Kūdikio lankymo etiketas
| | |

Kūdikio lankymo etiketas

Draugų šeima susilaukė kūdikio. Nekantraujate susipažinti su naujuoju jų šeimos nariu. Bet prieš lėkdama į svečius prisiminkite, jog šiai ypatingai progai galioja ir ypatingas etiketas! Pasveikinkite tėvelius! Apie kūdikio gimimą tikriausiai sužinojote iš jums atsiųstos SMS žinutės. Dabar tai – populiariausias ir paprasčiausias būdas pranešti apie džiugųjį įvykį. Nepulkite iš karto skambinti ir sveikinti mamytę. Gali būti, kad žinutę jums parašė dar būdama gimdykloje. Jai tikrai reikia laiko atsigauti, be to, gali būti, kad tiek jaunosios mamos, tiek kūdikio laukia viena kita medicininė procedūra. Pasveikinkite juos taip pat nusiųsdama SMS, o skambinkite ne anksčiau kaip po paros. Nebent kūdikio susilaukė jūsų labai artima draugė ar sesuo – tada tikriausiai ji nekantraus savo džiaugsmu pasidalinti su jumis, o jei tuo metu negalės kalbėti – nesidrovės tiesiai šviesiai to pasakyti. Suderinkite lankymo datą su jaunaisiais tėveliais. Kada naujai iškepti tėveliai pasiruošę priimti lankytojus? Tai labai individualu. Vieni nori tuojau pat pristatyti savo atžalą draugams ir giminaičiams, kitiems reikia laiko apsiprasti su naujomis pareigomis ir nauja subordinacija šeimoje. Todėl išmintingiausia – iš anksto suderinti palankynų datą su tėveliais. Beje, geriausia jei datą derinsite ne su tėčiu, o su pačia mama. Juk būtent ji geriausiai žinos, ar jos ir kūdikio savijauta leidžia priimti svečius. Tuo tarpu jaunieji tėčiai pagauti entuziazmo gali ir paskubėti.

| |

Etiketas: su kuo ir kaip?

Kasdien bendrauju su įvairiausio plauko žmonėmis, pradedant darbininkais, įsibėgėjant specialistais, užtrunkant su profesionalais ir baigiant vadovais. Kiekvienas į pokalbį atsineša savo spalvą, nuotaiką, tempą ir kokybę. Ir šiuo atveju aš turiu galvoje ne vien tik tiesioginį bendravimą su asmeniu, akis į akį. Imkime domėn bendravimą visokeriopą – žodžiu, raštu, rankom, elektronine erdve, popieriaus lapu ir visais kitais įmanomais komunikavimo būdais. Turiu pripažinti, kad su nuostaba skaitau gaunamus elektroninius laiškus, kuriuose net nenurodyta tema, arba teksto lauke nerandu nieko: nei „laba diena“, nei „viso gero“, nei vardo ar pavardės, apart prisegto dokumento, kuriame, reikia suprasti, ir yra visa siuntėjo norėta perduoti žinia. Tarp draugų toks bendravimas priimtinas, ir ne etiketo taisyklių kūrėjams į tai kištis, tačiau kandidatai į laisvą darbo vietą įmonėje arba, dar baisiau, padavimų vadybininkai, bandantys nevykusiai parduoti savo paslaugas, atsiprašau, jei perlenksiu, bet rodo mažų mažiausiai nepagarbą elektroninio laiško gavėjui. Dar vienas įdomus momentas, kada dalykinio susitikimo metu, tarkime, kokio nors produkto ar paslaugos siūlytojas / pardavėjas, pats savavališkai įvertinęs, kad su pašnekovu yra panašaus amžiaus, pradeda jį ar ją „tujinti“. Niekada negali žinoti, kiek stiprus yra pašnekovo ego ir kaip jis reaguos pavadintas vardu be jo leidimo.

Stalo etiketas, arba o kur mano didysis šaukštas?
| | |

Stalo etiketas, arba o kur mano didysis šaukštas?

Dažnai vos užuodus gardžius kvapus, sklindančius iš virtuvės, kyla mintis: „o kur mano didysis šaukštas?“ Tik bėda, kad kartais tų šaukštų šaukštelių būna visa eilė nuklota – vienas už kitą didesnis, vienas už kitą gaubtesnis. Ir kurį čia iš tų didžiųjų griebti – neaišku. Tokie įprasti mums stalo įrankiai, be kurių nė dienos jau negalime išsiversti, turi labai gilią istoriją. Ji siekia tuos laikus, kai daug ką valgėme tiesiog rankomis. Tai, ko gero, nebuvo blogiausias variantas. Ypač kai iškyla nejauki situacija, kuomet sėdi už stalo, oriai mintyse rikiuodama visas stalo etiketo teorijas, kokį patiekalą su kokiu įrankiu imti ir valgyti. Dvidantės šakutės, išpopuliarėjusios VII amžiuje, tapo neatsiejama rytų valdovo stalo serviravimo dalimi, o XI amžiuje jas perėmė ir Italai. O 1533 metais Marijos Mediči ir Prancūzijaus karaliaus Anri II vestuvių puota labai paspartino šių įrankių prigijimą ir Prancūzijoje. Žinoma, peiliai atsirado anksčiau. Čia galbūt kartojasi Ievos ir Adomo atsiradimo teorija „ kuris pirmiau“. Jeigu galvotume, kad ji – tai šakutė, o jis – tai peilis. Bet iš tiesų, Viduramžiais peilius nešiojosi kiekvienas – asmeninius. Dėl to stalo serviruotei jie nebuvo reikalingi. Anot legendos, šiai asmeninių peilių užstalės tradicijai galą padarė kardinolas Rišeljė, išleidęs įsakymą serviruoti stalus ir šakutėmis, ir peiliais. O šaukštų atsiradimo istorijoje pirmą žingsnį žengė romėnai pirmame mūsų eros amžiuje.

| | |

Neverbalinio bendravimo etiketas

Neverbalinio etiketo žinovai pataria: jeigu norite, kad klausytojai išgirstų, ką jūs sakote, kuo mažiau gestikuliuokite. Gestai – tai žmogaus vidinės kultūros, išsiauklėjimo bei išprusimo ženklai. Daugelis jų nėra sąmoningi, tačiau jie perduoda informaciją apie žmogaus būseną bei jo mintis. Taigi gestai turi daug reikšmės tam, kokį įspūdį jūs darote aplinkiniams. Kai kurie žmonės kalbėdami, pavyzdžiui, nežino, kur dėti laisvas rankas. Jie būtinai ką nors pašo, suka plaukus, barbena pirštais į stalą, glosto kėdės atkaltę, kasosi sprandą, trina tarpuakį, apžiūrinėja nagus ir pan. Jeigu pastebėjote turįs tokį įprotį, pasistenkite jo atsikratyti. Kuo mažiau gestikuliuokite. Platūs mostai ir bet koks triukšmas blaško dėmesį. Tik tokios frazės, kaip “Prašom užeiti”, “Prašom sėstis”, “Prašom susipažinti” yra palydimos atitinkamais judesiais. Kad pokalbininkas jums pajustų palankumą ir būtų su jumis atviras, jums nepakanka būti dėmesingam. Parodykite jam, jog ir jūs esate atviras bei jam palankus: pavyzdžiui, pasinaudokite atvirumo įspūdį sukeliančiu gestu – ištieskite į jį savo rankas delnais į viršų. Kai prancūzas arba italas baksnoja sau per galvą, tai reiškia, kad tam tikrą idėją jis laiko kvaila. Jeigu britas ar ispanas plekšteli delnu sau per kaktą, tuo jis parodo, jog yra savimi patenkintas. Tuo pačiu gestu vokietis išreiškia pasipiktinimą. O štai olandas, pliaukšteldamas sau kakton ir dar ištiesdamas rodomąjį pirštą, praneša, jog idėja jam patiko.

Moters socializacijos – ką elgesys pasakoja apie moterį
| |

Moters socializacijos – ką elgesys pasakoja apie moterį

Savo įvaizdį sukūrusi moteris – visada nepakartojama, patraukli, žavi. Ji moka perteikti savo emocijas, kurti norimą bendravimo atmosferą, keisti savo ir aplinkinių nuotaiką. Kaip siekti profesinės karjeros ir tuo pat metu išlikti moterimi – įspūdinga ir paslaptinga? Kaip kasdien atrodyti šiek tiek kitokiai? Kaip būti įvairiai ir kartu atpažįstamai? Moteriškumo idealas – tai sąvoka, kurią kiekviena epocha pakoreguoja savaip. Tad kokia gi yra ideali šiuolaikinė moteris? Šiandienos pasaulis – sudėtingas, kintantis, kupinas begalės prieštaravimų. Todėl moteriai labai svarbu žinoti, kokiose situacijose ji jaučiasi tvirta, saugi, kūrybinga, o kokiose jai šiek tiek nejauku. Kokie dėsningumai tai lemia? Vienas iš jų, galbūt pats paprasčiausias – nusistovėjęs būdas prisitaikyti prie kasdienybės. Panašiose situacijose moteris paprastai visada elgiasi taip pat: linkusi šeimininkauti puls talkinti šeimininkei net atėjusi į svečius, o mėgstanti būti dėmesio centre stengsis atkreipti dėmesį į save visur – ir namuose, ir darbe, ir gatvėje. Tačiau skirtingos moterys toje pačioje situacijoje dažnai elgiasi visiškai skirtingai. Kas vienai labai paprasta, kitai kažkodėl neįmanoma, kas vienai malonu, kitą kažkodėl erzina ir pan. – pradedant drabužiais, baigiant koketavimu. Natūraliai, kaip žuvis vandenyje besijaučianti moteris staiga pasimeta: pasikeičia situacija, ir visų dėmesys nukrypsta į kitą, kurios dar ką tik, regis, niekas nė nepastebėjo.

Paslaptingi vyrų smegenų vingiai
| |

Paslaptingi vyrų smegenų vingiai

Sveiki, vaikinai, negalite susiimti? Tie meilės romaniūkščiai per pietų pertraukas kenkia jūsų santuokai? Gal jaučiatės kalti, atšalę ar kritiški? Taigi, šiems ištižėliams, kurie iš tiesų nėra ištižėliai, tik elgiasi kaip tokie, daktaras David Wexler skuba į pagalbą. Psichologas teigia, kad daugelis vyrų tiesiog neparuošti rimtiems santykiams – jie padorūs vaikinai, tik elgiasi netinkamai, ir jis nori padėti jiems elgtis geriau. Pasak Wexler, santuoką žlugdančios nerūpestingo elgesio priežastys yra biologinės, socialinės ir psichologinės. Tad tiems vaikinams, kurių vertybės prieštarauja veiksmams, psichologas nori padėti “išlaisvinti” savyje gerą vyruką ir pažaboti ištižėlį, gadinantį artimus santykius. Wexler neteisina blogo elgesio – neištikimybės, kritiškumo, emocinio atšalimo, tačiau ir nesmerkia tų, kurie taip elgiasi. Savo knygoje “Kai geri vyrai blogai elgiasi” (“When Good Men Behave Badly”), jis bando paaiškinti vyrų elgesį ir duoti praktiškų patarimų, kaip pagerinti santykius. “Vyrai dažnai yra emociškai nestabilūs, išmušti iš pusiausvyros, nes nežino, ką reiškia rimti santykiai. Vieni užmezga romanus, kiti tampa sarkastiški, užsisklendžia savyje, arba pradeda gerti, vartoti narkotikus,” – sako Wexler, teikiantis psichologinę pagalbą konfliktuojančioms poroms. “Jie tiesiog nesupranta, ką privalo daryti.”

Moters dorovingumo svarba
| |

Moters dorovingumo svarba

Nepaisant didelio moralės nuosmukio, visuomenė tebeliko reikli moterims nepriklausomai nuo jų amžiaus. Pasileidėlė, kuri vartoja alkoholį, rūko ir ištvirkauja vienodai su vyrais, vertinama kaip neleistinas reiškinys ir gauna paleistuvės statusą. Dar tik prieš nepilną šimtą metų vaikinas buvo laikomas pagedusiu, jeigu jis, nesulaukęs aštuoniolikos metų, gėrinėjo svaigalus, rūkė ir lengvai keitė moteris. Carinėje Rusijoje dar griežčiau buvo žiūrima į moteris. Pagedusiomis laikė netgi tas, kurioms nepasisekė su pirmosiomis vedybomis. Išsiskyrusių niekas neėmė į žmonas. Toks priekabumas nebuvo tuščia mūsų senolių užgaida ir išsidarinėjimas, bet apsauga nuo nepilnaverčių palikuonių. Vyrams reikalavimai – tiek fiziniai, tiek moraliniai – nebuvo tokie griežti, nes jų rolė vaikų atsiradimo procese ne tokia svarbi. Juk ne jie, o moterys išnešioja vaisių ir tiesiogiai įtakoja jo kokybę. Todėl visuomenė moteriai, kaip būsimai motinai, kelia padidintus reikalavimus. Tačiau dauguma gražiosios lyties atstovių tai vertina kaip diskriminaciją savo atžvilgiu, nesuprasdamos koks pavojus gresia joms ir jų būsimiems vaikams, vyrams ir moterims taikant vienodus standartus. Kai moteris pažeidinėja jai priskirtas moralines normas, ji tuo pačiu į patologinę pusę keičia aplinką – fiziologiniame ir informaciniame-energetiniame lygyje, kurioje vystysis būsimasis vaikas.

Šalia blondinių vyrai kvailėja
| |

Šalia blondinių vyrai kvailėja

Vyras tampa kvailesnis, kai lieka akis į akį su blondine. Taip sako Paryžiaus Nanteros universiteto (Paris X-Nanterre) socialinės psichologijos dėstytojas Tjeris Mejeris. Mokslininkas vadovavo tyrimui, kuris atskleidė vyrų elgesio su blondinėmis ypatumus. Tyrėjai pasirinko gana paprastą ir logišką būdą išsiaiškinti, kaip vyrai reaguoja į blondines. Jie suteikė vyrams galimybę pažiūrėti į nuotraukas, kuriose buvo moterys su skirtingų spalvų plaukais. Po to jiems buvo pateikti intelekto testai. Specialistų žodžiais, pažiūrėję blondinių fotografijas, vyrai padarė daugiau klaidų ir apskritai buvo labiau išsiblaškę. Jų pasąmonė nukopijavo patrauklios, bet kvailos merginos įvaizdį. “Mūsų tyrimas rodo, kad žmonės, susidūrę su stereotipais, ima elgtis pagal juos, – sako Tjeris Mejeras. – Taigi blondinės gali priversti vyrą daryti pačius kvailiausius dalykus, nes toks yra socialinis “kvailos blondinės” stereotipas.” Leidinyje “Journal of Experimental Psychology” profesorius rašo,esą šviesiaplaukės nekaltos, kad vyrų smegeninė jų akivaizdoje nusilpsta. Kalčiausia čia, matyt, Merilina Monro, 1953 m. vaidinusi kartu su brunete Džeine Rasel ir iškėlusi blondines į padebesius… Ana Falki, blondinė, sako: “Priimta manyti, kad blondinės kvailos, nors taip nėra. Tačiau su mumis vyrai jaučiasi laisviau, gal dė to, kad mūsų elgesys mažiau įpareigojantis. Tiesa ir tai, kad vyrams patinka blondinės, tačiau veda jie brunetes. Aš, beje, neištekėjusi.”

Moterys mokosi žaisti pagal vyrų taisykles
| |

Moterys mokosi žaisti pagal vyrų taisykles

Revoliucinis požiūris į seksą beveik panaikino vyrų ir moterų elgesio skirtumus. Tai rodo ilgalaikis lyčių elgesio per pastaruosius 60 metų tyrimas, rašoma “The Times”. Tyrinėtojai tvirtina, jog tai atsitiko todėl, kad pasikeitė moterų seksualinė patirtis ir požiūris į seksą. Vyrų – beveik nekito nuo 1940 metų. Keturis kartus padaugėjo paauglių merginų, gyvenančių aktyvų seksualinį gyvenimą. Merginos vidutiniškai ketveriais metais anksčiau praranda nekaltybę. Smarkiai sumažėjo moterų, jaučiančių su seksu susijusią kaltę. Kardinaliai pasikeitė požiūris į ikivedybinį seksą: palyginti su 1940 metais, dabar šiek tiek daugiau vyrų nei moterų neigiamai vertina seksą prieš pirmąją vedybinę naktį. Kalifornijos universiteto psichologijos profesorė Džina Tvendž, vadovavusi tyrimui, sakė: “Šeštojo ir septintojo dešimtmečių vyrus ir moteris skyrė praraja. Dabar lyčių skirtumo beveik neliko. Nors septintasis dešimtmetis vadinamas seksualinės revoliucijos periodu, iš tiesų tai buvo tik pradžia”. Nors tyrimas buvo atliktas Amerikoje, tokios tendencijos, kaip socialinė lygybė ir prieinama kontracepcija, taip pat būdingos ir Didžiajai Britanijai. Buvo išnagrinėti 530 sociologinių tyrimų, atliktų 1943-1999 metais, rezultatai. Juose dalyvavo 270 tūkstančių žmonių. Išaiškinta, kad šeštąjį dešimtmetį tik 13 proc. paauglių mergaičių prisipažino gyvenančios seksualinį gyvenimą, berniukų – daugiau nei 60 proc.

Vyrus labiausiai erzinantys moterų bruožai
| |

Vyrus labiausiai erzinantys moterų bruožai

Vyrus labiausiai erzinantys moterų bruožai: Isteriškumas. Moterų polinkis kelti skandalus dėl niekų erzina 40 proc. apklaustų vyrų. Polinkis reguliuoti vyrų gyvenimą. 12 proc. vyrų prisipažino negalintys pakęsti, kai moterys bando nurodinėti, kada ir kiek laiko jie gali skirti alaus išgėrimui, sporto varžybų stebėjimui, drybsojimui prie televizoriaus arba susitikimams su draugais. Vonioje keliama netvarka. 11 proc. vyrų pyksta, kai moterys naudoja jų vonios spintelėje rastus vatos tamponus arba kai išsimaudžiusios palieka savo plaukus ant vandens nutekėjimo angos grotelių. Plepumas. Tai, kad moterys mėgsta plepėti kada nereikia, pavyzdžiui, sekso ar įdomaus filmo metu, erzina 8 proc. vyrų. Apsikrovimas daiktais. 7 procentus vyrų nervina, kai namuose pilna, jų manymu, ne itin reikalingų daiktų, pavyzdžiui, papuošalų, batų, kosmetikos ar vazelių. Per didelis plaukuotumas. Plaukais apžėlusi moters apatinė kūno dalis, panosė arba rankos nepatinka 6 proc. vyrų. Kūno puošyba. 6 proc. vyrų negali pakęsti į įvairias kūno vietas įsivėrusių auskarus, tatuiruotų ir nesėkmingai pasidariusių plastines operacijas moterų. Apsipirkinėjimas. 3 proc. vyrų nepatinka, kai dailiosios lyties atstovės, eidamos „siaubti“ parduotuvių, kartu tempiasi ir juos, nes tai, moterų manymu, puiki pramoga. Plepėjimas telefonu. Per dažnas ir per ilgas moterų plepėjimas telefonu erzina 3 proc. vyrų. Nemokėjimas elgtis su technika.