“Facebook” mina “Google” ant kulnų su e. pašto paslauga
| | | |

“Facebook” mina “Google” ant kulnų su e. pašto paslauga

Didžiausią pasaulyje socialinį tinklą internete valdanti “Facebook” pristato elektroninį paštą, interneto pokalbius ir SMS žinutes apjungiantį paslaugų paketą “Facebook Messages”. Iš bendrovės buvo tikimasi tiesioginio konkurento “Google” priklausančiai elektroninio pašto sistemai “Gmail”, tačiau “Facebook” įkūrėjas Markas Zuckerbergas nesutiko su tokiu palyginimu. Pasak jo, “Facebook Messages” nėra “elektroninio pašto žudikas”, o pats “Facebook” įkūrėjas nesitiki, kad vartotojai ims masiškai atsisakinėti savo “Gmail”, “Yahoo” ar “Hotmail” pašto sistemų. Tačiau “Facebook” tikisi, kad naujoji bendravimo paslauga supaprastins, pagreitins ir išplės skaitmeninį susirašinėjimą. “Facebook Messages” sujungs elektroninio pašto, interneto pokalbių ir SMS paslaugas ir leis vartotojams siųsti bei gauti žinutes tokia forma, kuri jiems bus konkrečiu metu patogiausia. Visgi vartotojai galės susikurti ir elektroninio pašto adresą su @facebook.com galūne. Visais kanalais vartotoją pasiekiančios žinutės pateks į “Facebook Messages” “socialinę pašto dėžutę”. “Facebook” taip pat rūšiuos ateinančias žinutes pagal jų pobūdį ir “socialinę svarbą”.

Dėl visko kaltas Facebook’as?
| | | |

Dėl visko kaltas Facebook’as?

Jau keleri metai Facebook yra didžiausias socialinis tinklas, šiuo metu turintis daugiau nei 200 milijonų aktyvių vartotojų. Daugelis jų paviešina nemažai asmeninių faktų apie save: dalinasi nuotraukomis, vaizdo įrašais, pomėgiais, naujienomis. Žmonės labai lengvai pamiršta, kad internetas – vieša erdvė, ir papasakoja per daug. Jeigu ryt vyktų Facebook teismas, kaltinimai būtų tokie: 1. Skyrybų paskatinimu. Viename iš penkių internetu parašytų pareiškimų skyryboms kaip priežastis nurodyta neišikimybė Facebook tinkle. 2. Priveda paauglius prie savižudybės. Socialiniame tinkle labai lengva užmegzti trumpalaikius santykius. Santykiams pabaigą paaugliai išgyvena labai skausmingai, jaučiasi išduoti ir tai gali pastūmėti į depresiją ar net savižudybę. 3. “Žudo” tradicinius posakius. Žinoma, sunku pasakyti ar Facebook žudo lietuviškus posakius – visa lietuvių kalba labiau kenčia nuo plačiai paplitusios “šveplos” rašybos. Tačiau Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik vienas iš dešimties žmonių tebevartoja tokius posakius kaip “Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima” (“Don’t look a gift horse in the mouth “), “Blogas darbininkas kaltina įrankius” (“A bad workman blames his tools”) ir “Netekęs galvos” (“Mad as a hatter”).

Google nusi’buzz’ino, Facebook užsidirbo pliusą
| | | |

Google nusi’buzz’ino, Facebook užsidirbo pliusą

Nežinau kaip jums, bet man šią savaitę interneto pasaulyje svarbiausios naujienos buvo Google Buzz paleidimas ir Facebook atnaujinimai. Tai, kad apie abu rašau viename įraše, visai ne sutapimas — niekam ne paslaptis, kad Google Buzz buvo paleistas kaip konkurentas Facebook, Twitter ir kitiems socialiniams tinklams, nors Google to tiesiogiai lyg ir neskelbia. Pradėkim nuo Google Buzz — išgirdęs apie šią tarnybą, o gal tiksliau Gmail priedą, nelikau ypatingai sužavėtas, bet laukiau jo pasirodymo mano dėžutėje. Kuo ilgiau laukiau, tuo labiau norėjau sulaukt, ypač kai pasigirdo geri atsiliepimai iš kolegų. Galiausiai trečiadienį vakare jungiantis prie Gmail ir man buvo pasiūlyta išbandyti Buzz. Atsivertęs Buzz srautą likau visiškai nesupratęs kodėl automatiškai seku kai kuriuos žmones. Daugumos jų išvis nepažinojau, turbūt todėl, kad labiau pratęs matyti jų Twitter vartotojo vardus, nei tikruosius vardus ir pavardes. Kaip ten bebūtų, vietoj išreklamuotos galimybės dalintis informacija su artimiausiais draugais, gavau krūvą nepažįstamųjų. Kliuvo ir tai, kad Buzz sraute virė kažkokia informacijos sriuba – tik ką parašyti įrašai sumaišyti su parašytais seniau ir dar pagardinti jau ir taip sekamų žmonių twitter pranešimais. Toliau atėjo eilė išbandyti kaip Buzz veikia su Google Maps programa Android telefone. Įsijungęs Buzz, nustebau, kad tiek daug buzz’erių mano mažam mieste. Pabandžiau pats ką nors parašyt ir plaukai piestu atsistojo.

Komentaras: lietuvio portretas pagal „Facebook“
| | | |

Komentaras: lietuvio portretas pagal „Facebook“

Lietuvos vartotojų didžiausiame pasaulio socialiniame tinkle “Facebook” jau yra daugiau kaip 750 tūkst. Gali būti, kad ateis laikas, kai gyventojų surašymas vyks „Facebooke”, o Seimą rinksime tiesiog spausdami „Patinka” prie mums simpatiją keliančios partijos ar kandidato vardo. Ne vienas mūsų yra girdėjęs posakį: „Jei tavęs nėra Facebooke, tu išvis neegzistuoji”. Kada nors tai taps realybe. O dabar, kai šiame puslapyje savo gyvenimus švaisto beveik trečdalis Lietuvos, mūsų tautiečių veikla „Facebooke” gali puikiai pasitarnauti atliekant sociologines įžvalgas apie mus pačius. Pasitelksime į pagalbą veidaknyge.lt, kuri pateikia mėgstamiausių lietuviškų puslapių „Facebooke” statistiką. Jei kas, ką tik grįžęs iš šiltų kraštų, pradeda niurnėti, kad Lietuvoje žmonės susiraukę ir nemieli – netikėkite. „Facebook” statistika nemeluoja: lietuvaičiai labiausiai mėgsta TV parodijų laidą „Dar pažiūrėsime”, o ketvirtas tarp visų mėgstamiausių puslapių yra „Dienos anekdotas”. Dabar paaiškėja, kodėl per vakarėlius nebeįmanoma pasakoti anekdotų, nes visi juos jau yra skaitę. Žvelgdami į topą, sužinome, kad lietuviai yra labai šeimyniška tauta ir iš visų šeimos narių labiausiai mėgsta savo mamą: antrą vietą „Facebooke” okupavęs puslapis „Aš labai myliu savo mamą”. Viena dešimtuko vieta siunčia prieštaringus signalus apie lietuvaičių prigimtį: „1 narys = 0.01 Lt vaikams” turi 69888 tūkst. mėgėjų.

„Facebook“ karta
| | | |

„Facebook“ karta

Atrodytų, na, kur dar be krepšinio ta Erlicko apraudota Lietuva gali pirmauti?… Pasirodo gali – ir pirmauja! Bent jau informacinės visuomenės plėtros frontuose – tai tikrai. Mobilaus ryšio vartotojų skaičius, interneto sklaida ir ryšio kokybė, dalyvavimas socialiniuose tinkluose – tai tik kelios sritys, kur Lietuva ne tik, kad nesivelka Europos uodegoje, tačiau aršiai pirmauja. Sako, kad „Facebook“ prisiregistravo jau virš šešių šimtų tūkstančių vartotojų iš Lietuvos, o tai yra, ko gero, kas antras darbingo amžiaus pilietis. Taigi sparčiai kraustomės ne tik į Airiją, bet ir į virtualią erdvę. Tik… kas ten mūsų laukia? Praėjo tie laikai, kai interneto tyruose klajojo išimtinai tinklų administratoriai ir jų amžini priešai – mistiški „hakeriai“, o visi mes buvome nedrąsiai „windausų“ langus „klikinantys“ „useriai“… Dabar internetas – jokia prabanga, o juo naudotis – joks sugebėjimas. Tą daro kiekvienas vaikas. Štai čia ir atsiranda kontekstas kalbėti, kaip visuotinė žmonijos skaitmenizacija paveiks pačius žmones ir pakeis visuomenę. Kai dalykai tampa kasdienybe, jie nebekeičia pasaulio drastiškomis revoliucijomis, mes patys imame nepastebimai keistis. Tai vadinasi evoliucija. Sukūrę ir savo poreikiams pritaikę kompiuterius, mes patys imame prie jų taikytis. Sukūrę skaičiavimo mašinėlę, mes netekome sugebėjimo skaičiuoti mintinai. Sukūrę animacinius filmukus, nustojome vaikams sekti pasakas. Sukūrę internetą – vis mažiau liečiame realybę.

Socialiniai tinklai Lietuvoje
| | |

Socialiniai tinklai Lietuvoje

Pasaulyje smarkiai išpopuliarėjus vadinamiesiems „socialiniams tinklams“, šis vajus tučtuojau susilaukė milžiniško pasisekimo ir Lietuvoje. Mūsų laikais jau retas internautas, ypač iš jaunimo, neturi One.lt anketos ar nesilanko Facebook.com. Ir visai suprantama, dėl ko — juk kiek aplinkinių ten dalinasi nuotraukomis, aptarinėja vieni kitų nutikimus ir šiaip didžiuojasi savo tuštybe. Tarp tokių tinklų lankytojų kažkodėl vyrauja nuomonė, jog didžioji dalis One.lt publikos — jaunimas, jog Facebook.com portalas daug tvarkingesnis ir patrauklesnis, o Linkedin.com — kone modernusis šių laikų CV. One.lt administracija vis paskelbia duomenis, girdi, jų mirksinčio ir blizgančio „portalo“ lankytojai — ir vyresnė publika, tačiau tautosakoje vis tiek susidaręs įspūdis, jog šis socialinis tinklas skirtas paaugliams. Ir neatrodo, kad toks įvaizdis greit pasikeistų — svetainėje kaip anksčiau, taip ir dabar klesti nuotraukų vertinimas („30y30“ ir pan.), beprasmis blevyzgojimas tarpusavyje („forumiukas LIŪDI“) ir įvairiausios apmokestintos paslaugos. Galima tik įsivaizduoti, kokiu reikia būti dvasiniu ekshibicionistu, jog sunkmečiu mokėtum pinigus tik už tai, kad save parodytum pasauliui. O kaip gi, buvę klasiokai ir galimi bičiuliai domisi! Tokioms linksmybėms tarsi atsvarą mėgina sukurti Frype.lt — atrodytų, funkcionalus ir tvarkingas pažinčių tinklas. Kas ten buvo, žino, kad navigacija ir valdymas ten, švelniai tariant, ne itin patogūs.

Socialiniai tinklai šiandien neišgelbės, išsigelbėsit patys
| | |

Socialiniai tinklai šiandien neišgelbės, išsigelbėsit patys

Leiskite priminti, jog buvo laikai kai būti internete reiškė šį tą antgamtiško. Puslapiuose talpinamos svečių knygos stropiai pildomos vadovų ir įmonės darbuotojų “atsiliepimais”, o apklausos apie naujus produktus dažnai tesulaukdavo tik vieno, kito atsitiktinio lankytojo paspaudimo. Tačiau tai buvo geri laikai. Gaila vienintelio – niekas nekalbėjo apie jokią tiesioginę naudą. Visa ką žinojai buvo tai, jog įvaizdinės svetainės tikslas nėra pardavimų skatinimas. Kaip koks burtas skambėjo tas įvaizdis… Pasaulis sukasi taip, kad labai dažnai naudą mes randame ten kur jos nepamatė kiti. Inovuojame viską kas aplink, kuriame arba gyvename pavėjui ir už mus kuria kiti. Skaitmeninė erdvė tapo vienu greičiausiai evoliucionavusiu informacijos, medijos ir socializacijos tinklu. Merfio dėsniais paremta evoliucija išplėtė tinklo galimybes iki neribotų aukštumų. Kadaise skambūs e-komercijos ir e-rinkodaros terminai buvo puikiai įdarbinti, tačiau galiojimo laikas baigėsi, šaukiam web2.0! O čia ir prasideda pirmasis informacijos painumas. Ką slepia šuolis į 2.0 jei nė nebuvome supažindinti su 1.0 galimybėmis. Naujosios kartos internetas pakeitė vaizdą, tapo dinamiškas ir interaktyvus. Jei apibrėšime laiką, tai metas kuomet informacijos kurti nereikia – visi ją dubliuoja. (Taip, šis teiginys su ironijos prieskoniu).

Socialiniai tinklai: ne tik naujos galimybės, bet ir pavojai
| | |

Socialiniai tinklai: ne tik naujos galimybės, bet ir pavojai

Vis labiau populiarėjantys socialiniai tinklai padeda susisiekti su draugais, palaikyti ryšius. Tačiau tiek patys vartotojai, tiek psichologai pastebi, kad kartu jie keičia žmonių santykius ir bendravimo įpročius. Neseniai vykusios konferencijos LOGIN metu socialinių tyrimų bendrovė „Macroscope” atliko tyrimą – apklausė 261 konferencijos dalyvį. Tyrimo išvadose rašoma, jog 15,5 proc. tyrimo respondentų yra iki 19 m. amžiaus asmenys. Didžiausia (70,1 proc.) respondentų dalis yra 20–29 m. asmenys, kurių didesnė dalis (41,4 proc.) – iki 25 m. 10,3 proc. tyrimo dalyvių yra 30–39 m., o likę 4 proc. – vyresni. Paaiškėjo, jog socialiniais tinklais nesinaudoja tik kas dešimtas, o 85 proc. besinaudojančių prie socialinių tinklų jungiasi kasdien. Kiek daugiau nei penktadalis (21,2 proc.) ten praleidžia 3 ar daugiau valandų per dieną. Tyrimo dalyviai buvo paprašyti prisiminti savo savijautą tomis akimirkomis, kai dėl tam tikrų, nuo jų nepriklausančių priežasčių, negali prisijungti prie savo socialinių tinklų. 5 proc. tikino besijaučiantys gerai arba labai gerai, daugumos (73 proc.) respondentų savijautai šis faktorius įtakos neturi, tačiau 22 proc. apklaustųjų nurodė, kad tokiomis aplinkybėmis jaučiasi blogai arba labai blogai.

Lietuvos Web 2.0: socialiniai tinklai
| | |

Lietuvos Web 2.0: socialiniai tinklai

Socialinis tinklas yra labai plataus spektro vartotojo generuojamos informacijos kaupinys. Jame sutelpa ir mikro-tinklaraščio, paprasto tinklaraščio, nuotraukų ir video talpyklų, el. pašto, forumų, pomėgių virtualių bendruomenių ir dar daug kitų funkcijų. Kokie lietuviški bendravimo portalai gali būti vadinami socialiniais tinklais? Prieš išvardinant juos mano pradėtu stiliumi, būtina dar šiek tiek paaiškinti, kas yra socialinis tinklas ir kuo jis skiriasi nuo pažinčių portalo, kurie Lietuvoje yra labai populiarūs. Socialiniame tinkle pagrindinė informacija yra vartotojo veiksmai – ką parašė, kokia jo nuotaika, su kuo pradėjo draugauti, kokią nuotrauką įkėlė, prie kokios bendruomenės prisijungė, ką pakomentavo ir t.t. Socialinis tinklas turi tikslą būtent per veiksmus atskleisti vartotojo aktyvumą ir socialumą. Veiksmai yra vieši, nebent vartotojas nustato privatumo lygius (rodyti visiems, draugams ar tik sau). Pažinčių svetainėje pagrindinė informacija yra vartotojo anketa – kelios nuotraukos, asmenybės aprašymas, video prisistatymas ir t.t. Čia pagrindinis tikslas yra asmeninis susirašinėjimas tarp žmonių tik jiems žinomomis temomis. Nepaisant to pažinčių svetainės suteikia galimybę ir asmeninei saviraiškai – rašyti tinklaraštį, dalyvauti diskusijose, burtis į bendraminčių klubus. Pagal tai skirsčiau Lietuvos socialinius tinklus. Jei būčiau rašęs anksčiau, šiame straipsnyje vieno iš čia paminėtų socialinių tinklų nebūtų.

Socialinių tinklų saugumas
| | |

Socialinių tinklų saugumas

Pastaraisiais metais, smarkiai išpopuliarėjus internetiniams socialiniams tinklalapiams, vis daugiau ir įvairaus amžiaus interneto naudotojų tampa registruotais šių socialinių tinklų nariais bei noriai naudojasi jų teikiama informacija ir paslaugomis. Socialiniai tinklai suteikia galimybę lengviau bendrauti su draugais, susirasti senus pažįstamus ar užmegzti naujus kontaktus, patogiai ir greitai keistis informacija, nuotraukomis ar kita medžiaga, rašyti savo asmeninį dienoraštį, klausytis mėgstamų grupių muzikos, diskutuoti ir pan. Šie tinklalapiai yra populiarūs ne tik tarp paauglių, bet ir tarp suaugusiųjų. Augantis šių tinklalapių populiarumas ir generuojami milžiniški vartotojų srautai traukia ir piktavalių dėmesį. Kuriama ir platinama vis daugiau kenkėjiškos programinės įrangos, nukreiptos prieš socialinių tinklų vartotojus. Todėl verta susimąstyti apie socialiniuose tinkluose esančius pavojus. Juk visuomet išlieka reali grėsmė, jog vartotojai gali susidurti su patyčiomis, užgauliojimais, privačios informacijos vagystėmis ir kenkėjiškomis programomis.