Moliniai drambliai laimės neatnešė
|

Moliniai drambliai laimės neatnešė

Pasak Dž.A.Pirso, bendravimas – tai ne tik vienintelis žmogaus gyvenimo tikslas, bet ir paties gyvenimo prasmė. Šiandien jaunimo gyvenime vis labiau ima dominuoti internetinis bendravimas. Deja, žiūrėdami į ekraną ir maigydami klaviatūrą nematome žmogaus, su kuriuo bendraujame, akių spindesio, nejaučiame jo reiškiamų emocijų. Žmogus nėra daiktas. Praradęs gebėjimą bendrauti žvelgiant pašnekovui į akis, dalytis jausmais, pajusti šalia esančios asmenybės pulsavimą žmogus tampa nieku. Daugumai jaunų žmonių jau įprasta, tik grįžus namo, viską mesti į šalį, įsijungti kompiuterį, pokalbių programas ar pažinčių portalus. Internetiniuose laiškuose gausybė “judančių” paveikslėlių, grimasas keičiančių veidų, kurie linksmina, patraukia. Prasideda susirašinėjimas. Dar prisideda papildomi skambučiai per “Skype” programą, užsimezga pokalbiai ir taip bėga minutės, valandos ir ištisos dienos prie interneto. Šiuolaikinio gyvenimo būdas diktuoja prie kompiuterio atsinešti maisto, atlikti namų darbus, neva taip taupant laiką, nejaučiant, kad jį žudo internetas, pokalbiai, virtualios pažintys. Po kelių mėnesių ant kompiuterinio stalo jau stovi papildomi atributai: vaizdo kamera, ausinės, mikrofonas, kurie “pagreitina” bendravimą ir “pagerina” jo kokybę. Ilgainiui mums nebereikia realaus pasaulio, nes taip susirasti draugų lengviau ir paprasčiau, virtualioje erdvėje galime būti kuo tik norime, o vėliau ir patikime, kad esame savo pačių herojai.

Pasaulio vienišius kaitina virtualios aistros
|

Pasaulio vienišius kaitina virtualios aistros

Internete ieškome filmų, koncertų, knygų. Mainų programose ar už nedidelį mokestį. Atsirado nauji terminai: “podcast” – skaitmeninis įrašas iš interneto, “phishing” (užuomina į žuvavimą ) – internetinio piratavimo rūšis. Na, o pažinčių tarnybos, klubai yra pakankamai konservatyvūs, jų tikslas nesikeičia – padėti vienišiams atrasti savo partnerius. Tai populiarus, pelningas verslas visame pasaulyje. Lietuviai šioje srityje – taip pat aktyvūs. 2001 metais šalį sudrebino skandalas, kai “Ieškok.lt” pavogė iš “Draugas.lt” dalį duomenų bazės. Šiuo metu svetainės priklauso jau kitiems savininkams, konkurencinė kova vyksta gerbiant įstatymus. Naujam pažinčių klubui pasirinktas jaunimo pamėgtas žargoninis pavadinimas “Chebra”, rodantis, jog viskas sukurta taip, kad svetainės lankytojas pasijustų artimoje aplinkoje. www.chebra.takas.lt. nesunku pasirinkti partnerę ar partnerį iš savo miesto, savo amžiaus grupės. Nusiuntus pageidavimus, pagal kriterijus tinklalapis naujam nariui kas savaitę atsiunčia apie dvi dešimtis savo poros ieškančiųjų fotografijų su vardais ir telefono numeriais. Jaunatviškumas – ne vien amžiaus požymis. Būdamas septyniasdešimties rašytojas Žanas Polis Sartras lankėsi Paryžiaus diskotekose. “Chebros” 24 000 vienišių kataloge radau linksmų keturiasdešimtmečių fotonuotraukų, nors šiaip čia vyrauja karštos ir karšti trisdešimtmečiai. Įdomu, kad panelės dažnai įdeda liūdnų veidų nuotraukas, matyt, taip pabrėždamos savo vienišumą.

Neturiu draugo
|

Neturiu draugo

Atostogos. Jos visus nuteikia melancholiškai ir labai jau romantiškai – susikibusių porelių pilna Laisvės alėja, paplūdimiai, paežerės… Viskas atgyja ne tik išorėje (pastebiu vis daugiau sijonuotų merginų, o ir vaikinai ne ką prasčiau “madas demonstruoja”), bet ir viduje… Aš tai jaučiu… Ypatingai ryškus tas pavydo bei ilgesio jausmas – juk aš neturiu poros, neturiu to artimo ir mylimo žmogaus – nėra kam į parankę įsikibti, nėra su kuo ir į pasimatymą skubėti, nėra prieš ką ir gražintis. Šiuo metu man vis dažniau liūdna ir graudu darosi žiūrint į laimingas ir taip meiliai besiglaustančias poreles… Jau gana ilgą laiką ilgiuosi meilės savo širdyje. Jau, rodos, ir nesėdžiu sukryžiavusi rankas, ir nelaukiu, kol šaunus vaikinukas pasibels į mano buto duris. Vaikštau ir į kavines, ir į barus, lankausi vakarėliuose ir teatruose, kur stengiuosi užmegzti naujų pažinčių, bet… viskas veltui… Kaip ir keletą praėjusių metų, taip ir šių metų atostogas leidžiu vienui viena. Žinoma, nesakau, jog per visus tuos metus nebuvo nė vieno vaikino, kuriam patikčiau. Tačiau dažniausiai tos pažintys būdavo tokios: susipažįstam, pasikalbam (labiausiai juk kreipiu dėmesį į žmogaus vidų, bendravimą su juo) ir tada pamatau, kad jis ne mano žmogus, ne tas, kurio vis ieškau. Būna ir kitaip: susipažįstam, pakalbam – man lyg ir patinka, susitinkam dar keletą kartų, rodos, lyg viskas ir puiku, bet vėliau jis, teisindamasis viena ar kita kvailoka priežastimi, vis bando išvengti tolesnio bendravimo.

Nepageidaujami pokalbiai internete
|

Nepageidaujami pokalbiai internete

Internete įvairiai pramogauja ne tik moksleiviai ar studentai. Pokalbių, žaidimų svetainėse užsibūna ar valandų valandas naršo po internetą ir vyresnis. Dažnai tam naudojamas darbo laikas, todėl kai kurie darbdaviai yra užblokavę priėjimą, ne tik prie pornografinių, bet ir prie pokalbių svetainių. Bendrovių “Websence” ir “Harris Interactive” atlikti tyrimai JAV parodė, jog populiariausi darbuotojų lankomi tinklapiai yra interneto parduotuvės, naujienų puslapiai, pornografija, interneto kazino ir aukcionai. Nustatyta, kad vidutiniškai vienas statistinis darbuotojas internete praleidžia veltui 1 darbo dieną per savaitę. Lietuvoje interneto prieigą turi nemažai firmų, tačiau šalyje tokie tyrimai atlikti nebuvo. Spėjama, kad vienas populiariausių užsiėmimų internete – pažintys pokalbių svetainėse ar žaidimai. Atsivertus atitinkamą svetainę reikia užsiregistruoti. dažniausiai įvedant savo elektroninio pašto adresą ir slapyvardį. Galima šnekėtis bendroje erdvėje arba, pasirinkus norimą pašnekovą, akis į akį. Šios pramogos – nemokamos. “Mano darbo kompiuteryje yra ir pokalbių programa ICQ. Taip pigiau aptarti darbo reikalus nei telefonu”, – sakė prekyba užsiimantis verslininkas Tadas Andrėnas. Jis prisipažino, kad kartais “nenaudingiems” pokalbiams su draugais jis sugaišta daug laiko, tačiau pinigus gauna už atlikto darbo kiekį, o ne už valandas. Kaip rodo minėto tyrimo rezultatai, tik 8 proc. bendrovių kovoja su neribotu interneto naršymu.

Drovumas – ne yda, bet laikinas nepatogumas
| |

Drovumas – ne yda, bet laikinas nepatogumas

Bendravimas su nepažįstamais žmonėmis jums kelia panišką baimę? Išgirdus iš vaikino komplimentą, kad gražiai atrodote, jūsų veido spalva prilygsta prinokusio pomidoro spalvai? Išvydusi grėsmingas šefo raukšles, negalite pakelti akių ir ištarti poros žodžių? Drovumas, nepasitikėjimas savimi, sutrikimas, gėda – pavadinimų daugybė, tačiau nuo to nepasidaro lengviau gyventi. Būti droviam – vadinasi, bijoti žmonių, ypač tų, kurie dėl kokių nors priežasčių neigiamai veikia jūsų emocijas: nepažįstamųjų (nežinia, ko iš jų galima tikėtis); viršininkų (jie turi valdžią); priešingos lyties atstovų (jie kelia mintį apie galimą suartėjimą). Vieni tyrinėtojai įsitikinę, kad drovumas paveldimas, kiti mano, jog jis atsiranda tada, kai žmogus sako sau: “Esu drovus”. Drovumą gana sunku nuslėpti, nes tai ne tik vidinis savęs kankinimas, bet ir išoriniai požymiai… Kaip elgtis? Pajutusi, kad per svarbų pokalbį su “svajonių vyru” ima trūkčioti kvėpavimas, bandykite atgauti tolygų ritmą ir sau kartokite: “Įkvėpti-iškvėpti!”. Jeigu ir nevisiškai įsigilinsite į kavalieriaus kalbą, tačiau galėsite jam atsakyti ne dusliu nuo sutrikimo, bet visiškai normaliu ar net seksualiu (jeigu panorėsite) balsu. Be to, tolygus kvėpavimas jūsų sutrikusį organizmą aprūpins deguonimi, veido spalva taps natūrali. Klastingas drovumas dažnai pasireiškia sudrėkusiomis pažastimis ir geltonomis dėmėmis ant palaidinės, nuo kurių negelbsti nė vienas reklamuojamas dezodorantas.

Drovumas užkerta kelią į karjerą ir laimę
| |

Drovumas užkerta kelią į karjerą ir laimę

Perdėtai kuklūs žmonės raudonuoja, nemoka apginti nuomonės ir atsisakyti nepriimtinų pasiūlymų. Daugelis iš mūsų tikriausiai prisimintume ne vieną atvejį, kai teko ko nors atsisakyti, praleisti gerą progą susipažinti, sulaukti prastesnio įvertinimo vien dėl to, kad neišdrįsome, pabijojome, per daug kuklinomės, nepasitikėjome savimi. Kas mums sutrukdydavo? Ogi tas nelemtas drovumas. Drovumas turi dvi puses. Geroji pusė ta, kad įprasta sakyti, jog kuklumas žmogų puošia. Toks žmogus visuomet kitų vertinamas už gebėjimą neišsišokti, mokėjimą patylėti, kai reikia, išklausyti kitus ir juos suprasti. Tačiau viskam reikia saiko, net ir kuklumui. Juk neretai su droviu žmogumi sunkiau bendrauti dėl perdėto jo atsargumo, bailumo ir nepatiklumo. Drovuolis su kitais vengia bendrauti bijodamas nepatogių situacijų, kai kurių žmonių, ypač tų, kurie kaip nors kelia jiems emocinę grėsmę. Drovumas nepraeina bėgant laikui, dėl jo kenčia ir vaikai, ir suaugusieji. Daugelis atvykstančių į psichologines konsultacijas skundžiasi nuolatos kamuojami vidinio drovumo, kuris trukdo laiku pasakyti savo nuomonę, drąsiau išsakyti savo emocinę būseną, laiku atsisakyti nepriimtino pasiūlymo. Atlikti neurobiologiniai tyrimai parodė, kad 15-20 proc. kūdikių jau gimsta drovūs arba turi įgimtą temperamento polinkį į drovumą. Tačiau realiai pasireiškiantis drovumas dažniausiai priklauso nuo auklėjimo. Auklėjimas gali sustiprinti šią savybę arba susilpninti.

Drovumas: geras auklėjimas ar nelaimė
| |

Drovumas: geras auklėjimas ar nelaimė

Kai tavyje apsigyvena baimė ir nepasitikėjimas, prasideda šokis pirštų galiukais apie bedugnės kraštą. Tikslas – nenukristi. Jokiais būdais įkandin neišgirsti bjaurios replikos. Taip veši kompleksai, kurie virsta nepasitikėjimo savimi uola ir užvirsta tave. Nepasiduok. Mergina parduotuvėje apžiūrinėja naujausią drabužių kolekciją. Išsitraukia kelnes ir ieško kainos. “Aš jums padėsiu, – prišoka padavėja. O! Tai ne jūsų dydis. Siūlyčiau pasimatuoti šitas”. Regis menkniekis, siūlomas dydis M, bet mergina rausta, balsta, sumurma: “Ne, ne, ačiū nereikia” ir šauna iš parduotuvės. Ką jai įteigė “gerieji” žmonės? Tai, kad ji karvė, kuriai neįmanoma išsirinkti jokio padoraus drabužio? Ar, kad priimti kito žmogaus pagalbą yra silpnybės požymis? Drovus žmogus niekada prie tavęs pirmas neprieis vakarėlyje, per išpardavimą nečiups jums abiems patikusio daikto. Iš pirmo žvilgsnio – gero auklėjimo įsikūnijimas, bet geriau įsižiūrėjus paaiškėja, kad jis – labai nelaimingas. Jo saviraiškai trukdo gausybė draudimų bei abejotinų apribojimų. Jis pirks turguje pardavėjo įsiūlytą arbūzą, o kavinėje drovėsis, kad užsisakė tik kavos. Pasitaiko situacijų, kai drovumo kaina gali būti ne tik pinigai ir pora nejaukių minučių, bet ir gerokai daugiau. Mergina nuėjo pas odontologą, kuris nepavartė jos kortelės. O pacientė susidrovėjo pasakyti, kad vieniems skausmą malšinantiems vaistams ji yra alergiška. Gydytojas, lyg tyčia, pasirinko tuos ir suleido. Gerai, kad viskas baigėsi tik dusulio priepuoliu.

Vaikai negimsta drovūs
| |

Vaikai negimsta drovūs

Vaikas – bendravimo genijus. Jis atviras pasauliui, tik labai jautrus viskam, kas nauja. Jis ryja informaciją dideliais gurKšniais – jam būtini įspūdžiai. Jis nešališkas, ir įsigyti tris naujus bičiulius per dešimtį minučių smėlio dėžėje 3-6 metų repečkojui – vieni niekai. Juo apmaudžiau mamoms ir tėčiams, jeigu atžala šalinasi kitų vaikų arba kiti šalinasi jo. Vaikai negimsta drovūs, teigia psichologė Polina Gaverdovskaja. Jie gimsta komunikabilūs ir smalsūs, o štai drovius juos padarome mes, suaugusieji. Kartais – ne sava valia. Taip, pavyzdžiui, gali nutikti ligotam vaikui, kuris daug laiko praleidžia namuose. Kitas variantas – kai jam trūksta bendravimo todėl, kad aplink nėra bendraamžių (nelanko darželio, kieme nėra vaikų), o kviesti svečių į namus neįprasta. Šiaip ar taip, vaikai, užaugę namuose, pilnuose žmonių, jums pasirodžius nelenda po stalu. Jeigu norite padėti atžalai lengviau bendrauti su kitais žmonėmis, nieku gyvu nedarykite jam spaudimo. Tiesiog padarykite taip, kad namuose dažniau būtų žmonių. Leiskite vaikui elgtis kaip jam norisi, o svečius paprašykite tiesiog “nepastebėti” mažojo laukinuko. Drovumas šiuo atveju – amžiaus bruožas, ir po kurio laiko jis išnyks savaime. Vieną akimirką vaikas pasiryš patampyti viešnią už padurkų, kitą jau pagrobs jos šlepetę po stalu, trečią pavaišins obuoliu, o galiausiai užsiropš jai ant kelių. Vaikų žaidimų aikštelėje leiskite mažyliui stebėti kitus vaikus. Nestumkite jo į įvykIų sūkurį.

Maistas, kuris padeda nugalėti liūdesį
| |

Maistas, kuris padeda nugalėti liūdesį

Mokslininkų tyrinėjimai įrodė, jog nuotaiką galima pataisyti ne tik kvapų ar garsų terapija, bet ir pakeitus kai kuriuos savo mitybos įpročius. Nedideli dienos raciono pakeitimai gali išvaduoti jus iš šaltuoju metų laiku apimančio liūdesio depresijos ir praskaidrinti slogią nuotaiką. Niekam ne paslaptis, kad taisyklinga mityba yra sveikatos ir energijos pagrindas. Sveika gyvensena gali išgelbėti nuo vėžio, širdies bei kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų negalavimų. Tačiau ilgą laiką niekas nesiryžo tvirtai atsakyti, ar maistas gali veikti mūsų nuotaiką, nervų sistemą. Dabar atsiranda vis daugiau įrodymų, kad tam tikri produktai veikia mūsų savijautą: jei tinkamai maitinamės, mažesnė tikimybė, kad mus apniks depresinė nuotaika, liūdesys. Viena iš didžiausių labdaringų psichikos sveikatos organizacijų „Maind” jau ne pirmus metus atlieka panašius tyrimus ir teigia, jog net mažiausi pakeitimai žmogaus valgiaraštyje gali gerokai paveikti jo psichinę sveikatą, o tinkamai parinkti produktai gana greitai pataisyti žmogaus nuotaiką. Taigi, jei tamsiomis dienomis ir ilgais rudens vakarais jums liūdna, padėti gali paprasčiausias maistas – skanūs ir naudingi patiekalai. Maistingosios medžiagos, esančios kai kuriuose produktuose, aprūpina mūsų smegenis elementais, galinčiais pakeisti nuotaiką. Ypač mums padeda hormonai endorfinai: serotoninas ir noradrenalinas. Ne veltui jie vadinami „laimės hormonais”.

Kaip įveikti pyktį?
| |

Kaip įveikti pyktį?

Jaučiamas pyktis gali skirtis savo intensyvumu – nuo lengvo susierzinimo iki didelio įniršio. Jums supykus keičiasi organizmo psichologinė ir fiziologinė būsena – padažnėja širdies ritmas, padidėja kraujo spaudimas, padaugėja adrenalino ir noradrenalino. Pyktis kyla dėl išorinio ar vidinio poveikio. Galima supykti ant žmogaus (vadovo ar bendradarbio), įvykio ar situacijos (didelė eilė, vėluojantis autobusas, triukšmas darbo metu), pykti ant savęs (kad nerimauju ar nuolat galvoju apie asmenines problemas). Prisiminimai apie nemalonią patirtį gali taip pat sukelti pyktį. Agresyvus elgesys yra instinktyvus, natūralus būdas išreikšti pyktį. Tai natūralus ir adaptyvus atsakas į išgąstį, kuris sukelia nemalonias emocijas, dažnai agresyvų elgesį, padedantį kovoti ir ginti nuo užpuolikų save. Kita vertus negalime taip reaguoti į kiekvieną, kuris sukelia mums susierzinimą ar mus nuliūdina. Įstatymai, socialinės normos ar asmeniniai įsitikinimai riboja mūsų pykčio išreiškimą. Žmonės įveikia pyktį sąmoningai ir nesąmoningai pasirinkdami tam tikrą elgesį. Išreiškimas, slopinimas ir nusiraminimas yra trys pagrindiniai pykčio išreiškimo keliai. Sveikiausias būdas yra išsakyti pyktį (ne agresyviai). Kad mokėtumėme tai daryti, turime išsiaiškinti kokie yra mūsų poreikiai ir kaip juos reikėtų patenkinti nežeidžiant kitų. Išreiškiant jausmus neturėtumėme būti reiklūs ir įžūlūs, gerbti save ir kitus. Pyktis gali būti slopinamas, tada pakeistas ar perduotas.