Paksgeitas

Seimui apkaltos būdu nušalinus nuo prezidento pareigų Rolandą Paksą, pirmalaikius šalies vadovo rinkimus rengiamasi paskelbti birželio 13 dieną, kai numatyti rinkimai į Europos Parlamentą.
Seimas taip pat ketina pakeisti kai kuriuos Prezidento rinkimų įstatyme nustatytus terminus, padėsiančius surengti neeilinius Respublikos Prezidento rinkimus. Tokias įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo laikinasis Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas. Kai rengiami eiliniai Respublikos Prezidento rinkimai, rinkimų data, pasak jo, faktiškai yra žinoma prieš penkerius metus, nes ji gali būti paskaičiuota pagal išrinkto Respublikos Prezidento priesaikos datą. Intensyvus pasirengimas rinkimams prasideda prieš tris keturis mėnesius iki rinkimų. Kai rengiami neeiliniai rinkimai, pasak Č. Juršėno, rinkimus būtina surengti per du mėnesius. Todėl, anot laikinojo Seimo vadovo, rinkimų įstatyme būtina pakeisti kai kuriuos terminus.

Pirmadienį po pietų Seime bus pratęstas apkaltos Prezidentui Rolandui Paksui procesas. R.Paksas yra patvirtinęs, kad dalyvaus apkaltoje Seime, tačiau nenurodė, ar atvyks jau į pirmadienį rengiamą apkaltos posėdį. Ginčuose gali dalyvauti kaltintojai – 5 Seimo atstovai bei kaltinamo Prezidento advokatai, taip pat ir pats Prezidentas.
Pasibaigus ginčams, kaip numato Seimo statutas, Prezidentas gali tarti baigiamąjį žodį, o paskutinė apkaltos proceso Seime dalis – balsavimas. Ar pašalinti Prezidentą R. Paksą iš Prezidento posto, ar ne, Seimas turėtų apsispręsti ne vėliau kaip ketvirtadienį, balandžio 8 dieną. Seimas pirmadienį turėtų apsispręsti ir dėl visų būsimojo balsavimo procedūrų. Konstitucinis Teismas trečiadienį patvirtino, jog keturiais iš septynių nagrinėtų konkrečių veiksmų Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Šie keturi šiurkščiais pažeidimais patvirtinti veiksmai pavieniui minimi visuose šešiuose Seimo specialiosios komisijos iškeltuose kaltinimuose.

Tiesioginę televizijos transliaciją apie Seime vykusį apkaltos procesą prezidentas Rolandas Paksas kabinete stebėjo su artimiausiais patarėjais Edmundu Ganusausku ir Gintaru Šurkumi. R.Paksas iki pat vėlyvo vakaro sėdėjo Prezidentūroje, stebėdamas, kaip vyksta apkaltos procesas parlamente, rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.
Alvydas Medalinskas televizorių žiūrėjo vienas savo kabinete. “Lietuvos žinių” šaltinių teigimu, prezidentas vakar vengė vizito į Seimą, nors Seime buvę advokatai esą rekomendavę šalies vadovui važiuoti į parlamentą. “Prezidentas parlamente tars baigiamąjį žodį. Mano žiniomis, tai turėtų įvykti antradienį, nes tą dieną Seimo nariai planuoja balsuoti. Tačiau pagal Statutą dabartiniai procesai turėtų vykti dukart ilgiau, nei jau įvyko. Jei apkalta vyktų be spragų ir sutrumpinimų, R.Paksas Seime viešėtų ne kartą”, – dienraščiui “Vakarų ekspresas” vakar po pietų paaiškino prezidento patarėjas Gintaras Šurkus.

Rolando Pakso buvusiam verslo partneriui, “Restako” bendrovės vadovui Algirdui Drakšui gresia nauji įtarimai naujame ikiteisminiame tyrime.
“Ekstros” šaltinių teigimu, Generalinėje prokuratūroje planuojama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A.Drakšo duotų melagingų parodymų. Konstituciniame Teisme nagrinėjant Lietuvos pilietybės suteikimo Jurijui Borisovui aplinkybes dėl atsakomybės už melagingus parodymus įspėtas “Restako” vadovas prisipažino perdavęs R.Paksui J.Borisovo primygtinį prašymą išimties tvarka suteikti jam pilietybę. Tuo tarpu duodamas parodymus Generalinės prokuratūros pareigūnams, A.Drakšas kategoriškai neigė perdavęs prezidentui tokį jo rinkimų kompanijos dosniausio rėmėjo reikalavimą. A.Drakšui gresia baudžiamoji atsakomybė ir kaip vienam bendrininkų, prievartavusių bendrovės “Šiaulių plentas” akcininkų turtą. Netekęs prezidentinio imuniteto, šiame ikiteisminiame tyrime kaltinamuoju greičiausiai bus patrauktas ir R.Paksas, organizavęs spaudimą šios bendrovės savininkams.

Prezidentas Rolandas Paksas apkaltos proceso posėdyje Seime pasakė baigiamąjį žodį, kuriame teisino savo veiksmus, nurodytus jam pareikštuose kaltinimuose ir pripažino vartojęs jam, kaip Prezidentui, nederamą leksiką. R.Paksas teigė, kad jo atžvilgiu buvo taikoma dvigubų standartų politika. Už savo padarytas klaidas jis atsiprašė Seimo narių ir visų Lietuvos žmonių.
Paskutinėje prieš Seimo balsavimą dėl nušalinimo kalboje prezidentas Rolandas Paksas teigė tapęs “dvigubų standartų”, “manipuliacijų” slaptais dokumentais auka ir kaltino ankstesnius prezidentus įteisinus ydingą pilietybės suteikimo išimties tvarka praktiką. “Iš esmės esu kaltinamas dėl to, kad vadovaudamasis įstatymais, ėjau buvusių prezidentų pramintų taku. Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus išimties tvarka suteikė pilietybę 847 asmenims”, – sakė R.Paksas. Jis neigė kaltinimą neužtikrinus valstybės paslapties apsaugą, kai sąmoningai leido suprasti savo rinkimų kampanijos finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui apie specialiųjų tarnybų klausomus pastarojo pokalbius telefonu.

Sekmadienio pavakarę Prezidentas Rolandas Paksas ir jo patarėjai susirinko liberaldemokrato Rolando Pavilionio namuose, – praneša LTV naujienų laida “Panorama”. Prezidentas R. Paksas žada pirmadienį vykti į savo apkaltą Seime, kur pasibaigus ginčams galės tarti baigiamąjį žodį.
Nei pats R. Paksas, nei jo patarėjai, neatskelidė, ar R. Pavilionio namuose svarstė kaip Prezidentui elgtis pirmadienį. Šiandien prezidentas Rolandas Paksas per Seimo posėdį teiks paaiškinimus dėl savo veiksmų, kuriuos Konstitucinis Teismas įvardijo kaip šiurkščius Konstitucijos pažeidimus. Pasak “Lietuvos žinių” šaltinių Prezidentūroje, nuo praėjusio ketvirtadienio Pakso komanda rengė prezidento kalbą Seime. Teigiama, kad joje bus apžvelgta skandalo eiga, priežastys ir su tuo susijusios politikų kalbos bei žiniasklaidos pranešimai. Vienas teksto rengėjų – prezidento patarėjas Alvydas Medalinskas tvirtino, kad jog R.Pakso kalbos metmenys parengti iš anksto.

Įtakingas Didžiosios Britanijos laikraštis “Financial Times” rašo, kad antradienį tikriausiai baigsis Lietuvos prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas, aptemdęs Lietuvos priėmimą į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) ir būsimą įstojimą į Europos Sąjungą (ES). Apkalta R.Paksui, šiais duomenimis, būtų precedento Europoje neturintis įvykis. Nors 47 metų R.Paksas penkis mėnesius gynėsi nuo kaltinimų ryšiais su Rusijos organizuotu nusikalstamumu ir Rusijos slaptosiomis tarnybomis, praėjusią savaitę, atrodo, mirtiną smūgį jo politinei karjerai sudavė Lietuvos Konstitucinis Teismas, pripažinęs jį kaltu trimis kaltinimais dėl korupcijos ir nustatęs, kad jis, suteikdamas Lietuvos pilietybę jo rinkimų kampaniją dosniai finansavusiam rusų verslininkui Jurijui Borisovui, “šiurkščiai pažeidė Konstituciją”. Lietuvos prezidentas taip pat kaltinamas prasitaręs J.Borisovui apie tai, kad policija tiria jo veiklą.

Pirmadienį ryte Seimo specialiosios tyrimo komisijos paskirti kaltintojai sprendė dėl kaltinimų šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu ir priesaikos sulaužymu prezidentui Rolandui Paksui formuluočių, kurios bus įrašytos į balsavimo biuletenius. Tuo tarpu Prezidentūra neigia R.Pakso atsistatydinimo galimybę. Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius Lietuvos radijui pirmadienį sakė, kad kai kurie prezidento veiksmai, kuriuos Konstitucinis Teismas (KT) pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai, “akivaizdžiai rodo, kad buvo ir viešųjų interesų konfliktas, ir specialūs santykiai tarp prezidento ir verslininko Jurijaus Borisovo”. BNS šaltinių teigimu, greičiausiai bus balsuojama ne dėl šešių, o dėl trijų formuluočių, atsižvelgiant į praėjusį trečiadienį KT paskelbtas išvadas. Pirmadienį 15 val. Seime atnaujinamas apkaltos procesas Prezidentui R. Paksui. Tikimasi, kad jis bus baigtas iki balandžio 8 d. Prezidentas R.Paksas žurnalistams yra patvirtinęs, jog dalyvaus apkaltos procese, nors anksčiau atsisakė duoti parodymus Seimo specialiajai tyrimo komisijai.

Nušalinus prezidentą Rolandą Paksą Seimas per dešimt dienų turi priimti sprendimą dėl pirmalaikių šalies vadovo rinkimų datos paskelbimo. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas LŽ sakė manąs, kad parlamentarai to nespręs anksčiau kaip balandžio 13 dieną ir prezidento rinkimus derins prie rinkimų į Europos Parlamentą (EP) datos. Rinkimai į EP vyks birželio 13 dieną. Vaigauskas teigė, kad derinant pirmalaikius prezidento rinkimus su rinkimais į EP teks keisti Prezidento rinkimų įstatymą. “Dabartinis įstatymas pritaikytas trijų mėnesių prezidento rinkimų ciklui, o reikia – dviejų mėnesių, gal net trumpesnio laikotarpio”, – sakė Vaigauskas. Paklaustas, kiek galėtų kainuoti naujieji prezidento rinkimai, VRK pirmininkas prognozavo, kad rengiant juos kartu su EP rinkimais pavyktų sutaupyti apie 10 milijonų litų. “Tada papildomai turėtume prašyti tik penkių milijonų”, – svarstė Vaigauskas. Jis priminė, kad pastarieji prezidento rinkimai, kurie vyko kartu su savivaldybių tarybų rinkimais, kainavo apie 14 milijonų litų.