| |

Kaip pradėti savo verslą šiandien?

Kai pradėsite verslą, arba ieškosite patarimų kaip jį pradėti, visada atsiras “gero linkinčių” žmonių. Kurie jums paaiškins, kad pradėti negalite, nes tam reikia daug pinigų, Jūsų pasirinkta niša visai nepelninga, kad Jūsų planas turi daug skylių, kad Jūs neturit patirties, kad šiam verslui pradėti reikia bent 5 metų profesionalo patirties ir t.t. Paprastai tokie žmonės patys būna nieko neįkūrę ir nieko negali įkurti, nes jų mintys sukasi tik apie tai kodėl neįmanoma. Jie apsimeta, kad “nori Jums gero”, bet iš tikrųjų vagia mūsų svajones. Jei iš pradžių įkursite verslą, truputi netaip, bus galima pasitaisyti ir jį patobulinti. Tačiau, jei klausysite “gerųjų nykštukų”, tai ir Jūsų gyvenimas bus toks kaip jų, kuriame tiesiog neįmanoma turėti savo verslo. Galų gale bankrotas irgi nėra blogai, jei tai buvo apmastyta rizika. Tarkim pradedant verslą reikia apie 10 000 lt. Jeigu kažkas neišeis išparduosit inventorių ir busite praradęs kokius 3000 Lt. Nėra tokia baisi suma, beto netgi bankrutuodamas įgauni patirties. Vidutiniškai milijonieriai bankrutavo apie 3 kartus pries uždirbdami milijoną. Jau turiu verslo planą ir man reikia maždaug 200 000 litų pradėti verslą…. Dažniausiai niekas neduoda tokiu sumų pradedantiems verslininkams. Kodėl? Todėl, kad jie dar neturi patirties. Todėl, kad jų pasamonė sukasi taip: “turiu išleisti pinigų, tam, kad uždirbčiau pinigų”. Pradedant pirmą verslą reiktų pradėti nuo labai mažų investicijų.

| |

Ar man verta pradėti savo verslą?

Jeigu galvojate apie nuosavo verslo kūrimą, tikriausiai jus vilioja tai, kad galėsite patys reguliuoti savo asmenines pajamas, planuoti savo laiką, būsite nepriklausomas, turbūt gundo ir verslininko prestižas. Tačiau ar jūsų negąsdina sunkus ir įtemptas darbas, nuolatinis stresas, didelė atsakomybė už šeimos gerovę ir rizika netekti visko, ką turite? Galite būti tikri: su įtampa, sunkiu darbu ir atsakomybe neišvengiamai susidursite. Bet ar mainais už šiuos nepatogumus gausite tai, ko siekiate? Ar jūs esate ryžtingas, ar galite būti užsispyręs, siekdamas savo tikslų? Ar jūs pasitikite savimi, ar tikite sėkme? Ar esate entuziastas? Ar esate pasiryžę atsisakyti dalies laisvo laiko, kurį skiriate šeimai, ir vietoje to nuolat kęsti psichologinę įtampą? Pažiūrėkite į save, pamatykite save tokį, koks jūs esate, o ne tokį, kokį norite save matyti, ir atsakykite objektyviai į aukščiau išdėstytus klausimus. Padarėte? Jeigu apie visa tai tikrai susimąstėte ir leidote sau suabejoti savo galimybėmis, tačiau atsakėte į kiekvieną klausimą “taip”, tuomet įsivaizduokite save nedidelės, tarkime, penkių – šešių darbuotojų įmonės vadovu. Jūs tikriausiai esate geras savo srities specialistas ir žinote, kaip gaminti produktą. Tačiau dabar jums reikia rūpintis ne tik gamyba, bet ir vadovavimu, personalu, pardavimais, marketingu, apskaita ir finansais. Ar jūs tam turite žinių ir įgūdžių?

Tyčinis bankrotas
| |

Tyčinis bankrotas

Kas yra tyčinis bankrotas? Tai juridinio asmens (JA) privedimas prie bankroto tyčia. Kitaip tariant, tai są­mo­nin­gas blogas JA val­dy­mas siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo kreditoriams. Toks valdymas ga­li reikš­tis tiek ak­ty­viais JA va­do­vų veiks­mais, tiek ir ne­vei­ki­mu. Apie ty­či­nį ban­kro­tą ga­li­ma spręsti, pvz., iš to, kad: JA va­do­vai aki­vaiz­džiai blo­gai or­ga­ni­za­vo JA dar­bą ar­ba ap­skri­tai jo ne­or­ga­ni­za­vo; Bu­vo su­da­ri­nė­ja­mi nuos­to­lin­gi san­do­riai ži­nant, kad JA ne­ga­lės tų san­do­rių įvyk­dy­ti; Aki­vaiz­džiai gre­siant ban­kro­tui bu­vo pa­slėp­tas, iš­švais­ty­tas, per­leis­tas ki­tiems turtas, iš ku­rio galėjo būti padengtos skolos. Praktikoje tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl JA valdymo organų sąmoningų sprendimų JA turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų JA gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa JA nemokumas. Tyčiniu bankrotu laikytini ir minėti JA valdymo organų veiksmai JA esant faktiškai nemokiam, dar labiau pabloginantys JA turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tyčiniu bankrotu taip pat laikoma kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į JA turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas.

Vasarą galima tikėtis naujos bankrotų bangos IT sektoriuje
| |

Vasarą galima tikėtis naujos bankrotų bangos IT sektoriuje

Nepaisant sudėtingos IT rinkos situacijos, rugsėjo 1 dieną savo veiklą atnaujinęs „Fortakas“, šiuo metu valdomas bendrovės „Novanet“, jau per paskutinius du mėnesius pasiekė 1 mln. Lt apyvartą ir sparčiai plečia savo tinklą. Pasak bendrovės „Novanet“ direktoriaus Dariaus Partausko, „Fortako“ bendra apyvarta per spalį ir lapkritį viršijo optimistines prognozes ir pasiekė 1 mln. Lt. „2010 metais numatėme pasiekti 10 mln. Lt apyvartą, o 2011 metais ją dar didinti. Šie skaičiai rodo, kad „Fortakas“ turėjo ir turi daugybę lojalių klientų, kurie sulaukę „Fortako“ veiklos atnaujinimo grįžta į mūsų parduotuves,“ — savo planus atskleidžia Darius Partauskas. Siekdamas įgyvendinti numatytus planus, bendrovės „Novanet“ direktorius tvirtina plečiantis „Fortako“ tinklus. „Atgimęs „Fortakas“ valdė dvi parduotuves Kaune ir Vilniuje. Dabar tinklą išplėtėme atidarę dar dvi parduotuves Klaipėdoje ir Panevėžyje. Šiuo metu veikia keturios IT parduotuvės, turinčios „Fortako“ prekės ženklą,“ — kalba Darius Partauskas. Paklaustas apie bendrą IT rinkos padėtį ir tokį sėkmingą naują „Fortako“ startą, bendrovės „Novanet“ direktorius teigia, kad šiuo metu IT rinka yra itin suaktyvėjusi. „Rinkos dalyviai persiskirsto savo pozicijas, kadangi iš IT rinkos pasitraukė didieji tinklai. Bankrutavus stambiems rinkos žaidėjams, rodos, mažesnėms bendrovėms turėtų būti lengviau konkuruoti, tačiau taip nėra.

Krizės akivaizdoje – tyčinis bankrotas
| |

Krizės akivaizdoje – tyčinis bankrotas

Didėjant bankrutuojančių įmonių skaičiui, teisininkai įspėja dėl galimo piktnaudžiavimo tyčiniais bankrotais ir tobulėjančių kreditorių apgaudinėjimo būdų. Krizės laikotarpiu verslininkai patiria daugybę neigiamų padarinių: verslo pabaiga, skolos, atsakomybė už prastą įmonės veiklą ir t.t. Tai neretai verčia trauktis iš verslo, tačiau išlipti iš balos sausam ne visada pavyksta – civilinė ir baudžiamoji teisinė atsakomybė verslininkus dažnai priremia prie sienos. Šie savo ruožtu bando apeiti įstatymus. Teisininkai prognozuoja, kad per ateinantį pusmetį tyčinių bankrotų padaugės, o besiverčiantys individualia veikla pereis dirbti samdomo darbo. “Dabar dažnas į krizę pakliuvęs verslininkas vengs informuoti kreditorius apie įmonės atskyrimą, apie tai skelbs mažuose leidiniuose, o ne informuos kreditorius asmeniškai, tokiu būdu siekdamas paspartinti bankroto procesą”, – sako advokatų kontoros “Devyžis ir partneriai WILL” advokatas Paulius Docka. Anot jo, tyčinis ar normalus bankrotas, galima atskirti pagal tam tikrus bendrus bruožus. Normalaus bankroto atveju įmonėje susikaupus kritinei skolos sumai, kreditoriai dažniausiai yra tipiniai: “Sodra”, bankai, darbuotojai, verslo partneriai, be to, įmonėje lieka tam tikro turto. O tyčinio bankroto atveju turtas pradedamas naudoti itin aktyviai, t.y. perleidžiamas kitiems asmenims, nuomojamas, įkeičiamas, idant atėję į įmonę turto administratoriai per bankroto procesą neaptiktų turto.

Paskelbtas bankrotas nėra tik kilpa ant kaklo
| |

Paskelbtas bankrotas nėra tik kilpa ant kaklo

Net ir ekonominio pakilimo metais ne visi verslo pasaulio atstovai sugeba subalansuoti savo pajamas ir išlaidas, taigi žlunga. Pasaulinė krizė pastaruoju metu verslui tapo tikru išbandymu. Daug įmonių bankrutuoja ar dar tik artėja prie kritinės ribos. Kad nenukristi į prarają, kartais tereikia gero konsultanto. O jei jau žlugimas neišvengiamas, bankroto atveju taip pat reikia atlikti daug sudėtingų teisinių veiksmų. Juos tinkamai sudėlioti gali padėti kvalifikuotas specialistas – bankroto administratorius. Šiandien įmonių bankrotas nereiškia tik jų savininkų nesugebėjimo tvarkyti finansų. Bankroto administratoriaus Virginijaus Andrijausko duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje pradėta 812 bankroto procedūrų. Beveik trečdalis jų didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje, kurią, anot pašnekovo, sužlugdė didieji prekybos centrai. Apdirbamosios gamybos žlugimui (tai per 26 proc. visų iškeltų bankroto bylų) įtakos turėjo Lietuvos įsiliejimas į Europos bei pasaulinę rinką ir konkurencijos neatlaikymas sudėtingomis sąlygomis. Tarp bankrutuojančių įmonių apie 15 proc. sudaro statybos bendrovės. Pasvalio rajone bankroto procedūros vykdomos trijose įmonėse ir dviejose žemės ūkio bendrovėse. Nors bankrotas laikomas normaliu laisvosios rinkos ekonomikos reiškiniu, paprastam dirbančiajam jis tampa socialine nelaime, siejama su darbo vietų naikinimu, darbuotojų atleidimu. Ir tai jau tampa ne tik įmonės savininkų, bet ir joje dirbančių žmonių rūpesčiu.

Įmonės bankrotas: ko tikėtis darbuotojams?
| |

Įmonės bankrotas: ko tikėtis darbuotojams?

Mažėjantys šalies ekonomikos augimo tempai, auganti infliacija, vis didesnį pagreitį įgaunanti nekilnojamojo turto rinkos krizė ne vieną įmonę veda į bankrotą. Kaip elgtis tokioje įmonėje dirbantiems žmonėms? Bankrotą Įmonių bankroto įstatymas apibūdina kaip nemokios įmonės būseną, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūrą ne teismo tvarka ir tuomet tokia įmonė įgauna bankrutuojančios įmonės statusą. Pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei gali būti ir darbuotojams laiku nemokamas darbo užmokestis bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Minėtojo įstatymo nustatyta, kad įmonėje vykdant bankroto procedūrą su darbuotojais ir žemės ūkio produkcijos gamintojais atsiskaitoma kaip su antrosios eilės kreditoriais. Pirmąja eile yra atsiskaitoma su įkaito turėtojais — bankais. Trečiąja — su Mokesčių inspekcija, „Sodra“ ir kitais kreditoriais. Nesunku suvokti, jog įmonėje vykdant bankroto procedūrą visiškai atsiskaityti su darbuotojais neretai nepavyksta. Be to, pati bankroto procedūra dažnai užtrunka ilgai, o į šias žabangas patekusiems darbuotojams reikia lėšų būtiniausiems poreikiams tenkinti. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų gelbėjimosi ratas — Garantinis fondas. Pagrindinę šio fondo lėšų dalį sudaro įmonių mokamos 0,2 proc. nuo apskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio dydžio įmokos.

Apyvartinės lėšos įmonėms – be NT (nekilnojamojo turto) užstato, ir tai krizės laikais!
| |

Apyvartinės lėšos įmonėms – be NT (nekilnojamojo turto) užstato, ir tai krizės laikais!

UAB Matrix kartu su partneriais siūlo verslo įmonėms papildyti apyvartines lėšas, neįkeičiant NT (nekilnojamojo turto), šiais krizės laikais gan mažomis palūkanomis – nuo 3.7 iki 9.6% litais (ne EUR!), terminas 3 metai (galimos ir kitos sąlygos). Pagal konkrečią įmonę yra apskaičiuojama palūkanų norma, kuri perskaičiuojama į IT įrangos nuomos kainą, kuri mokama kas ketvirtį. Kiekviena įmonė turi IT technikos – kompiuterius, spausdintuvus, kopijavimo aparatus, serverius, spausdinimo įrangą, brėžinių mašinas ir tt., kuri yra naudojama įmonės reikmėms, tačiau iš esmės tai yra įšaldytas kapitalas. Be to, IT technika gan greitai buhalteriškai ir morališkai nusidėvi, vidutiniškai per 3 metus. Jei jūsų įmonė nori parduoti naują arba susidėvėjusią (naudotą) IT ir kompiuterinę techniką, esant mažesnėms sumoms, UAB Matrix kartu su partneriais ją perka iš karto sutartomis sąlygomis. Taigi mes siūlome atlaisvinti jūsų realiai esamas apyvartines lėšas, ir pereinam prie skandinaviško verslo modelio, kai įmonė atlieka pagrindines savo funkcijas, o visą reikalingą įrangą nuomojasi. Aišku, pasibaigus nuomos laikotarpiui, už rinkos ar likutinę vertę, įmonė gali visą šią įrangą išsipirkti atgal. Mūsų paslaugą trumpai galima pavadinti „leaseback’u” – t.y. įmonė parduoda savo visą arba dalį IT įrangos, ir paskui trijų metų laikotarpyje nuomojasi iš mūsų, mokėdama kas ketvirtį. „Suvaikšto” tik dokumentai, pati technika kaip buvo darbo vietose, taip ir lieka, ir toliau dirbdama įmonei neša pelną.

Paralyžiuotai “Kraitenei” paskelbtas bankrotas
| |

Paralyžiuotai “Kraitenei” paskelbtas bankrotas

Dėl bankroto bylos iškėlimo “Kraitenei” į teismą kreipėsi pačios įmonės administracija. Bendrovės direktorius Rolandas Rutėnas tvirtino, kad įmonės padėtis nuolatos blogėjo, todėl buvo nutarta inicijuoti bankroto procesą. Administracijos vadovo pareiškimą Kauno apygardos teismas gavo dar praėjusių metų spalio 19 dieną. “Nuo to laiko bendrovės padėtis tik blogėja, skolos didėja kone kasdien. Įmonė yra nemoki ir nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais”, – teisme aiškino R.Rutėnas. Jis akcentavo, kad šių metų pradžioje “Kraitenės” skolos kreditoriams yra didesnės nei pusė balanse esančio įmonės turto. Didžiausias Marijampolės įmonės kreditorius – SEB Vilniaus bankas. Teismui pasiteiravus, ar administracija nesvarstė apie galimybę bendrovei kelti restruktūrizacijos bylą, R.Rutėnas teigė, kad SEB Vilniaus bankas siūlė investicijų ir restruktūrizavimo planą, tačiau pasiūlymas netenkino potencialių investuotojų. “Akcininkai neturi galimybių išgelbėti įmonę, todėl rekomendavo man kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo”, – tvirtino dabartinis bendrovės direktorius, užsiminęs, kad tokių ketinimų turėjo ir kiti “Kraitenės” kreditoriai.

Šiek tiek apie bankrotą
| |

Šiek tiek apie bankrotą

Pirmadienį Kauno apygardos teismas turėtų skelbti Marijampolės “Kraitenės” bankrotą. Vilniaus apygardos teismas šią savaitę iškėlė bankroto bylą Vilniaus “Biosintezei”. Ant finansinės krizės slenksčio atsidūrė Panevėžio “Ekranas”, su valdžios palaiminimu iš bankų dar išsiderėjęs kelis mėnesius paliaubų. Kaune šiuo metu bankrutuoja “Aviakompanija Lietuva”, “Trys sezonai”, “Aleksotas”, kai kurios gydymo įstaigos, vaistinės ir t.t. Pernai triukšmingai žlugo “IngoBaltic” draudimo bendrovė, tyliau veiklą nutraukė kelionių organizatorius “Omnituras”. Bankrotas tapo mūsų gyvenimo dalimi. Statistikos duomenimis, kiekvieną dieną Lietuvoje paskelbiama po du bankrotus. Žinoma, tai ne katastrofa, o civilizuota procedūra, kai mėginama stabdyti įmonės griūtį ir netgi verslo partnerius klampinančius nuostolius, stengiamasi išgelbėti gyvybingąją bendrovės dalį. Esą taip rinka apsivalo nuo neefektyvių ir neperspektyvių įmonių. Pavėluoti bankrotai mažina galimybę atgauti savo lėšas, surasti sanuotoją, sėkmingai restruktūrizuoti gamybą. Visose ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, bankrotų skaičius auga. Per 1993-2005 m. Lietuvoje bankrutavo 4500 įmonių ir 14 bankų. Nuo restruktūrizacijos įstatymo įsigaliojimo 2001 metais restruktūrizacija buvo vykdoma 27 įmonėse, tačiau sėkmingų atvejų buvo nedaug.