Įsimylėjimas

Netikėtai prisiminiau vyrą parduotuvėje. Tiesa, nieko ypatingo, tačiau šiuo momentu būtent jį prisimenu: stovėjau eilėje prie kasos, krepšiuose pūpsojo galybė prekių, už nugaros šnopavo daugybė žmonių, o eilė slinko vėžlio žingsniu. Ir čia suveikė Merfio dėsnis – suskambo telefonas. Kažkur giliai po paketų, ausų krapštukų, dešros ir nupiginto sūrio ledkalniu. Telefonas netilo, o aš, degdama raudoniu, kuičiausi po krepšelį. Kaip ir reikėjo tikėtis – viskas pabiro ant žemės. Nepasitenkinimo šurmulys už nugaros stiprėjo – stabdau eilę. Konvejerį link sočios vakarienės po sunkios dienos. Karštligiškai bandžiau surinkti išbyrėjusią smulkmę, viltingai žvelgdama į netoliese stovėjusį neprastą apsauginį – nejau jo vyriška prigimtis neatsilieps mano akių kontaktui. Deja. Šiuo momentu mano kerai negaliojo. Ir tada pasilenkė jis. Nepažįstamas vyras, ėjęs pro šalį. Šypsodamasis surinko mano prekes, palaikė krepšelį ir net padėjo sudėlioti į maišus. Sumokėjau už viską (kalbėdama telefonu) ir net neatsigręždama nuėjau durų link. O jis sekė iš paskos. Nešdamas mano krepšius. Taip keistai priėjom iki autobuso stotelės, ir mano pokalbis baigėsi. Mūsų kelionė taip pat. Jis perleido mano nešulį, ir aš saugiai susirangiau ant autobuso sėdynės. Neatsimenu, ar tada padėkojau, – taip buvau nustebusi. Nemačiau jo daugiau niekada. Gal todėl, kad ilgą laiką vengiau eiti į tą parduotuvę. Ar lengva pasakyti žmogui viso gero? Kai nori, jog būtų ir liktų per amžius.

Įsimylėjimas – tai galutinis sukilimo, pasipriešinimo šiandienos nuobodžiam, socialiai varžančiam, kultūriškai slegiančiam, juokingam pasauliui aktas. Meilė transformuoja šį pasaulį. Jei žmogus anksčiau nuobodžiavo, jis dabar jaučia aistrą. Jei ji anksčiau buvo atitrūkusi nuo realybės, tai dabar ji yra susijaudinusi ir priversta imtis konkrečių veiksmų. Pasaulis, kuris anksčiau atrodė tuščias ir erzinantis, prisipildė prasmės, rizikos, laimėjimų, didybės ir pavojų. Mylinčiam Gyvenimas – tai dovana, nuotykis su pačia didžiausia įmanoma rizika. Kiekviena akimirka yra įsimintina, skaudi savo trumpučiu grožiu. Įsimylėjęs žmogus, kuris buvo pasiklydęs, vienišas ir susipainiojęs, pagaliau tiksliai sužino, ko norįs. Staiga jo egzistencija tampa protinga, vertinga, netgi didinga ir kilnia. Deganti aistra – tai vaistas, kuris išgydo sunkiausius nevilties ir rezignacijos atvejus.

Moterys, kurios jau žino, ką reiškia būti paliktoms, dažnai bijo vėl pradėti vaikščioti į pasimatymus, išsisukinėja nuo kvietimų ir nuolat ieško įtikinamų pasiteisinimų. “Garbingiausia” tokio atsisakymo priežastis, beje, joms atrodo darbas. Anot psichologų, gydant sudaužytą širdį išties patartina atliekamą energiją skirti darbui. Kita vertus, neturi apsiriboti tik darbu ir plušėti iki išsekimo, nes netrukus pasijusi pernelyg atsiribojusi nuo žmonių, — o tai jau labai blogai. Psichologai tokiu atveju siūlo keisti nusistovėjusią kasdienybę. Pagalvok, ką dabar veiki tuo laiku, kurį seniau leisdavai bendraudama su kitais. Nebeišsigalvok kliūčių, atpančiok savo gyvenimą ir vėl eik pirmyn. Moterys, nusprendusios sudaryti paliaubas su vyrais, tarsi pasidalija į dvi grupes: vienos šoka į lovą nė nepagalvojusios, ką daro, o kitos vengia sekso, bijodamos, jog artimi santykiai su nauju vyru sugrąžins jas į skaudžią praeitį.