Ligos

Birmingemas, vasario 27 d. Pakibus virš Europos realiai paukščių gripo grėsmei, Didžiosios Britanijos paukščių pramonė turi palaikyti silpstantį vartotojų pasitikėjimą, apsvarstydama visus galimus problemos sprendimo variantus ir pasikliaudama geriausiomis mokslo rekomendacijomis ir šaltiniais, pareiškė Nacionalinės ūkininkų sąjungos (NŪA) prezidentas Timas Benetas (Tim Benett). “Paukštienos pramonę sužlugdys vartotojų pasitikėjimo praradimas, ne pats paukščių gripas”, – sakė T. Benetas. Paukštienos pardavimai Didžiojoje Britanijoje, palyginti su Prancūzija ir Italija, dar ne taip smarkiai nukentėjo dėl šios ligos plitimo. Mirtinas H5N1 virusas plinta po Europą ir jau pasiekė Prancūziją, nors Didžiojoje Britanijoje jis dar neaptiktas. Anot T. Beneto, pirmadienį jis ketina susitikti su Didžiosios Britanijos žemės ūkio ministerijos ministre Margaret Beket (Margaret Beckett) ir aptarti viruso plitimo grėsmę. Jis pastebėjo, jog paukščių augintojai pastaruosius keturis mėnesius nepraranda budrumo. Pasak jo, sprendimas dėl paukščių skiepijimo nuo paukščių gripo turi turėti mokslinį pagrindą, pridurdamas, kad jeigu mokslininkai pasiūlys laikytis šios politikos, Didžioji Britanija turės užtikrinti, jog turi pakankamų vakcinos atsargų.

Haga/Berlynas/Vilnius, vasario 23 d. Nyderlandų paukščių augintojai ir politikai svarbiu vadina Europos Komisijos sprendimą leisti skiepyti kai kuriuos paukščius nuo H5N1 paukščių gripo viruso atmainos. Nyderlandų paukštienos pardavėjų organizacija (NOP) sakė norinti kuo greičiau pradėti skiepyti vištas. Nyderlandai yra viena iš svarbiausių kiaušinių ir vištų krūtinėlių filė eksportuotojų. Šiam žingsniui priešinosi kai kurios kitos ES narės, tvirtindamos, jog skiepijimas pareikalaus labai daug lėšų ir neužtikrins tinkamos apsaugos nuo paukščių gripo. Tuo tarpu iš žinios iš Austrijos visai nedžiugina. Šioje šalyje, pirmą kartą Europos Sąjungoje, nustatyti H5N1 paukščių gripo viruso atmaina užsikrėtę naminiai paukščiai. Austrija pranešė apie dvi virusu užsikrėtusias vištas. Austrijos atvejai ypač kelia nerimą ES naminių paukščių augintojams, kurie kol kas vis išvengdavo epidemijos. Vokietijos valdžia praneša nustačiusi, kad Baltijos jūros Riūgeno saloje naminė antis užsikrėtė žmonėms pavojinga paukščių gripo atmaina H5N1, rodo preliminarūs tyrimų rezultatai.

Jei kartais dar nežinotume, jog Europa neturi sienų, tai mums atskleistų migruojantys paukščiai. Kaip galimi paukščių gripo viruso pernešėjai, jie taip pat rodo, kad šioje srityje Europos Sąjunga privalo atlikti svarbų vaidmenį. Jau keletą mėnesių ES institucijos kovoja su paukščių gripo viruso keliama grėsme. Šešiose ES valstybėse jau nustatytas H5N1 virusas. Nacionalinės stebėsenos tarnybos parodė savo efektyvumą atnaujindamos ir koordinuodamos informaciją ES lygmeniu, o plitimą užkertantys planai jau pradedami įgyvendinti. Ką dar galima padaryti? Europos atsakas – aktyviai veikti visais lygmenimis. Pirmadienį žemės ūkio ministrai tarėsi, ar reikėtų paskiepyti visus naminius paukščius ir ar turėtų būti mokamos kompensacijos jų augintojams, kurie jau skaudžiai pajuto mažėjantį paukštienos vartojimą keliose šalyse, nors Europos naminių paukščių virusas dar nepalietė. Šio susitikimo metu nieko nenuspręsta, tačiau po to, antradienį, turėjo susitikti ES valstybių veterinarijos ekspertai, kad įvertintų teigiamas ir neigiamas skiepijimo puses. Nors skiepai pajėgia apsaugoti paukščius, tačiau jie taip pat gali paslėpti galimą infekciją. Paradoksalu, bet skiepijant būtų sunkiau kovoti su virusu.

Briuselis, vasario 22 d. Europos Sąjungos (ES) veterinarijos ekspertai pritarė Prancūzijos ir Nyderlandų planams paskiepyti milijonus paukščių nuo paukščių gripo, paskelbė Europos Komisija. “Skiepijimo programos bus taikomos tik konkretiems paukščiams konkrečiuose regionuose ir bus griežtai stebimos bei kontroliuojamos”, – teigė Komisija. ES vykdomoji institucija nurodė, jog paskiepyti paukščiai turėtų būti atskirti nuo neskiepytų naminių paukščių ir jau užsikrėtusių gripo virusu. Be to, paukščių judėjimas turėtų būti apribotas. ES ekspertų nuomonės dėl prevencinio skiepijimo nuo paukščių gripo išsiskyrė. Didžiosios Britanijos žemės ūkio ministerijos manymu, skiepai gali maskuoti mirtinos ligos simptomus ir leisti ligai dar labiau plisti. Paukščių skiepijimas prasidės nedelsiant ir tęsis iki balandžio 1 dienos, iki to laiko turėtų būti paskiepyta apie 900 tūkst. paukščių. “Artėjant pavasarinei paukščių migracijai raginu visas valstybes nares išlikti budrias. Pastebėjus menkiausius paukščių gripo simptomus būtina ir toliau taikyti visas atsargumo priemones, kurios buvo taikomos pastaraisiais mėnesiais”, – sakė ES sveikatos ir vartotojų apsaugos komisaras Markas Kiprianu (Markos Kyprianou).

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuo vakar uždraudė naminius paukščius laikyti lauke. Draudimas galioja iki gegužės 20 dienos. Rajonų, apskričių, miestų VMVT inspektoriai tikrins, kaip laikomasi šio reikalavimo. Pažeidę įsakymą paukščių savininkai pirmą kartą bus įspėjami. Nevykdantys nurodymų asmenys bus baudžiami iki 1000 litų bauda. Paskutinė poveikio priemonė – paukščių likvidavimas. VMVT įvedė sustiprintą 24 valandų per parą budėjimo režimą ir įpareigojo atsakingus asmenis stebėti paskirtas teritorijas. Vien per šventines dienas gauti 27 pranešimai apie nugaišusius laukinius paukščius. Tiriamas kiekvienas laukinis paukštis. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos (NVL) direktorius Jonas Milius Eltai sakė, kad jau ištirta per 500 laukinių ir naminių paukščių. Atlikti tyrimai rodo, kad paukščių gripo Lietuvoje nėra. Lietuvos gyventojai privalo žinoti, kad Lietuva yra grėsmės zonoje. Pagal Didžiosios Britanijos ornitologų informaciją dėl esamų klimato sąlygų laukinių ančių, gulbių, migracija šiuo metu vyksta anksčiau nei visada.

Paukščių gripo viruso štamas A/H5N1 atsirado 1997 metais Honkongo ir Kinijos pasienyje. Per aštuonerius metus jis vis pasirodydavo tai vienoje, tai kitoje Azijos vietoje. Per tą laiką juo užsikrėtusių žmonių visame pasaulyje buvo daugiau kaip 100, bemaž pusė ligonių neišgyveno: nepadėjo nei stipriausi antibiotikai, nei geriausia medicininė įranga. A/H5N1 per kelias dienas visiškai suardo jaunų ir sveikų žmonių plaučius. Medikai paukščių gripą vadina autoimunine liga, nes taip aktyvuoja imunitetą, jog tas pernelyg smarkiai sureaguoja į virusą, pradeda naikinti jo nešiotojo, t.y. žmogaus, organizmo ląsteles ir galiausiai sukelia mirtį. Oficialiai paukščių gripas žmonėms tebėra nepavojingas. Tai gyvūnų (dažniausiai paukščių) liga, paplitusi visame pasaulyje, o žmogus susirgti ja gali tik labai retais atvejais. Tiesa, dabar po pasaulį keliaujančia viruso atmaina A/H5N1 neįprastai lengva užsikrėsti. Ji taip sparčiai plinta, kad baiminamasi, jog mutuos į štamą, kuris lengvai pereis iš žmogaus žmogui kaip paprastas gripas. Ir sukels amžiaus katastrofą. Taip pasaulio mokslininkai susiskirstė į dvi stovyklas: tų, kurie netiki, kad paukščių gripas kada nors persiduos iš žmogaus žmogui, ir tų, kurie sako, kad tai tik laiko klausimas.

Vilnius, vasario 28 d. Kurkliškio kaime (Vilniaus r.) žąsys nugaišo ne nuo paukščių gripo, informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Tuo tarpu pranešimų iš užsienio apie šį pavojingą virusą kasdien daugėja. Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje ištyrus iš Kurkliškio kaimo (Vievio seniūn., Vilniaus r.) atgabentas keturias nugaišusias namines žąsis, nustatyta, kad jos nugaišo ne nuo paukščių gripo. „Atlikus nugaišusių žąsų patologinius anatominius tyrimus nustatytas išsekimas, kepenų degeneracija ir plonųjų žarnų uždegimas. Šiuo metu atliekami paukščių mėginių tyrimai, kurių atsakymas bus gautas šiandien vakare“, – sakė Nacionalinės veterinarijos laboratorijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas. Pasak V.Paulausko, nuo metų pradžios laboratorijoje ištirti 204 laukiniai ir naminiai paukščiai – paukščių gripas nenustatytas. Rumunijos pietrytinėje dalyje patvirtintas mirtino H5N1 paukščių gripo viruso protrūkis tarp naminių paukščių, nustatyti ir nauji įtartini ligos židiniai. Žemės ūkio ministerijos pranešime rašoma, kad bus sunaikinti visi 15 tūkst. naminių paukščių, auginamų Topalu.

Turkija pranešė apie naują paukščių gripo proveržį vištų fermoje, nors praėjo mažiau nei mėnuo po to, kai buvo paskelbta, jog šalyje paukščių gripo virusas įveiktas. Turkija nedelsdama ėmėsi prevencinių priemonių ir sunaikino 359 paukščius. Žemės ūkio ministerija paskelbė karantiną Igdyro rajone, šalia rytinės Turkijos sienos su Armėnija. Vištoms nustatytas H5 viruso tipas, tačiau tyrimai atliekami toliau, siekiant išsiaiškinti, ar tai tas pats mirtinai pavojingas H5N1 virusas, nuo kurio Azijoje mirė per 70 žmonių ir dėl kurio likviduoti milijonai naminių paukščių. Mėginiai išsiųsti į Pasaulio sveikatos organizacijos ir į Europos Sąjungos laboratorijas tolimesniems tyrimams. “Imtasi visų būtinų priemonių koordinuojant veiklą tarp centrinių ir vietos tarnybų”, – skelbiama ministerijos pranešime. Igdyras yra atoki kaimo vietovė, kur pagrindinis pragyvenimo šaltinis – žemės ūkis, tačiau naminius paukščius žmonės daugiausia augina savo pačių reikmėms. Kilus paukščių gripui spalį tankiai apgyventoje šiaurės vakarinėje Turkijos dalyje buvo likviduota per 10 tūkst. paukščių. Šio protrūkio metu buvo nustatytas mirtinas H5N1 virusas.

Gamtoje aptinkamos įvairios paukščių gripo virusų variacijos gali būti skirstomos pagal jų patogeniškumą – gebėjimą sukelti ligą ar jos požymius. Pagal įvairias H ir N viruso kamienų kombinacijas šiuo metu žinoma ne mažiau kaip 135 šio viruso variacijos. Mažai patogeniški paukščių gripo požymius galintys sukelti virusai dažniausiai išskiriami imant mėginius iš įvairių vandens paukščių, tačiau aplamai gamtoje šios ligos sukėlėjai yra labai reti. Pas šios grupės virusus nešiojančius paukščius dažniausiai nestebimi jokie ligos požymiai, arba jie būna išreikšti silpnai. Prie stipriai patogeniškų paukščių gripo ligos sukėlėjų priskiriamos tik kai kurios H5 ir H7 kamienų variacijos, atsirandančios dėl specifinių atsitiktinių mutacijų. Tokios viruso variacijos ir tampa masinio naminių paukščių žuvimo priežastimi, tačiau pas laukinius paukščius jos aptinkamos itin retai – iki dabartinio ligos protrūkio buvo žinomas vienintelis, 1997 m. nustatytas atvejis, kuomet laukiniai paukščiai buvo apsikrėtę H5N1 kamieno paukščių gripo virusu. Paukščių gripo sukėlėjas H5N1 pripažįstamas labai patogenišku, tačiau genetiniais tyrimais įrodyta, kad šis sukėlėjas, įvykus mažai patogeniško viruso mutacijai, atsirado pas naminius paukščius. Vėliau H5N1 buvo perduotas laukiniams paukščiams, o ligai plintant tokie atvejai gali dažnėti.