Norite patikti aplinkiniams? Traukti priešingos lyties atstovų dėmesį? Būti populiariu žmogumi visuomenėje? Be vargo palenkti aplinkinius į savo pusę? Trokštate tapti kompanijos siela? Tuomet jums būtina sustiprinti savo charizmą. Kas gi ta „charizma“? Charizma – tai emocinės ir psichologinės žmogaus savybės. Anot žymaus vokiečių sociologo Makso Vėberio, charizma yra žmogaus gebėjimas patraukti dėmesį, įtikinti, žavėti kitus (arba sukelti atstūmimą, neapykantą – esant neigiamai charizmai). Kuomet mes sakome „charizmatiškas žmogus“, dažniausiai turime omenyje, kad tas žmogus daro didelį įspūdį aplinkiniams ir jam viskas puikiai sekasi. Charizma – paslaptinga ir traukianti jėga. Charizmą gali turėti kiekvienas, kuris pasitiki savo jėgomis, įgūdžiais, įsitikinimais. Šią magnetizuojančią savybę galime išlavinti ir sustiprinti. Juk ji paremta vidinėmis žmogaus savybėmis. Kokios gi tos savybės? Visų pirma, pasitikėjimas savimi, savo jėgomis, entuziazmas, tikslo siekimas. Išbraukite iš savo leksikono žodį „neįmanoma“. T.y. jei kartosime „Taip, aš galiu tai padaryti, aš darau“, vietoj pasakymo „Ne, deja, tai ne mano jėgoms“, tuomet tuo ir įtikėsime. Charizmatiški žmonės tvirtai pasitiki savo jėgomis bei galimybėmis ir tiki tuo, ką daro. Ir viskas? Yra gi žmonių, kurie neabejoja savimi, ryžtingai ir nieko nepasisydami siekia savo tikslo, tačiau nepasižymi populiarumu aplinkinių tarpe. Ko gi dar reikia, norint tapti žavinga ir mėgiama asmenybe?

Juos atpažįstame iš liepsnelių akyse, pasitikinčios, bet ne arogantiškos šypsenos, ir traukos, kurią jaučiame jų atžvilgiu. Tai žmonės, turintys charizmą, rašo sixwise.com. Žodis „charizma” kilęs iš graikiško žodžio „charis”, reiškiančio „dovaną”. Daugybė studijų parodė, kad charizmatiškos asmenybės kelia aplinkinių simpatiją, susižavėjimą, trauką. Britų profesorius ir psichologas Richardas Wisemanas sako, kad charizma taip natūraliai įtakoja aplinkinius, jog jie nejučia ima mėgdžioti charizmatiškų žmonių kūno kalbą ir veido išraiškas. “Kai stebite žmogų su charizma, patys to nepastebėdami, imate kartoti jo pozą, mimiką”, – sako R.Wisemanas. “Pavyzdžiui, mes visada šypsomės, kai kas nors šypsosi mums. Geros įtakos, gerai veikia mūsų emocijas, nors mes patys to net nesuvokiame.” Jeigu jūs norite būti charizmatiškas (o tai reiškia daugybę naujų galimybių, nuo mylimojo susiradimo iki paaukštinimo darbe), mes turime jums gerų žinių. Nors 50 procentų charizmos yra įgimta, kitus 50 galima išsiugdyti, o tai reiškia, kad kiekvienas žmogus gali išmokti būti charizmatišku. Laimingųjų, kurie yra charizmatiški iš prigimties tokie, kaip Johny Deppas, Davidas Bowie ar Marilyn Monroe nėra daug. Tačiau išmokus atitinkamų būdų, nuolat praktikuojantis galima bent iš dalies išmokti charizmos.

Nepačiuopiama, sunkiai apibūdinama, individuali, bet reali, akivaizdžiai juntama ir veiksminga. Charizma. Visi esame pastebėję žmonių, kurie savo buvimu tiesiog magiškai “užpildo” erdvę- tereikia jiems įeiti į kambarį, ir kiti žmonės akimirksniu juos pastebi. Charizmatiški žmonės – kaip magnetai, jie tiesiog traukia į save kitus, jie pasiekia daugiau, yra akivaizdžiai įtakingesni ir sėkmingesni. Charizmatiški pardavėjai parduoda daugiau, ir lengviau, charizmatiški oratoriai prikausto auditorijos dėmesį kalbėdami kad ir banaliausia tema, charizmatiški vadovai vadovauja efektyviau. Charizmatiški politikai laimi rinkimus mažesniais biudžetais ir valdžioje išlieka ilgiau. Max‘as Weber‘is, sociologijos tėvas, terminą „charizma“ sukūrė dar 1918 metais, juo apibūdindamas lyderius, galinčius įkvėpti („charis“ graikiškai- „dovana“), taip suponuodamas, kad charizma yra įgimtas dalykas, tikra dovana. Ar iš tikrųjų charizma įgimta? Gal ją lemia mūsų išvaizda? Barbių laikais- XXI a.- išorė nepaprastai svarbi. Gyvename greičiau, visuotinio dėmesio deficito laikais, tad pirmas įspūdis apie žmogų – dar svarbesnis, nei bet kada iki šiol. Šioje planetoje dar niekad nebuvo TIEK žmonių ir jie niekad žmonijos istorijoje nebuvo TAIP užsiėmę! Paradoksalu, nes ar ne mes- dabartinė žmonija- turime efektyviausius darbo įrankius? Išmokome spręsti apie kitus daug greičiau, ir kad apie mus nuspręstų „geriau“, turime pasirūpinti geriausiu pirmuoju įspūdžiu.

Kartais susipažįsti su žmogumi, išoriškai niekuo neišsiskiriančiu, iš pažiūros netgi pilku ir neįdomiu kaip niūri rudens diena. Bet pakanka jam nusišypsoti, pasakyti porą nereikšmingų žodžių, kai iškart pasiduodi jo žavesiui. Ir štai jau tuomet, užburti jo balso, gestų, judesių ir kalbėjimo manierų, pamirštame visus trūkumus ir galvojame tik apie tai, kaip naujajam pažįstamam patikti ir įtikti. Kuo gi gamta jį taip apdovanojo? Truputį pavydime šiems žmonėms ir lengvai pasiduodame jų traukai, pripažindami, kad jie apdovanoti ypatinga dovana – charizma. Kur mano charizma? Atsakymas į šį jaudinantį klausimą toli gražu ne vienareikšmis: psichologai tikina, kad charizma – tai, ką turi kiekvienas, tačiau naudojasi tik vienetai. Kitais žodžiais, charizma – tai asmeninės žmogaus savybės, kurios traukia aplinkinius. Tas, kuris savo charizmą jaučia ir moka ja naudotis, bet kokioje kompanijoje – nuo draugiško vakarėlio iki direktorių posėdžio – tampa lyderiu, rašo „Woman Journal”.Išvystytos charizmos žmogus moka įteigti aplinkiniams savo požiūrį, įtikinti savo teisumu. Bet kokią nesąmonę jis gali pasakyti kaip išskirtinai svarbų ir itin originalų dalyką. Ir net jei paskui išaiškės, kad charizmatikas buvo neteisus ir visus suklaidino, jam vis tiek bus atleista. Nes neįmanoma supykti ant tokio žmogaus, jis per daug žavingas. Dar vienas ne mažiau svarbus niuansas: charizma neturi nieko bendro su išoriniu grožiu.