daiktas nėra vertingas pats savaime. Vertę – ne tik daiktų, bet ir poelgių, pasirinkimų, tikslų – kuria žmogus. Vertybės – tai sudėtingos nuostatos, kurių turinį sudaro mintys, vaizdiniai ir emocijos, susiję su daiktų ir reiškinių reikšme asmeniui ar jų grupei. Jos formuojasi ne tik paties žmogaus iniciatyva: savo vertybes vaikams perduoda tėvai, mokytojai, visuomenė. Taip, kitų padedamas, pats pasiragindamas, kiekvienas iš mūsų kuria unikalią, tik jam vienam būdingą vertybių sistemą. Ji gali būti fragmentiška, chaotiška, o gali būti ir jungiama kokių nors svarbiausių, „pamatinių” vertybių, nuo kurių priklausys „antraeilių” vertybių reikšmė ir turinys. Pavyzdžiui, jei žmogus tikintis, didelė tikimybė, kad Tikėjimas jam bus esminė vertybė, o visos kitos – Sąžiningumas, Dora, Teisingumas – išvestinės. Mūsų patirtis unikali, nes gyvename vertybių perkainojimo laikotarpiu.