Turbūt ne paslaptis, kad daugelio roko muzikantų neatsiejama gyvenimo dalis yra narkotikai. Ypač senoji rokerių karta beatodairiškai naudojosi visais šio “sielos vaisto” teikiamais malonumais… bei kančiomis. Kai kurie iš jų galų gale suaugo, “apsivalė”, sukūrė šeimas ir šiuo metu šneka apie “tą” periodą kaip apie didžiausią klaidą. Kitiems tokios progos pasipasakoti, deja, nelieka… Vienas iš tokių “nelaimėlių” yra grunge grupės ALICE IN CHAINS vokalistas – Layne Staley. Šnekėti apie šį žmogų esamuoju laiku deja, jau nebegalima.. Pasak medicinos ekspertų ataskaitos, rokeris mirė balandžio 5 dieną, iškart po to, kai susileido mirtiną heroino ir kokaino mišinio dozę. Staley’o kūnas buvo rastas tik po dviejų savaičių – irimo procesas jau buvo “įsibėgėjęs”. Dainininkui buvo tik 34 metai.

Po pakankamai ilgos tylos Vilniuje sunkiosios muzikos gerbėjai vėl turės šansą išgirsti teisingai griežtos muzikos. Po 6 mėnesius trukusio nėštumo spalio 26-ąją dieną gimsta naujas, mirtinas kūdikis – koncertas “Giltinės Maršas”. “Paskutinis mūsų koncertas išėjo ne toks, kaip norėjosi”, sakė pagrindiniai koncerto organizatoriai, grupė MAGNA BESTIA – “Būtent todėl mes ir nusprendėme dirbti toliau. Trukdžių buvo visokių – neatvyko prisižadėjusios groti grupės, turėjome pernelyg mažą finansinę bazę. Šįkart, tikėsimės, viskas bus nepalyginamai geriau. Mes bent jau kokybiškai atliksime tai, kas mums priklauso”.

Metalo pradininkais drąsiai galima vadinti tokius roko monstrus, kaip BLACK SABBATH. Jų sukurtos prieš 30 metų muzikos įtaka dabartiniam metalui jaučiama iki šiol. Apie metalo stilius galima rašyti dviem būdais: chronologine tvarka ir sunkumo tvarka. Šiame darbe aš bandysiu kombinuoti abu analizavimo metodus. Į kiekvieno stiliaus aprašymą įeis jam būdingi bruožai, būdingos grupės, atsiradimo priežastis, atsiradimo data, propaguojamos idėjos ir nuotaikos. Visą metalą bendrai galima nagrinėti kaip kažkokią n-matę erdvę, kur matas yra metalo stilius. Šito darbo tikslas nėra suklasifikuoti visas įmanomas grupes, uždėti ant jų stilių “leiblus”. Atvirkščiai, šiame darbe grupės bus tik kaip priemonė vaizdingiau apibrėžti analizuojamus metalo stilius.

Lengviausia metalistą atpažinti, žinoma, pagal plaukus. Jie tradiciškai siekia pusiaują ir dažniausiai būna nudažomi tamsiai juoda spalva su mėlynais atspalviais. Paskutinė mada metalo pasaulyje – “plikiai”. Nors tai ir netradicinis stilius, tačiau jų matoma vis daugiau ir daugiau (ir ne vien tik italai – Satyr (Satyricon), Ihsahn (Emperor) ir t.t.). Bet labiausiai stulbinanti – apranga. Italų metalistai paprastai sutinkami gatvėje atrodo taip: spygliuota odinė striukė, odinės aptemptos kelnės, mėgstamiausios grupės marškinėliai, diržas su šovinių tūtelėmis, kareiviški kaustyti batai (arba virš kelių kaip MARILYN MANSON) į batus sukištos kelnės. Rankos turi būtį apkarstytos spygliuotomis pirštinėmis piramidės formos, apvaliais ar labiausiai paplitusiais – smailiais “killer” tipo spygliais. Blacker’iai apyrankes pasidaro patys. Vietoje spyglių įveriama nuo 20
iki 40 centimetrų ilgio vinys.

“Sunkioji muzika mirė” – šie žodžiai, galima sakyti, tapo viena mėgstamiausių senojo tūkstantmečio pabaigos ir naujojo pradžios muzikos kritikų bei apskritai melomanų fraze. Na, iš tiesų, sunku nesutikti su tuo, kai šių dienų paaugliai tuo pat metu gali klausytis ir Britney Spears, ir Metallica. Pastaruoju metu smarkiai išbujojo (ypač JAV ) visokie rap metal, nu metal, etc. metal – arba kitaip “tai, ką jankiai padarė iš metalo” ( © ghoul, 2002). Ir iš tikrųjų, tai sunku pavadinti “metalu” – tai tiesiog pop muzika, pritariant “fūzuotomis” gitaromis ir “piktų” jaunuolių šūkčiojimais.

Besibaigiant rūsčiai 1997-ųjų žiemai, mažame Joensuu miestelyje, esančiame rytinėje Suomijos dalyje, keturi vaikinai nutarė įkurti metalinę muziką grojančią grupę. Tai bosistas Niilo Sevänen, būgnininkas Tapani Pesonen bei du gitaristai – Ville Friman ir Markus Hirvonen. Tada jiems tebuvo 17-18 metų, ir vargu, ar kas nors tikėjosi, kad šią ketveriukę aplankys greita sėkmė. Kaip ten bebūtų, ramus miestelio gyvenimas buvo sudrumstas visam laikui. Pradžioje grupė, kuri dar neturėjo pavadinimo, grojo tokių įžymybių, kaip AMORPHIS, ENTOMBED, PARADISE LOST, SEPULTURA, koverius. Vėliau buvo sukurtos ir savos dainos, kurios pasižymėjo melodingumu, bet ne brutalumu. Kadangi mažame provincijos miestelyje buvo sunku rasti tinkamą vokalistą, vieta prie mikrofono galiausiai buvo patikėta Niilo. Tuo pat metu grupė pradėjo groti melodingą death metalą pagal Skandinavijos scenos standartus.

Speed Metal – metalistams yra būdinga eksperimentuoti. Garsiau, sunkiau, lėčiau, šlykščiau, greičiau. Speed metal yra kilęs iš bandymų su muzikos greičiu. Stiliaus pradininkai, kurie išvystė ir nustatė minimalų speed metalo greitį, yra Motorhead – kažkur 1978-ieji metai. Jų žinomiausi pasekėjai yra Helloween, Exciter, ankstesni Anthrax. Šitas stilius neturi kažkokios konkrečios dainų tematikos. Vienintelis reikalavimas grojamai muzikai yra didelis greitis. Stiliaus ideologija – perduoti klausytojui reaktyvinio greičio jausmą, pakelti ant sparnų, užvesti, pajusti kažkokią laukinę laisvę. Apie stiliaus sunkumą galima pasakyti, kad tai yra heavy metal sunkumas, bet greitis turi tokį efektą, kuris pasireiškia tuo, kad greita muzika skamba lengviau negu lėta. Paimkite koki lėtą, sunkų gabalą ir pagreitinkit jį – daina apčiuopiamai palengvės. Kaip ir su visais senais metalo stiliais scenoje išlieka tik senos, ištikimos speed metal grupės. Naujų grupių, grojančių gryną speed metal, jau neatsiranda. Speed metal turėjo didelę įtaką tolimesnei metalo evolucijai. Dabar greitis yra daugumos dabartinių metalo stilių atributas. Kažkur 90-ųjų pradžioje, pagrindinai Vokietijoje ir greičiausiai įtakotos Helloween ir Gamma Ray, atsirado daug grupių, kurios buvo apibūdinamos kaip melodingas speed metal.

Thrash’as yra vienas iš svarbiausių metalo evoliucijos etapų. Atsiradęs 1983-ais metais, jis padarė milžinišką įtaką visam metaliniam judėjimui. Pirma grupė, kuri pasiekė tada dar neregėtą sunkumą, agresiją ir chaosą, buvo METALLICA. Lars Ulrich įgyvendino savo norą groti kuo įmanoma sunkiau. Thrash’o aukso metai buvo 1986-1990. Būtent per šitą laiko periodą buvo sukurti visi klasikiniai thrash metal albumai. Vėliau thrash’ą į šešėlį nustūmė death metal. Thrash’o ideologija – agresija, griovimas, protestas prieš viską, kas tik įmanoma ir kas neįmanoma, garsus riksmas apie tai, kas dažniausiai yra nutylima, apie ką yra nepadoru garsiai kalbėti ir galbūt -galvoti. Thrash’o pagrindiniai elementai yra greitis (yra nuomonių, kad thrash’as išsivystė iš speed metalo), rėkiantis vokalas ir agresyvūs tekstai. Muzika pilnai atitinka stiliaus pavadinimą. Vienas iš didžiausiu thrash’o arealų buvo Kalifornija – Bay Area.

Po ilgokos tylos BLIND GUARDIAN išleido nauja albumą “A Night at the Opera” ir išvyko į beveik metus truksiantį turą po visą pasaulį. Metal E@gle žurnalistas Spyros “Olorin” Vris kalbina BLIND GUARDIAN gitaristą Mercus Siepeną, kuris, kaip grupės atstovas spaudai, pasirengęs atskleisti visas kortas – kokias dainas gros turo metu, ką planuoja nuveikti ateityje ir daugelį kitų dalykų…