| |

Koks yra lietuvio charakteris?

R. Ališauskienės manymu, drąsa – viena iš lietuviams būdingų savybių. „Gyvename gan plokščioje žemėje, bet daug lietuvių veržiasi į kalnus, daug lietuvių renkasi pilotavimą arba kitokias gana ekstremalias sporto šakas ir mėgsta rizikuoti. Yra tautų, kurios žymiai atsargesnės arba, kaip sakoma, nelips ten, kur pavojinga. Lietuviai taip pat nebijo nežinomybės, nebijo išvažiuoti. Drąsūs žmonės yra emigrantai, nes jie savo problemas sprendžia ne visada žinodami, kur eina. Kalbėdami apie tai, kokias savybes vertina, drąsą lietuviai pažymi kaip pakankamai svarbią savybę“, – teigė sociologė. Lietuvos įvaizdžio kūrėjai Lietuvą taip pat pateikia kaip drąsią šalį. „Lietuviai, kaip ir daugelis žmonių, yra daugialypiai ir viena iš savybių, kuria jie pasižymi, yra drąsa. Drąsa iš tikrųjų yra labai plati sąvoka: yra ir teigiamų, ir neigiamų apraiškų. Tačiau lietuviai turi ryžto, moka trenkti kumščiu į stalą“, – mano P. Senūta. Tačiau, anot jo, lietuviai visgi labiausiai tapatinasi su darbštumu. „Apklausos rodo, kad lietuviai išskiria drąsą ir tai yra antra mūsų tautinė savybė po darbštumo. Darbštumas nepasirinktas todėl, kad šiuolaikinėje visuomenėje šis bruožas nėra ta pati vertybė. Darbštumo, pigių darbo rankų yra ganėtinai daug pasaulyje ir mes nesiruošiame į tai pretenduoti“, – pridūria P. Senūta. Suprantama, tą drąsą reikia atitinkamai pristatyti. Pristatyti ne kaip kokį gyrimąsi, bet drąsą rizikuoti.

| |

Labai drąsi šalis

Neaiškiai vykus pirmajam Lietuvos įvaizdžio ir prekės ženklo kūrybos raundui, kuriame buvo įtarta net plagiato žymių, drąsi šalis ėmėsi kurti naują įvaizdžio koncepciją, išreikštą šūkiu: „Lietuva – drąsi šalis”. Prieš keletą savaičių „tokią šalies įvaizdžio koncepciją patvirtino premjero Gedimino Kirkilo vadovaujama komisija. Galiausiai pasibaigusios ilgai trukusios Lietuvos veido paieškos penktadienį pristatytos Vyriausybės rūmuose. Artimiausi laukiantys konkretesni darbai – koncepciją atspindinčių interneto svetainių sukūrimas ir Lietuvos prekės ženklo naujo konkurso paskelbimas”, prieš dvi savaites pranešė internetinis portalas Alfa.lt. Šis pranešimas susilaukė daugybės komentarų. Neabejoju, kad šiandien jų būtų kur kas daugiau, nes paskutinių savaičių įvykiai Seime ir Vyriausybėje gerokai įaudrino ir papiktino pilietinio jautrumo ir nuovokos dar nepraradusią visuomenę. Nors, kaip pažiūrėsi?.. Pamėginkime išsiaiškinti sau mitologemą „drąsi šalis”? Jei kalbame apie drąsą kaip būdo ar charakterio bruožą, tai šis epitetas labiau tinka apibūdinti žmogui ar žmonių grupei, nei šaliai. Lietuva nėra šalis (zapadno sieviernyj kraj), o valstybė su visa valstybingumą garantuojančių institucijų sąranga. Kyla klausimas, kam tad priskiriamas tas gražus drąsos bruožas – Lietuvos žmonėms, institucijoms, ar jose sėdintiems valdininkams?

| |

Drąsos ir orumo pedagogika

Turbūt nereikia brautis pro atvirus vartus įnirtingai įtikinėjant malonius skaitytojus, kad drąsa ir orumas yra išugdomi, o ne paveldimi dalykai. Jei nepainiosime drąsos su bravūra ir agresija (už kurios dažniausiai slypi atkakliai ir sunkiai maskuojama baimė bei nesaugumas), teks pripažinti, kad drąsus, savo poziciją turintis ir nebijantis ją reikšti pilietis, sykiu dar pajėgiantis išlaikyti bei apginti savo ir svetimą orumą, yra ne stebuklas, kurio it Godo turėtų laukti depresyvi ir pasimetusi visuomenė, o respublikos pedagoginis ir politinis projektas. Drąsa nuo agresijos ir brutalumo skiriasi tuo, kad kalba tyliai ir ramiai, bet būtent tada, kada kalbėti sunkiausia. Greičiausiai iliuziją, kad puldamas kitus padrąsinsi save ir atsikratysi žudančio savojo menkumo pojūčio, omenyje ir turėjo George’as Gordonas Byronas, pasakęs, kad kartais narsa kyla iš baimės. Apie drąsų pilietį ir drąsos ugdymą kaip kelią į dorybę rašė Renesanso epochos humanistai nuo Coluccio Salutati iki Niccolò Machiavelli’o, tikėję, kad be drąsos ir orumo formavimo žmoguje neįmanoma išugdyti respublikos patrioto. Respublikonas Machiavelli savo Valdove pabrėžia, kad pagrindinė gerai centralizuotos monarchijos figūra yra valdovas, bet Samprotavimuose apie pirmąją Tito Livijaus dekadą prieštaringasis Florencijos humanistas juodu ant balto rašo, kad pagrindinė respublikos figūra ir didžiausia vertybė yra jos patriotas ir pilietis.

| |

Didvyrio drąsa

Didvyris labai skiriasi nuo paprasto žmogaus. Bet ka­me, tai nelengva pastebėti. Teisybė, didvyris turi būti di­džios galios asmuo. Tik ta galia jam nėra didžiu kūnu duota. Ir negali ji būt kaip nors padaroma, sutveriama. Yra gana daug žmonių, kurie dėl visokių priežasčių save laiko galingais. Vieni turi daug pinigų. Kitų pro­tas yra žymiai augintas. Vėl kiti pasidžiaugia didžiu sa­vo žinojimu. Tūli gal yra net didžio žmonių skaičiaus valdovai. Ir t. t. Bet, visus šiuos žmones gerai mėgindami, pamatome, jog jų galia randasi ne jų esybėje, bet jų kevale. Ji yra jiems tarsi iš lauko pridėta. Arba jeigu daug, tai yra viena pašalinė jų jėga išauginta. Pačių žmonių vidus yra silpnas, tuščias. Tai kuo aiškiau patys tie žmonės jaučia. Kad kartais ir tiki esą galingi, tad tik vėl atsiduria tik­roj silpnybėje. Kitoks yra didvyris. Jo esybė yra jo viduje kaip koks branduolys, iš kurio tviska išminties, valios, tvirtybės jėgos. Aukščiau minėtos galios yra prieš šitas visai men­kos. Sveikas branduolys, kurs pradeda augti, pats sulau­žo ir kiečiausiąjį kevalą. Jis jo neprivalo. Augančios jo galios yra jam gana drūta apsauga. Todėl didvyris ir nieko neboja ir nebijo. Jis žengia savo gyvenimo taku, tarsi nebūtų jam jokio pavojaus. Ir nėra jo. Kurs gyvenime turi uždavinį, tam nieks neken­kia pirm, kol neišpildyta, kas užduota. Toks yra gyvybės įstatymas. Be jo nebūtų gyvenimo. Ir apsireiškia taip didvyrio drąsa. Tik nereikia ją su­keisti su tuo, kas paprastai drąsa vadinama.

Pasaulio vienišius kaitina virtualios aistros
|

Pasaulio vienišius kaitina virtualios aistros

Internete ieškome filmų, koncertų, knygų. Mainų programose ar už nedidelį mokestį. Atsirado nauji terminai: “podcast” – skaitmeninis įrašas iš interneto, “phishing” (užuomina į žuvavimą ) – internetinio piratavimo rūšis. Na, o pažinčių tarnybos, klubai yra pakankamai konservatyvūs, jų tikslas nesikeičia – padėti vienišiams atrasti savo partnerius. Tai populiarus, pelningas verslas visame pasaulyje. Lietuviai šioje srityje – taip pat aktyvūs. 2001 metais šalį sudrebino skandalas, kai “Ieškok.lt” pavogė iš “Draugas.lt” dalį duomenų bazės. Šiuo metu svetainės priklauso jau kitiems savininkams, konkurencinė kova vyksta gerbiant įstatymus. Naujam pažinčių klubui pasirinktas jaunimo pamėgtas žargoninis pavadinimas “Chebra”, rodantis, jog viskas sukurta taip, kad svetainės lankytojas pasijustų artimoje aplinkoje. www.chebra.takas.lt. nesunku pasirinkti partnerę ar partnerį iš savo miesto, savo amžiaus grupės. Nusiuntus pageidavimus, pagal kriterijus tinklalapis naujam nariui kas savaitę atsiunčia apie dvi dešimtis savo poros ieškančiųjų fotografijų su vardais ir telefono numeriais. Jaunatviškumas – ne vien amžiaus požymis. Būdamas septyniasdešimties rašytojas Žanas Polis Sartras lankėsi Paryžiaus diskotekose. “Chebros” 24 000 vienišių kataloge radau linksmų keturiasdešimtmečių fotonuotraukų, nors šiaip čia vyrauja karštos ir karšti trisdešimtmečiai. Įdomu, kad panelės dažnai įdeda liūdnų veidų nuotraukas, matyt, taip pabrėždamos savo vienišumą.

Neturiu draugo
|

Neturiu draugo

Atostogos. Jos visus nuteikia melancholiškai ir labai jau romantiškai – susikibusių porelių pilna Laisvės alėja, paplūdimiai, paežerės… Viskas atgyja ne tik išorėje (pastebiu vis daugiau sijonuotų merginų, o ir vaikinai ne ką prasčiau “madas demonstruoja”), bet ir viduje… Aš tai jaučiu… Ypatingai ryškus tas pavydo bei ilgesio jausmas – juk aš neturiu poros, neturiu to artimo ir mylimo žmogaus – nėra kam į parankę įsikibti, nėra su kuo ir į pasimatymą skubėti, nėra prieš ką ir gražintis. Šiuo metu man vis dažniau liūdna ir graudu darosi žiūrint į laimingas ir taip meiliai besiglaustančias poreles… Jau gana ilgą laiką ilgiuosi meilės savo širdyje. Jau, rodos, ir nesėdžiu sukryžiavusi rankas, ir nelaukiu, kol šaunus vaikinukas pasibels į mano buto duris. Vaikštau ir į kavines, ir į barus, lankausi vakarėliuose ir teatruose, kur stengiuosi užmegzti naujų pažinčių, bet… viskas veltui… Kaip ir keletą praėjusių metų, taip ir šių metų atostogas leidžiu vienui viena. Žinoma, nesakau, jog per visus tuos metus nebuvo nė vieno vaikino, kuriam patikčiau. Tačiau dažniausiai tos pažintys būdavo tokios: susipažįstam, pasikalbam (labiausiai juk kreipiu dėmesį į žmogaus vidų, bendravimą su juo) ir tada pamatau, kad jis ne mano žmogus, ne tas, kurio vis ieškau. Būna ir kitaip: susipažįstam, pakalbam – man lyg ir patinka, susitinkam dar keletą kartų, rodos, lyg viskas ir puiku, bet vėliau jis, teisindamasis viena ar kita kvailoka priežastimi, vis bando išvengti tolesnio bendravimo.

Nepageidaujami pokalbiai internete
|

Nepageidaujami pokalbiai internete

Internete įvairiai pramogauja ne tik moksleiviai ar studentai. Pokalbių, žaidimų svetainėse užsibūna ar valandų valandas naršo po internetą ir vyresnis. Dažnai tam naudojamas darbo laikas, todėl kai kurie darbdaviai yra užblokavę priėjimą, ne tik prie pornografinių, bet ir prie pokalbių svetainių. Bendrovių “Websence” ir “Harris Interactive” atlikti tyrimai JAV parodė, jog populiariausi darbuotojų lankomi tinklapiai yra interneto parduotuvės, naujienų puslapiai, pornografija, interneto kazino ir aukcionai. Nustatyta, kad vidutiniškai vienas statistinis darbuotojas internete praleidžia veltui 1 darbo dieną per savaitę. Lietuvoje interneto prieigą turi nemažai firmų, tačiau šalyje tokie tyrimai atlikti nebuvo. Spėjama, kad vienas populiariausių užsiėmimų internete – pažintys pokalbių svetainėse ar žaidimai. Atsivertus atitinkamą svetainę reikia užsiregistruoti. dažniausiai įvedant savo elektroninio pašto adresą ir slapyvardį. Galima šnekėtis bendroje erdvėje arba, pasirinkus norimą pašnekovą, akis į akį. Šios pramogos – nemokamos. “Mano darbo kompiuteryje yra ir pokalbių programa ICQ. Taip pigiau aptarti darbo reikalus nei telefonu”, – sakė prekyba užsiimantis verslininkas Tadas Andrėnas. Jis prisipažino, kad kartais “nenaudingiems” pokalbiams su draugais jis sugaišta daug laiko, tačiau pinigus gauna už atlikto darbo kiekį, o ne už valandas. Kaip rodo minėto tyrimo rezultatai, tik 8 proc. bendrovių kovoja su neribotu interneto naršymu.

“Noriu susipažinti”
|

“Noriu susipažinti”

Yra šimtai būdų susipažinti su priešingos lyties atstovu. Bet ne visi turi noro vaikščioti į vakarėlius, naktinius klubus, ne visi drįsta užkalbinti nepažįstamą žmogų gatvėje ar teatre. Tuomet lieka skelbimas į pažinčių skyrelį laikraštyje arba internete. Vis dar gajus stereotipas, kad pagal skelbimus susipažįsta tik nevisaverčiai arba seksualiniai maniakai. Tiesos čia yra, bet tik apie 10 procentų. Pagal statistiką, dauguma norinčiųjų susipažinti per internetą ar laikraštį – dalykiški žmonės, dėl skirtingų, tačiau suprantamų priežasčių neturintys antrosios pusės. Ne mažiau paplitęs stereotipas, kad į skelbimus atsiliepia arba senmergės, arba nusenę provincialai. Arba aferistai. Nieko panašaus: tokio pobūdžio skelbimus skaito įvairiausių socialinių sluoksnių piliečiai. Taigi jeigu nusprendėte pabandyti, pirmiausiai pagalvokite apie skelbimo turinį. Sėkmė priklausys nuo jūsų susikurtos “savireklamos”. Iš 10-15 žodžių turite parašyti poemą. Tik nepulkite į banalybes ir štampus: “Vienišas vyriškis, 45 metų, Avinas, be žalingų įpročių, susietų savo likimą su 20-25 metų mergina, Liūtu arba Šauliu.” Tokių skelbimų – du trečdaliai, ir jeigu gausite atsakymą, jis veikiausiai ateis iš patologiškos horoskopų mėgėjos. O juk jums skirtoji turėtų reaguoti į jūsų individualybę! Žinia, kurią jūs siunčiate apie save, – tai jūsų asmenybės prezentacija, kuri pagal žanro dėsnius turi būti lakoniška. Užduotis labai sudėtinga: kaip visą savo turtingą natūrą perteikti vos keletu žodžių?

Internetinės pažintys
|

Internetinės pažintys

Kokie žmonės yra labiau linkę ieškoti pažinčių internete? – Internete galima greitai užmegzti naują pažintį. Net drovūs ar uždari žmonės internete pasijunta neturį jokių bendravimo sunkumų. Pasaulyje milijonai žmonių susipažįsta naudodamiesi interneto pažinčių svetainėmis. Šiandien ir Lietuvoje veikia ne viena interneto pažinčių svetainė. Šis pažinties būdas sparčiai plinta. Dažnai vyresniems žmonėms nebelieka kitos galimybės susipažinti, nes bendradarbiai jau vedę, bendradarbės ištekėjusios, o jaunimo mėgiami klubai ir barai nebėra patraukli laisvalaikio praleidimo ir pažinčių vieta. Lieka internetas – lengvai prieinamas, nebrangus susipažinimo būdas, kuriam nereikia ypatingai ruoštis bei skirti daug laiko. Ar internetinių pažinčių mėgėjai yra labiau intravertiški žmonės? – Šiandieną internete praleidžiama daugiau laiko nei prieš penkerius metus. Daugelyje Vakarų pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje atliktų sociologinių apklausų rengėjai konstatuoja – kas metai nuolatinių interneto vartotojų skaičius nesustodamas auga. Auga ir buvimo jame trukmė. Psichinės sveikatos specialistams tai nekeltų rūpesčio, tačiau jie vis dažniau susiduria su tikrais “interholikais”, kurie praleidžia internete 5 – 7 valandas per dieną, todėl jiems lieka mažiau laiko darbui, draugams ar šeimai ir miegui bei poilsiui. Su kokiomis psichologinėmis problemomis jie susiduria? – Interneto pažintys daug ką nuvilia.

Kur dingo vyrai?
|

Kur dingo vyrai?

Kiekvieną šeštadienį „Lietuvos ryte” galite perskaityti pažinčių skelbimų. Prieš atsiliepdama į kurį nors iš jų ne viena mergina ar moteris kartu su draugėmis, aišku, turi paplepėti ir apie tai, kur dingo jaunikiai, kodėl tenka naudotis pažinčių skelbimais. Kadangi tokį klausimą daug kas mėgsta svarstyti, dera šioms diskusijoms parūpinti faktų bei patarimų, kur ir kaip galima rasti besislapstančius jaunikius. Paprastai tokios diskusijos prasideda prisiminus, kad dešimčiai Lietuvos moterų tenka devyni vyrai, o tiksliau – 8,9 vyro. Šiuos skaičius žino ne viena moteris ir ne vieną moterį jie gąsdina. Kartais mergina netgi patiki, jog nebesutiks savęs verto gyvenimo draugo, ir manydama, kad geriau bet koks vyras nei jokio, visiškai be reikalo skuba atiduoti ranką ir širdį pirmam to paprašiusiam. Ar iš tikro moterims tenka liūdėti dėl jaunikių trūkumo, o vyrai gali džiaugtis dideliu trokštančių įkurti šeimos židinį nuotakų pasirinkimu? Atsakymas į tokį klausimą yra ir taip, ir ne. Jau pasiaiškinome, kad jų pradeda trūkti tik vyresniame amžiuje. Todėl įdomiau pakalbėti apie tai, ar Lietuvoje trūksta gerų jaunikių? Lietuvoje dažniausiai teka gana jaunos merginos. Statistiškai vidutinės nuotakos amžius yra 23,6 metai. Vyresnieji mano, jog šiame amžiuje pažinčių, draugysčių ir siūlymų tekėti neturėtų trūkti. Merginos tai nuomonei dažnai nepritaria.