Pasaulyje smarkiai išpopuliarėjus vadinamiesiems „socialiniams tinklams“, šis vajus tučtuojau susilaukė milžiniško pasisekimo ir Lietuvoje. Mūsų laikais jau retas internautas, ypač iš jaunimo, neturi One.lt anketos ar nesilanko Facebook.com. Ir visai suprantama, dėl ko — juk kiek aplinkinių ten dalinasi nuotraukomis, aptarinėja vieni kitų nutikimus ir šiaip didžiuojasi savo tuštybe. Tarp tokių tinklų lankytojų kažkodėl vyrauja nuomonė, jog didžioji dalis One.lt publikos — jaunimas, jog Facebook.com portalas daug tvarkingesnis ir patrauklesnis, o Linkedin.com — kone modernusis šių laikų CV. One.lt administracija vis paskelbia duomenis, girdi, jų mirksinčio ir blizgančio „portalo“ lankytojai — ir vyresnė publika, tačiau tautosakoje vis tiek susidaręs įspūdis, jog šis socialinis tinklas skirtas paaugliams. Ir neatrodo, kad toks įvaizdis greit pasikeistų — svetainėje kaip anksčiau, taip ir dabar klesti nuotraukų vertinimas („30y30“ ir pan.), beprasmis blevyzgojimas tarpusavyje („forumiukas LIŪDI“) ir įvairiausios apmokestintos paslaugos. Galima tik įsivaizduoti, kokiu reikia būti dvasiniu ekshibicionistu, jog sunkmečiu mokėtum pinigus tik už tai, kad save parodytum pasauliui. O kaip gi, buvę klasiokai ir galimi bičiuliai domisi! Tokioms linksmybėms tarsi atsvarą mėgina sukurti Frype.lt — atrodytų, funkcionalus ir tvarkingas pažinčių tinklas. Kas ten buvo, žino, kad navigacija ir valdymas ten, švelniai tariant, ne itin patogūs.

Leiskite priminti, jog buvo laikai kai būti internete reiškė šį tą antgamtiško. Puslapiuose talpinamos svečių knygos stropiai pildomos vadovų ir įmonės darbuotojų “atsiliepimais”, o apklausos apie naujus produktus dažnai tesulaukdavo tik vieno, kito atsitiktinio lankytojo paspaudimo. Tačiau tai buvo geri laikai. Gaila vienintelio – niekas nekalbėjo apie jokią tiesioginę naudą. Visa ką žinojai buvo tai, jog įvaizdinės svetainės tikslas nėra pardavimų skatinimas. Kaip koks burtas skambėjo tas įvaizdis… Pasaulis sukasi taip, kad labai dažnai naudą mes randame ten kur jos nepamatė kiti. Inovuojame viską kas aplink, kuriame arba gyvename pavėjui ir už mus kuria kiti. Skaitmeninė erdvė tapo vienu greičiausiai evoliucionavusiu informacijos, medijos ir socializacijos tinklu. Merfio dėsniais paremta evoliucija išplėtė tinklo galimybes iki neribotų aukštumų. Kadaise skambūs e-komercijos ir e-rinkodaros terminai buvo puikiai įdarbinti, tačiau galiojimo laikas baigėsi, šaukiam web2.0! O čia ir prasideda pirmasis informacijos painumas. Ką slepia šuolis į 2.0 jei nė nebuvome supažindinti su 1.0 galimybėmis. Naujosios kartos internetas pakeitė vaizdą, tapo dinamiškas ir interaktyvus. Jei apibrėšime laiką, tai metas kuomet informacijos kurti nereikia – visi ją dubliuoja. (Taip, šis teiginys su ironijos prieskoniu).

Vis labiau populiarėjantys socialiniai tinklai padeda susisiekti su draugais, palaikyti ryšius. Tačiau tiek patys vartotojai, tiek psichologai pastebi, kad kartu jie keičia žmonių santykius ir bendravimo įpročius. Neseniai vykusios konferencijos LOGIN metu socialinių tyrimų bendrovė „Macroscope” atliko tyrimą – apklausė 261 konferencijos dalyvį. Tyrimo išvadose rašoma, jog 15,5 proc. tyrimo respondentų yra iki 19 m. amžiaus asmenys. Didžiausia (70,1 proc.) respondentų dalis yra 20–29 m. asmenys, kurių didesnė dalis (41,4 proc.) – iki 25 m. 10,3 proc. tyrimo dalyvių yra 30–39 m., o likę 4 proc. – vyresni. Paaiškėjo, jog socialiniais tinklais nesinaudoja tik kas dešimtas, o 85 proc. besinaudojančių prie socialinių tinklų jungiasi kasdien. Kiek daugiau nei penktadalis (21,2 proc.) ten praleidžia 3 ar daugiau valandų per dieną. Tyrimo dalyviai buvo paprašyti prisiminti savo savijautą tomis akimirkomis, kai dėl tam tikrų, nuo jų nepriklausančių priežasčių, negali prisijungti prie savo socialinių tinklų. 5 proc. tikino besijaučiantys gerai arba labai gerai, daugumos (73 proc.) respondentų savijautai šis faktorius įtakos neturi, tačiau 22 proc. apklaustųjų nurodė, kad tokiomis aplinkybėmis jaučiasi blogai arba labai blogai.

Socialinis tinklas yra labai plataus spektro vartotojo generuojamos informacijos kaupinys. Jame sutelpa ir mikro-tinklaraščio, paprasto tinklaraščio, nuotraukų ir video talpyklų, el. pašto, forumų, pomėgių virtualių bendruomenių ir dar daug kitų funkcijų. Kokie lietuviški bendravimo portalai gali būti vadinami socialiniais tinklais? Prieš išvardinant juos mano pradėtu stiliumi, būtina dar šiek tiek paaiškinti, kas yra socialinis tinklas ir kuo jis skiriasi nuo pažinčių portalo, kurie Lietuvoje yra labai populiarūs. Socialiniame tinkle pagrindinė informacija yra vartotojo veiksmai – ką parašė, kokia jo nuotaika, su kuo pradėjo draugauti, kokią nuotrauką įkėlė, prie kokios bendruomenės prisijungė, ką pakomentavo ir t.t. Socialinis tinklas turi tikslą būtent per veiksmus atskleisti vartotojo aktyvumą ir socialumą. Veiksmai yra vieši, nebent vartotojas nustato privatumo lygius (rodyti visiems, draugams ar tik sau). Pažinčių svetainėje pagrindinė informacija yra vartotojo anketa – kelios nuotraukos, asmenybės aprašymas, video prisistatymas ir t.t. Čia pagrindinis tikslas yra asmeninis susirašinėjimas tarp žmonių tik jiems žinomomis temomis. Nepaisant to pažinčių svetainės suteikia galimybę ir asmeninei saviraiškai – rašyti tinklaraštį, dalyvauti diskusijose, burtis į bendraminčių klubus. Pagal tai skirsčiau Lietuvos socialinius tinklus. Jei būčiau rašęs anksčiau, šiame straipsnyje vieno iš čia paminėtų socialinių tinklų nebūtų.

Pastaraisiais metais, smarkiai išpopuliarėjus internetiniams socialiniams tinklalapiams, vis daugiau ir įvairaus amžiaus interneto naudotojų tampa registruotais šių socialinių tinklų nariais bei noriai naudojasi jų teikiama informacija ir paslaugomis. Socialiniai tinklai suteikia galimybę lengviau bendrauti su draugais, susirasti senus pažįstamus ar užmegzti naujus kontaktus, patogiai ir greitai keistis informacija, nuotraukomis ar kita medžiaga, rašyti savo asmeninį dienoraštį, klausytis mėgstamų grupių muzikos, diskutuoti ir pan. Šie tinklalapiai yra populiarūs ne tik tarp paauglių, bet ir tarp suaugusiųjų. Augantis šių tinklalapių populiarumas ir generuojami milžiniški vartotojų srautai traukia ir piktavalių dėmesį. Kuriama ir platinama vis daugiau kenkėjiškos programinės įrangos, nukreiptos prieš socialinių tinklų vartotojus. Todėl verta susimąstyti apie socialiniuose tinkluose esančius pavojus. Juk visuomet išlieka reali grėsmė, jog vartotojai gali susidurti su patyčiomis, užgauliojimais, privačios informacijos vagystėmis ir kenkėjiškomis programomis.

Taigi, imant jautį už ragų – ar politinė propaganda įmanoma socialiniuose tinkluose? Trumpas atsakymas yra „Taip, įmanoma“. Tačiau kartu su esmine pastaba, jog kokybiškai vykdyti propagandinę kampaniją socialiniuose tinkluose žymiai sudėtingiau, nei tradicinėse vienakryptėse žiniasklaidos priemonėse. Įsitraukimo į socialinius tinklus kaštai dažniausiai yra nykstamai maži. Su sąlyga, jog politinės organizacijos turi gana daug personalo, kuriam galima skirti turinio kūrybos užduotis, tai tampa itin efektyvi komunikacijos priemonė. Todėl visos organizacijos, veikiančios politinėje erdvėje, tiesiog privalo dalyvauti socialinių tinklų veiklose. Klausimai, kuriuos verta svarstyti – kiek ir kokius tinklus pasirinkti, kuriuose iš jų ir kokį turinį kurti ir platinti. Vertinant tikslinių auditorijų požiūriu internetas bendrai ir socialiniai tinklai konkrečiai turi gana aiškią didesnių pajamų ir protaujančią auditoriją. Tai reiškia – gana tiksliai pataikančią į politinių sprendimų priėmimo erdvę, nes būtent aktyvūs ir sparčiau mąstantys piliečiai dažnai yra politinių sprendimų priėmėjai. Klasika tapusi tiesa, jog neformalus bendravimas visada yra efektyvesnis, galioja ir socialiniuose tinkluose. Dar svarbiau – socialiniame tinkle galima leisti sau būti be kaklaraiščio ir rodyti daugiau emocijų. Nuosekliai siejant tai su organizacijos tikslais ir užduotimis galima tikėtis žymiai pozityvesnės reakcijos į bet kokią žinią.

Socialiniai tinklai labai vilioja. Į jų traukinį vis bando įšokti Google, o vakar savo rengtoje uždaroje konferencijoje socialinį tinklą pristatė ir Apple. Tinklas vadinasi “Ping” ir yra integruotas į naujausią “iTunes” versiją. Oficiali tinklo misija – apjungti muzika besidominčius žmones. Reali – įkalti paskutinę vinį į MySpace karstą, pateikiant alternatyvą šiam labiau į muziką orientuotam soc. tinklui. “Ping” kažkiek panašus į Facebook, kažkiek į Twitter. Gali sekti (angl. follow) atlikėjus, gali – tiesiog savo draugus, kad pamatytum ko jie šiu metu klausosi ar ką žiūri. Vartotojų patogumui pateikiami muzikos topai, daug koncertų įrašų. Ar Ping virs kažkuo didesniu už tiesiog Apple iniciatyvą, pamatysim vėliau. Patogumo naudotis atžvilgiu jame Apple dar tikrai turi ką tobulinti. Visgi iTunes vartotojų yra apie ~160 mln., tad tikimybė Apple atsiriekti bent kažkokią savo dalį soc. tinklų pyrage visai didelė.

Socialiniuose tinkluose laiką leidžiantys darbuotojai vien Didžiojoje Britanijoje vėjais paleidžia kone 1,5 mlrd. svarų kasmet, o bendras biuro darbo produktyvumas dėl to sumažėja keliais procentais, rodo įvairūs tyrimai. Tačiau kai kurie specialistai ragina darbdavius žiūrėti atlaidžiau – esą kelios minutės, praleistos naršant internete savo malonumui, skatina kūrybiškumą. „Laiko švaistymas – tas pats buvo sakoma ir apie telefonus bei elektroninį paštą. Iš tiesų kompanijos, nors to nepripažįsta, bijo grėsmės vertikaliai hierarchijai – socialiniai tinklai padeda darbuotojams daugiau bendrauti tarpusavyje, o ne su vadovais“, – interviu DELFI teigė verslo mokyklos „Insead“ dėstytojas Matthew Fraseris. Jis sunkiai įsivaizduoja, kad XXI a. nebeliktų nė vieno socialinio tinklo, tačiau siūlo neleisti internete ištisų dienų, o rasti balansą – kaip ir bet kurioje gyvenimo srityje. Socialiniai tinklai virsta nauja terpe reklamai, tačiau rinkodarininkams tenka galvoti ne tik apie produkto populiarinimą, bet ir apie reputacijos išsaugojimą – vienas neigiamas įrašas asmeniniame puslapyje gali niekais paversti ilgų metų darbą. M. Fraseris, vienas iš knygos „Mano virtualieji aš“ (Throwing Sheep in the Boardroom) autorių atvyksta į Lietuvą dalyvauti didžiausioje Baltijos šalyse interneto konferencijoje „Login 2010“. Šioje knygoje jis kartu su Soumitrra Dutta analizuoja socialinių tinklų fenomeno reikšmę iš sociologinės, istorinės ir organizacijų elgsenos perspektyvų.