Jei Jūsų skrydžiui iš vieno Europos Sąjungos miesto į kitą parduota daugiau bilietų, nei yra vietų, oro transporto bendrovė privalo ieškoti keleivių, kurie savanoriškai už tam tikrą kompensaciją atsisakytų vietos lėktuve. Jei Jūsų vieta galutinai atiteko kitam keleiviui, nors Jūs laiku ir su galiojančiu bilietu atvykote registruotis skrydžiui, Jūs turite teisę gauti atitinkamą kompensaciją. Oro transporto bendrovė turi suteikti Jums galimybę pasirinkti tarp visos skrydžio kainos už nenuskristą atstumą piniginės kompensacijos (arba taip pat ir už nuskristą atstumą, jei skrydžio tikslas nebegali būti pasiektas), pirmos pasitaikiusios galimybės būti nuskraidintam į galutinę atvykimo vietą ir bilieto perrašymo vėlesniam skrydžiui panašiomis sąlygomis. Papildomai Jūs galite reikalauti šių piniginių kompensacijų: 250 eurų, jei skrydžio atstumas yra iki 1500 km (125 eurų, jei atvykimo laikas nukeliamas ne daugiau nei dvi valandas).

Lietuvos vartotojų teises, pažeistas perkant prekes ar paslaugas Europos šalyse, ir Europos vartotojų teises, pažeistas Lietuvoje, gins neseniai Vilniuje atidarytas Europos vartotojų centras. Tokie centrai ES šalyse dirba tam, kad žmonės, keliaujantys iš vienos šalies į kitą ir perkantys prekes ar paslaugas, būtų apginti, jei jų netenkintų įsigytų prekių ar paslaugų kokybė. Lietuvoje pradėjęs veikti Europos vartotojų centras tarpininkaus tarp šalies vartotojo ir užsienio pardavėjo ar gamintojo. Europos vartotojų centras priims skundą, konsultuos, padės susisiekti su pardavėju, gamintoju ar paslaugos teikėju ir, jei būtina, sudarys galimybę pasinaudoti vertėjo paslaugomis. Skundai dažniausiai bus persiunčiami į tos šalies Europos vartotojų centrą, kurioje buvo suteikta paslauga ar įsigyta prekė. Centras taip pat atstovaus kitų šalių gyventojams, ES piliečiams, kurie Lietuvoje nusipirks netinkamos kokybės prekę ar gaus netinkamą paslaugą.

Maitinimo įmonių lankytojams primename, kad šios įmonės atsiskaitymo metu privalo išduoti pinigų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą: elektroninio kasos aparato (EKA) kvitą, kasos pajamų orderį ar pinigų priėmimo kvitą. Kai kuriose maitinimo įmonėse prieš atsiskaitant lankytojams pateikiama EKA išspausdinta sąskaita, kuri iš pažiūros yra labai panaši į EKA kvitą, skirtumas tik tas, kad EKA kvite turi būti fiskalinis logotipas (LF..) ir nebūti užrašo “sąskaita”. Sąskaita yra skirta informuoti, kokią sumą turi sumokėti lankytojas. Sumokėjus pinigus, turi būti išduotas EKA kvitas. Lankytojai, gavę sąskaitą, mano, kad jiems pateiktas EKA kvitas ir tikrojo kvito nereikalauja. Tačiau jei EKA išspausdinama tik sąskaita, įmonių darbuotojams atsiranda piktnaudžiavimo galimybė, t. y. užsakymas anuliuojamas, taip nuslepiant gautas pajamas. Lankytojams atsiskaitant banko kortele, galimybių piktnaudžiauti nelieka.

Vartotojų teisių gynimas yra viena iš svarbiausių valstybės ekonominės ir socialinės politikos sričių. Tinkamas vartotojų teisių apsaugos lygis – viena iš prielaidų sėkmingai įsilieti į Europos Sąjungos vieningą rinką. Šiandien Lietuvoje vertinamos ir ginamos vartotojo teisės ir jų interesų atstovavimas įauga į mūsų kasdienybę. Vartotojo teises palaikančios priemonės nebėra tik valstybės uždavinys. Tai tampa ir nevyriausybinių vartotojų organizacijų iniciatyvų rūpesčiu. Lietuvos Respublikos įstatymais, Europos Bendrijų komisijos komunikato „2002 – 2006 m. vartotojų politikos strategijos“ nuostatomis (2002.09.07) vartotojų interesus atstovaujančioms NVO deleguotos svarbios funkcijos: ginti vartotojų teises, jų ekonominius ir socialinius interesus valstybės ir savivaldybių institucijose; teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms pasiūlymus dėl prekių ir paslaugų kokybės gerinimo, tirti vartotojų nuomonę bei viešai skelbti vartotojų nuomonės tyrimų rezultatus, vykdyti vartotojų švietimą, rengiant ir įgyvendinant vartotojų švietimo bei mokymo programas.

Kovo 15 diena paskelbta Pasauline vartotojų teisių diena. Europos Sąjungoje (ES) ši diena vadinama Europos vartotojų diena. Pirmą kartą Pasaulinė vartotojų teisių diena paminėta 1983 m. kovo 15 d.
Šią dieną vartotojų gynimo organizacijos visame pasaulyje organizuoja renginius, kuriais siekiama informuoti vartotojus apie jų teises ir jų gynimo būdus; atkreipti žiniasklaidos dėmesį į vartotojų teisių pažeidimus; paskatinti visuomenę aktyviai įsitraukti į vartotojus ginančių organizacijų veiklą.

Visuomeninės vartotojų organizacijos yra svarbi vartotojų apsaugos sistemos dalis. Jos gali tirti vartotojų nuomonę apie prekių ir paslaugų asortimentą, kokybę, prekybos ir paslaugų teikimo organizavimą, tirti prekių ir paslaugų kokybę akredituotose savo bandymų laboratorijose, vartotojo prašymu ar savo iniciatyva pareikšti ieškinius teisme. Tačiau dauguma visuomeninių organizacijų labiau rūpinasi vartotojų švietimu, nes tiesiog neturi lėšų brangiai kainuojančioms laboratorijoms bei tyrimams. Tarp organizacijų, ginančių vartotojų interesus yra Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos. Taryba koordinuoja institucijų veiklą vartotojų teisių apsaugos srityse; gina vartotojų viešąjį interesą; atlieka vartotojų skundų neteisminį nagrinėjimą; atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo kontrolę; nagrinėja vartotojų skundus dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo; koordinuoja ir vykdo vartotojų ekonominių interesų gynimą, prižiūri vartojimo prekių bei paslaugų rinką; Mokėjimų įstatymo nustatyta tvarka atlieka vartotojų ginčų su kredito įstaigomis neteisminį nagrinėjimą; kontroliuoja, kaip laikomasi Reklamos įstatymo nustatytų reklamos naudojimo draudimų.

Vartotojų teisių gynimo įstatymo (Valstybės žinios, 2000, Nr. 85-2581) 2 str. 1 punktas nustato, kad „vartotojas – fizinis asmuo, kuris pareiškia norą pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą su verslu ar su profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti“. Kai pirkėjas išsirenka perkamą kilnojamąjį daiktą savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams (ne komerciniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams (ne komerciniams ar darbo)) ar kitaip išreiškia savo valią pirkti, laikoma, kad nuo susitarimo momento yra sudaryta vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis.

Pardavėjas privalo informuoti pirkėją apie parduodamų daiktų kokybę, jų kainą (įskaitant visus mokesčius), vartojimo būdą ir saugumą, kokybės garantijos terminą, tinkamumo naudoti terminą;
pardavimo kaina ir standartinio vieneto kaina turi būti gerai matoma, lengvai įskaitoma ir suprantama; suteikti galimybę pirkėjui prieš perkant daiktus juos apžiūrėti, pardavėjas turi parodyti pirkėjui, kaip daiktas veikia, arba pademonstruoti, kaip jį naudoti. Jeigu pirkėjas sugadino daiktą, nes negavo informacijos kaip juo naudotis, pardavėjas privalo atsakyti už daiktų trūkumus, atsiradusius po daikto perdavimo pirkėjui.

Įsigijęs prekę ar paslaugą vartotojas kartais nusivilia prekės ar paslaugos kokybe, nes ji neatitinka jo lūkesčių ir pardavėjo pateiktos informacijos. Kiekvienas vartotojas apie įsigyjamą prekę ar paslaugą turi teisę gauti išsamią, tikslią ir aiškią informaciją. Ji turi būti suteikta, kol vartotojas įsigyja ar naudoja prekę ar paslaugą. Informacija apie prekes bei paslaugas vartotojams turi būti pateikta raštu valstybine kalba, išskyrus atvejus, kai prekių ir paslaugų vartojimo būdai yra tradiciškai žinomi. Jeigu nenustatytas kokybės garantijos terminas ar tinkamumo naudoti terminas, vartotojas gali pareikšti savo reikalavimus dėl daiktų trūkumų ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Jeigu garantijos terminas ar tinkamumo naudoti terminas nustatytas, tačiau daikto trūkumus, kurie jau buvo iki daikto perdavimo Jums, pastebėjote tik pasibaigus šiam terminui, taip pat turite teisę pareikšti reikalavimus pardavėjui nepraėjus daugiau kaip dviems metams nuo daikto perdavimo dienos.

Vartotojas, įsigijęs netinkamos kokybės prekę, pardavėjui turi pateikti raštišką prašymą. Jame turi nurodyti prekės trūkumus ir pasirinktą vieną iš reikalavimų (pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybės preke; neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus; atitinkamai sumažinti prekės kainą, nutraukti pirkimo–padavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus). Prie prašymo reikia pridėti kasos aparato kvito arba kito prekės pirkimą iš šio pardavėjo patvirtinančio dokumento kopiją. Jei pardavėjas atsisako priimti nekokybišką prekę ir vartotojo raštišką prašymą, šį prašymą reikia nusiųsti pardavėjui registruotu laišku. Prašyme rekomenduojame nurodyti terminą (iki 14 dienų), per kurį vartotojas tikisi sulaukti pardavėjo sprendimo dėl vieno iš vartotojo reikalavimų įvykdymo. Nesulaukus teigiamo atsakymo ir nepavykus taikiai išspręsti konflikto, galima kreiptis į Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Vartotojų priėmimo skyrių tel. (8~5) 26 26 760.