Sveikata ir kompiuteris

Turinys

Įvadas
1.Ergonomikos mokslo samprata
2.Patalpų parinkimas ir darbo vietos įrengimas
3.Darbas prie ekrano – krūviai ir reikalavimai
3.1.Darbo monotonija
3.1.1.Kaulų ir raumenų sistemos pakenkimai
3.1.2.Kaulų ir raumenų sistemos pakenkimo priežastys
3.1.3.Veido ir kaklo srities odos pakenkimai
3.2.Monitoriaus poveikis akims
3.3.Elektromagnetinis spinduliavimas
3.4.Psichologinė apkrova dirbant kompiuteriu
4.Darbo ir poilsio režimas
Išvados
Literatūra

Įvadas

Sparčiai plintant šiuolaikinei informacijos ir komunikacijų technologijai žmogus tapo kompleksiškos sistemos ,,žmogus-mašina” dalimi.

Šiame darbe bus apžvelgiama vis labiau gręsianti problema susijusi su komunikacinėmis technologijomis.
Ergonomika- taikomasis mokslas, tiriantis žmogaus dirbančio žmogaus fizines ir psichines galias, kai jis atlieka konkrečias užduotis, turėdamas tinkamą darbo aplinką, kuri leidžia jam veikti intensyviai, patikimai, efektyviai, saugo jo sveikatą ir sudaro sąlygas tobulėti kaip asmenybei ir kaip profesionalui. Apie šį procesą bus kalbama šiame darbe ir išgvildenti pagrindiniai aspektai.

Per paskutinius dvidešimt metų darbo vaizdas biuruose labai pasikeitė. Pusė visų tarnautojų biuruose ir valdymo įstaigose dirba prie kompiuterių ir tai – kylanti tendencija. Prie kompiuterio dirba abiejų lyčių, visokio amžiaus ir įvairių įsilavinimų žmonės. Darbai taip pat kuo įvairiausi – nuo paprasto duomenų įvedimo iki sudėtingų kūrybinių procesų. Tačiau personalinis kompiuteris tapo įprastu prietaisu ne tik profesionalų darbo vietose, bet ir daugelio žmonių namuose.

Komunikacinės technologijos skverbiasi ne tik į suaugusių pasaulį, tai irgi didelė problema. Kone kiekvienoje ugdymo įstaigoje rasime kompiuterį, kuriais naudojasi beveik kiekvienas vaikas. Šiandien kompiuteris yra neatskiriamas mūsų aplinkos elementas, jos dalis. Pasaulio pažinimo kelyje jaunas žmogus jau dabar lydimas informacinių technologijų: kompiuteriniai žaidimai keičia kubelius, grafikos programos – pieštukus, internetas – knygas. Poreikis pažinti kompiuterį sistemoje ,, žmogus- kompiuteris- aplinka” – tai naujo informacinių-komunikacinių technologijų raidos etapo pasekmė, informacinės visuomenės iššūkis.

Šio darbo tikslas-apibrėžti kompiuterio poveikį dirbančiojo sveikatai, bus apžvelgiamos pagrindinės ligos, tokios kaip, ilgalaikis monotoniškas sėdimas darbas, sukeliantis stuburo deformaciją, nugaros, raumenų skausmus; didelė regėjimo aparato apkrova, pasireiškianti akių nuovargiu, trumparegyste, akių perštėjimu; elektromagnetinio spinduliavimo poveikis; psichologinė įtampa.

Paminėjus pagrindinius veiksnius ir ligas dirbant kompiuteriu, darbe yra pateikiami patarimai ir priemonės, kaip galima išvengti šių padarinių, kaip įrengti tinkamas darbo vietas, kaip atsipalaiduoti, pailsėti nuo darbo.

1. Ergonomikos mokslo samprata

Žmogaus poveikį supančiai aplinkai nuosekliai nagrinėja ekologijos mokslas; aplinkosauga nustato tas ribas, kurių nedera peržengti žmogui, kad nebūtų sutrikdyta gamtos pusiausvyra. O mokslas, kurio tikslas – pasiekti, kad sistemoje ,,žmogus-technika -aplinka” būtų išlaikyta optimali pusiausvyra – yra ergonomika.

Tai mokslas, techninėmis priemonėmis tiriantis žmogaus sąveiką su jį supančia dirbtine aplinka. Sistemoje ,,žmogus-technika-aplinka” ypatingą vietą užima žmogus, kuris, kaip protinga būtybė, valdo šią sistemą, optimaliai parinkdamas technologijas, kad jos kuo mažiau veiktų aplinką bei žmogų ir duotų teigiamų veiklos rezultatų. Žmogus turi suprasti šios sistemos sąsajas, jis turi likti šios sistemos aktyvusis elementas, sugebantis valdyti situaciją, veikti motyvuotai.

Sistemoje ,,žmogus-kompiuteris-aplinka” naujas nežinomasis yra kompiuteris. Įvairaus lygio kompiuterių naudotojai yra skirtingai įvaldę informacines technologijas, tačiau tai neapsaugo nuo ,,žalingo” kompiuterio poveikio., tad reikalingos specialios žinios apie darbo kompiuteriu ergonomiką. Žmogaus suderintas sistemos funkcionavimas leidžia pasiekti maksimalią veiklos išeigą, sunaudojant mažiausiai žmogiškosios energijos, bei maksimaliai komfortabilią fizinę ir psichinę būseną, gauti moralinį pasitenkinimą.

Ergonomika glaudžiai susijusi su darbo sauga ir higiena, darbo psichologija bei vadyba, ergonomika ypač akcentuoja darbo vietų įrengimo tvarką, darbuotojų mokymą, darbo ir poilsio režimo santykį; nurodo efektyviausius darbo judesius bei pozas.

Vienas iš ergonomikos uždavinių šiandien – sumažinti krūvį, tenkantį žmogaus organizmui dirbant kompiuteriu. Čia išskiriam atitinkami darbo vietos sąlygų ergonominiai aspektai:

• Ergonomiškai įrengta kompiuterizuota darbo vieta;
• Kokybiška kompiuterinė technika
• Ergonomiškos aplinkos sąlygos- mikroklimatas, triukšmas
• Darbo ir poilsio organizavimas.

2. Patalpų parinkimas ir darbo vietos įrengimas

Didelę įtaką žmogaus sveikatai daro, tai kaip yra įrengta darbo vieta.

Patalpų, skirtų kompiuterizuotoms darbo vietoms įrengti, parinkimą ir paruošimą sąlygoja darbą kompiuteriais reglamentuojantis dokumentas – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 32 4

Įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas ir lokalų kompiuterių tinklą, būtina teisingai parinkti patalpas ir jas tinkamai paruošti. Kompiuterizuota, kaip ir kita bet kuri darbo vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad atitiktų ergonominius reikalavimus. Parenkama patalpa, kuri atitinka svarbiausius higienos ir kompiuterinių technikos eksploatavimo reikalavimus. Svarbiausi parinkimo kriterijai:

• Draudžiama įrengti darbo vietas rūsiuose, belangėse patalpose; geriausia, kai patalpos langai nukreipti į šiaurę ar šiaurės rytus;
• Patalpos užpylimo vandeniu galimybė turi būti minimali, neleistina, kad virš įrengtų, kompiuterizuotų darbo vietų būtų įrengti dušai, ar panašios paskirties patalpos;
• Patalpa turi būti maksimaliai apsaugota nuo išorės dulkių, vibracijos, drėgmės, intensyvaus elektromagnetinio spinduliavimo;
• Prie patalpos, kurioje numatoma įrengti lokalų kompiuterių tinklą, turėtų būti ne mažesnis kaip 8 m2 pagalbinis kabinetas su natūraliu apšvietimu.

Įrengiant kompiuterines sistemas būtina laikytis kompiuterinių ir ryšių priemonių eksploatavimo sąlygų reikalavimų.

Kompiuterių elektros maitinimui rekomenduojama naudoti tokias elektros įvado fazes, kurios nėra susijusios su galingomis apkrovomis. Kompiuterių elektros maitinimo sistema privalo turėti centralizuotą rankinį jungiklį, įrengtą kompiuterizuotoje darbo vietoje. Atliekamas ir papildomas patalpų paruošimas: įrengiama langų, durų apsauga, pastatomi gesinimo prietaisai, įrengiamas papildomas apšvietimas, jei reikalinga įtaisomi garso slopintuvai.

Didžiausi patalpos paviršiai dažomi sodriomis spalvomis. Nuo sienų, lubų, grindų, baldų spalvos ir faktūros priklauso natūralus patalpos apšvietimas. Tamsios spalvos sugeria šviesos spindulius, o šviesios juos atspindi.
Projektuojant patalpą pirmiausia reikia įsidėmėti, kad kompiuterių skaičius patalpoje turi atitikti darbo vietos erdvės reikalavimus. Geriausia darbo vietas išdėstyti taip. Kad jų natūralus apšvietimas būtų šoninis, t.y. apšvietimo kryptis būtų lygiagreti kompiuterių ekranų paviršiui. Rekomenduojami trys išdėstymo būdai: periferinis, eilinis ir žiedinis., geriausiai tinka žiedinis.

Higieninių reikalavimų reikėtų laikytis ne tik įrengiant patalpą darbui kompiuteriais, bet ir parenkant baldus, t.y. baldai turi būti ergonomiški. Reikalavimus baldams reglamentuoja Higienos norma HN 32, ISI 9241, ANSl/HFS 100-1988.

Darbo vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad darbuotojas galėtų laisvai prie jo prieiti, turėtų pakankamai erdvės judėti dirbant bei keisti kūno padėtį ir pozą. Vienai darbo vietai turi būti skirta ne mažiau kaip 6 m2 darbo patalpos ir ne mažiau, kaip 20 m3 erdvės.

Svarbus kriterijus – darbinė stalo zona. Ji įvertinama ergonominiais reikalavimais, kuriuos nusako pasiekiamumo zonos , kurioje žmogui, atliekant rankinius darbus, lengva pasiekti įprastiniu, nereikalaujančiu daug pastangų judesiu. . Dar yra pasiekiamoji ir tolimoji zona. Kiekvienas darbuotojas pats gali nuspręsti, koks bus darbo vietos išplanavimas, tačiau saugias ir sveikas darbo sąlygas jis galės susidaryti tik vadovaujantis pagrindiniais ergonomikos principais ir mokslinių tyrimų rezultatais. Išdėstant reikalingas priemones darbo vietoje, taikomi svarbumo, naudojimo dažnio, funkcinio ryšio bei naudojimo sekos principai.

3. Darbas prie ekrano – krūviai ir reikalavimai

Vertinant kompiuterio įtaką vartotojų sveikatai, yra išskiriami keturi pagrindinai sveikatos rizikos faktoriai, kurie sukelia sveikatos problemų, kai pažeidžiama pusiausvyra sistemoje ,, žmogus- kompiuteris- aplinka”, t.y.:

• Ilgalaikis monotoniškas sėdimas darbas, sukeliantis stuburo deformaciją, nugaros, raumenų skausmus;
• Didelė regėjimo aparato apkrova, pasireiškianti akių nuovargiu, trumparegyste, akių perštėjimu;
• Elektromagnetinio spinduliavimo poveikis;
• Psichologinė įtampa.
• Darbo vietoje prie kompiuterio vartotojams daro įtaką daug įvairiausių veiksnių. Jų poveikis organizmui, pavyzdžiui, raumenims ir skeletui, širdies ir kraujagyslių sistemai, kvėpavimui, akims ir psichikai yra individualus ir priklauso nuo konkrečių žmogaus savybių, požiūrių ir gebėjimų.

Patirta: jei krūvis yra per didelis, o dirbančiojo pajėgumas – per mažas, atsiranda neigiamas poveikis, t.y. jaučiami įvairūs sveikatos ir funkcijų sutrikimai ir galų gale žmogus suserga. Vieningą visumą visa tai sudaro todėl, kad priežasčių (krūviai), poveikio (įtampa) ir atitinkamų priemonių tarpusavio santykiai yra daugialypiai.
Netinkama sėdėsena gali neigiamai veikti raumenų ir skeleto sistemą (judėjimo trūkumas, priverstinė padėtis), akis (per didelis, per mažas atstumas nuo akių), kraujagyslių sistemą (judėjimo trūkumas) ir psichomentalinę sistemą (nuovargis dėl blogos kraujo apytakos.) Atskiri nepavojingi krūviai kartu gali sudaryti per didelį krūvį. Tokie bendri negalavimai kaip galvos skausmai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių , kurioms pašalinti reikia įvairių priemonių.

3.1. Darbo monotonija

Darbas, kurį atlieka ilgą laiką sėdėdamas, yra kenksmingas. Sumažinus fizinį aktyvumą, dirbant sėdimą darbą rizikuojama susirgti tokiomis ligomis, kaip osteochondrozė, nutukimas, hemorojus. Tyrimai parodė, kad 20 procentų sveikatos sutrikimų, susijusių su kompiuteriais, kyla ne dėl kompiuterio ,,kenksmingumo” , o dėl pagrindinių darbo kompiuteriu taisyklių nemokėjimo, taip pat neteisingo darbo vietos organizavimo. Norint nesusirgti būtina teisingai organizuoti darbą

Monotoniškas darbas, sustingusi stabili poza, daugkartiniai pasikartojantys judesiai- viena iš priežasčių, didinančių nuovargį, mažinančių darbo našumą, sukeliančių profesines ligas. Darbo metu atliekamų veiksmų monotonijos mažinimas yra vienas iš ergonomikos veiksmų siekiant didinti darbo efektyvumą. Dirbant kompiuteriu, nekintama poza, žvilgsnis, nuolat nukreiptas į ekraną, nekintama rankų padėtis, monotoniški veiksmai vedant duomenis į kompiuterį, netgi pelės mygtuko maigymas ilgainiui pasireiškia įvairiais sveikatos sutrikimais.

Pats ilgalaikis sėdėjimas iš esmės yra kenksmingas žmogui. Kūprinantis, palenkus galvą į priekį, papildomai apkraunamas stuburas, kaklinės stuburo dalies slanksteliai, todėl stuburas deformuojasi, traumuodamas diskus. Lenkiant rankas, laikant jas įtempus, jos ima skaudėti, taip stabdoma kraujotaka, apkraunama širdis.

3.1.1 Kaulų ir raumenų sistemos pakenkimai

Profesiniai kaulų ir raumenų sistemos pakenkimai yra viena didžiausių industrializuotų šalių darbo medicinos problemų. Šie nusiskundimai žymiai dažnesni dirbančiųjų kompiuteriais tarpe, nors analogiškus simptomus išsako ir kitų pramonės šakų dirbantieji. Modernios technologijos nepašalino profesinių rizikos faktorių, tik pakeitė juos: padidėjo judesių monotonija, statiniai krūviai, padažnėjo stresinės situacijos. Moksliniai tyrimai, atlikti šioje srityje, rodo didelį kaulų ir raumenų sistemos pakenkimų dažnį. 81 % dirbančiųjų kompiuteriais jaučia kaklo ir pečių skausmus, o 78 % – nugaros skausmus.

Dažniausios kaulų ir raumenų pakenkimų kompiuterių vartotojams lokalizacijos yra: pečių lankas ir kaklas, stuburo juosmens dalis, dilbis, riešas bei plaštaka.

,,Skruzdžių'' bėgiojimas, dygčiojimas. Kiekviena pakenkimo lokalizacija susijusi su specifiniu darbo pobūdžiu. Medicininių apžiūrų ir apklausų metu patvirtinta, kad įvedant duomenis į kompiuterį, yra dažnesni kaklo ir pečių pakenkimai. Dirbant dialogo režimu dažnesni rankų ir riešo sąnario skausmai bei stuburo juosmeninės dalies skausmai.

3.1.2. Kaulų ir raumenų sistemos pakenkimo priežastys

Visi profesiniai kaulų ir raumenų sistemos pakenkimai glaudžiai siejasi su darbo poza, darbo vietos įranga ir atliekamo darbo pobūdžiu. Įvairūs darbo aplinkos įrengimo elementai keičia kūno padėtį ir taip perdisponuoja kaulų ir raumenų sutrikimų vystymąsi. Netinkamos kaulų ir raumenų sistemos padėtys ir jų priežastys, dirbant kompiuteriu, gali būti įvairios:

• per didelis delnų pasukimas į išorę atliekant duomenų įvedimą,
• perdėtas kaklo sulenkimas dėl pernelyg žemo darbo stalo,
• statinė stuburo juosmens dalies įtampa dėl nepatogios darbo kėdės,

Pagrindiniai profilaktikos principai:

• Ergonomiškai pagrįstas darbo vietos įrengimas
• Darbinių užduočių įvairovė
• Galimybė laisvai keisti darbo pozą
• Trumpalaikės pertraukėlės.

3.1.3. Veido ir kaklo srities odos pakenkimai

Jau 1980 metų pradžioje buvo svarstoma odos pakenkimo galimybė dirbant kompiuteriu. Buvo manoma, jog pagrindinės priežastys, lemiančios šiuos pakenkimus yra kompiuterių skleidžiami elektrinis ir magnetinis laukai. Tyrimais nustatyta, kad veido odos pažeidimas prasideda praėjus kelioms valandoms nuo darbo kompiuteriu pradžios ir pirmieji simptomai yra niežėjimas bei odos paraudimas.

Dažniausia lokalizacija yra skruostų sritis, kiek rečiau parausta ir kitos veido dalys bei kaklas. Paraudimas paprastai išnyksta po darbo, savaitgaliais, atostogų metu. Šių simptomų dažnis yra 10 – 38 % ir jie stebimi visose kompiuterizuotose įstaigose, kuriose buvo atliekami tyrimai.

Atkreiptas ypatingas dėmesys į dirbančiųjų tvirtinimus, jog bėrimas atsiranda tik dirbant kompiuteriu ir išnyksta, nutraukus darbą.

Profilaktinės rekomendacijos. Pagrindinės priemonės, kurios gali būti naudojamos odos pakenkimų profilaktikai dirbantiesiems kompiuteriu, yra:

• santykio oro drėgnio palaikymas ribose nuo 40 iki 60 %;
• kompiuterių displėjų elektrostatinių krūvių kontrolė;
• apsauginių ekranų naudojimas.

3.2. Monitoriaus poveikis akims

Valandų valandas sėdint prie kompiuterio akys pavargsta, tai gali sukelti pasekmes.

• Nekoreguota ar nepakankamai koreguota akių refrakcijos yda
• Prasta ekrano kokybė (mirgėjimas, nepakankamas ryškumas)
• Netinkama ekrano padėtis
• Blogas apšvietimas
• Nepalankus informacijos pateikimas
• Pozicijos fiksavimas ir dažnas žvilgsnio krypties kaitaliojimas
• Per ilgas darbas priešais ekraną
• Regėjimo sutrikimai
• Netaisyklinga sėdėsena
• Psichinis neveiklumas ir psichikos pervargimas

Reakcijos

• Akis peršti, niežti, graužia, jos ašaroja, yra paraudusios
• Neryškus vaizdas
• Akyse dvejinasi
• Vokų virpėjimas, per dažnas mirkčiojimas
• Galvos skausmai
• Nuovargis

Darbas kompiuteriu sukelia akių nuovargį.

Astenopija ( gr. asthenes – silpnas + ops – akis) vadinamas akių nuovargis, kurį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus. Jos požymiai: akių skausmas, ypač dirbant smulkius darbus, mirga raidės, eilutės, dvejinasi akyse, akys ašaroja, parausta, peršti, pablogėja ryškaus matymo pastovumas. Astenopija dažniausiai būna akomodacinė, kurios pagrindinė priežastis yra akomodacijos spazmas. Be šių simptomų, dar gali būti galvos skausmai, retais atvejais pykinimas ir migrenos priepuoliai.

Astenopijos simptomai yra klasifikuojami į dvi grupes:

1) ,,akių'' simptomai – akių skausmas, paraudimas, perštėjimas, džiūvimas, ašarojimas;
2) ,,regėjimo'' simptomai – neryškus matymas, mirgėjimas, dvejinimasis akyse, tamsios dėmės akyse.
Dažnesni yra ,,akių'' simptomai, jų dažnis svyruoja nuo 50 iki 80%. Daliai dirbančiųjų astenopijos simptomai išlieka ir kitą darbo dieną, tačiau daugumai dirbančiųjų simptomai išnyksta valandos bėgyje po darbo. pobūdžio arba darbo aplinkos veiksniais.

Ligos simptomai yra dažnesni moterims, negu vyrams. Astenopija nėra susijusi su dirbančiųjų kompiuteriais amžiumi. Ligos atsiradimui gali turėti įtakos darbo pobūdis. Dirbantieji kompiuteriu dažniau jaučia simptomus, atliekant duomenų įvedimą, duomenų gavimą arba dirbant dialogo režimu. Vertinant atsiradusių simptomų stabilumą, išsiskiria grupė dirbančiųjų, kurie atlieka teksto įvedimo ir redagavimo darbus – astenopija šiems dirbantiesiems yra stabiliausia ir labiausiai pavojinga.

Darbas kompiuteriu turi įtakos ,, sausos akies” sindromo atsiradimui. Dirbant kompiuteriu atviras akies paviršiaus plotas tarp dviejų mirktelėjimų padidėja, o mirksėjimo dažnis sumažėja. Esant didesniam atviram akies paviršiaus plotui, nugaruoja didesnis ašarų kiekis, be to, rečiau mirksint atviras akies paviršius greičiau išdžiūsta. Tai susiję su ašarų plėvele – specialios sudėties drėgnu apvalkalu, dengiančiu akies obuolio, vokų junginės ir ragenos paviršių. Mirksėjimas yra svarbiausias faktorius, lemiantis tolygų ašarų plėvelės pasiskirstymą ant akies obuolio paviršiaus. Norint sumažinti akių nuovargį, atliekant intensyvias regimąsias užduotis laukas turi būti apribotas tiek vertikaliu, tiek horizontalia žiūrėjimo kryptimis.

Priemonės išvengti ,,sausų akių” simptomo:

• Sąmoningai pamirksėkite;
• Kelioms sekundėms užsimerkite;
• Darykite daug trumpų pertraukėlių
• Padidinkite kambario oro drėgnumą
• Jei būtina reikia iš gydytojo išsirašyti drėkinančių lašų.

Nustatyta, kad regėjimo sutrikimai padažnėja, kai darbo kompiuteriu stažas didesnis nei ketveri metai. Nuo tolio amžiaus dažnai sutrinka binokulinis regėjimas, viena akis būna labiau apkrauta, nei kita . Tai laikui bėgant sukelia persitempimą. Dirbant kompiuteriu reikalingas geras arba gerai sureguliuotas regėjimas. Gerai pritaikyti akiniai ar kontaktinės linzės mažina persitempimą.

Siekiant sumažinti darbo aplinkos įtaką regėjimui bei akių nuovargį rekomenduojamos šios priemonės:

• Užtikrinti optimalius natūralaus ir dirbtinio apšvietimo parametrus;
• Įrengiant darbo vietas minimizuoti ekrano blizgėjimą;
• Dirbti tik su kokybiškais, techniškai tvarkingais monitoriais
• Reguliariai tikrintis regėjimą, ir prireikus tinkamai jį koreguoti;
• Laikytis darbo ir poilsio režimo., daryti pertraukėles.

Akių nuovargiui pašalinti ir regėjimo sutrikimų profilaktikai pertraukų ir mikropertraukų metu rekomenduojama daryti specialius pratimus akims. Jie gali būti atliekami stovint arba sėdint, nukreipus akis nuo ekrano, žiūrint į tolį, ramiai kvėpuojant. Žemiau pateikiami siūlomi tokių pratimų variantai.

1 variantas. Užsimerkus, nepasukant galvos, skaičiuojant nuo 1 iki 4 – žiūrėti į kairę, skaičiuojant nuo 1 iki 4 – žiūrėti į dešinę, skaičiuojant nuo 1 iki 6 – žiūrėti tiesiai. Skaičiuojant nuo 1 iki 4 pažiūrėti į viršų, skaičiuojant nuo 1 iki 4 – pažiūrėti į apačią, skaičiuojant nuo 1 iki 6 – žiūrėti tiesiai. Kartoti 4-5 kartus.
Skaičiuojant nuo 1 iki 4, žiūrėti į savo rodomąjį pirštą, ištiestą 25-30 cm atstumu nuo akių, skaičiuojant nuo 1 iki 6 – žiūrėti į tolį. Kartoti 4-5 kartus. Sukant žvilgsnį ratu, apvesti akis 4-5 kartus į kairę pusę, po to 4-5 kartus – į dešinę pusę, skaičiuojant nuo 1 iki 6 – žiūrėti į tolį. Kartoti 2 kartus.

2 variantas. Skaičiuojant nuo 1 iki 4 užsimerkti, skaičiuojant nuo 1 iki 6 – atsimerkti, ir išplėtus akis žiūrėti į tolį. Kartoti 4-5 kartus. Skaičiuojant nuo 1 iki 4 – žiūrėti į nosies galą, skaičiuojant nuo 1 iki 6 – žiūrėti į tolį. Kartoti 4-5 kartus. Nepasukant galvos, lėtai daryti judesius akimis: žiūrėti į viršų, dešinę, apačią, kairę. Po to žiūrėti į viršų, kairę, apačią, dešinę. Skaičiuojant nuo 1 iki 6 – žiūrėti į tolį. Kartoti 4-5 kartus.

3.3. Elektromagnetinis spinduliavimas

Mes esame apsupti visomis kryptimis spinduliuojančių įvairiausių elektromagnetinių laukų.(EML), kurie sklisdami erdvėje neša aktyvią energiją- elektromagnetinė spinduliavimą. Pastaruoju metu vis dažniau galima išgirsti naują terminą – elektrosmogas. Šis terminas vartojamas apibrėžiant elektromagnetinius laukus. Jie yra nematomi ir nejudantys. Žmogaus jutimo organai nereaguoja į elektromagnetinį lauką 20-300 MHz dažnio diapazone, todėl žmogus neįvertina slypinčio pavojaus. Kompiuteris, kurio pagrindinės dalys yra sisteminis blokas, įvairūs informacijos įvedimo ir išvedimo įrenginiai spinduliuoja įvairaus dažnio elektromagnetinius laukus. Didžiausia spinduliavimo riziką kelia nešiojamieji kompiuteriai, nes jų sisteminis blokas yra sumontuotas po klaviatūra.

Darbas, kurį atlieka ilgą laiką sėdėdamas, yra kenksmingas. Sumažinus fizinį aktyvumą, dirbant sėdimą darbą rizikuojama susirgti tokiomis ligomis, kaip osteochondrozė, nutukimas, hemorojus. Tyrimai parodė, kad 20 procentų sveikatos sutrikimų, susijusių su kompiuteriais, kyla ne dėl kompiuterio ,,kenksmingumo” , o dėl pagrindinių darbo kompiuteriu taisyklių nemokėjimo, taip pat neteisingo darbo vietos organizavimo. Norint nesusirgti būtina teisingai organizuoti darbą

Elektromagnetinio spinduliavimo įtaka žmogaus sveikatai labiau susidomėta aštuntajame dešimtmetyje, kai darbo vietoje ir buityje atsirado daug ir įvairios elektroninės įrangos. Vis dažniau atsiranda naujas terminas – elektrosmogas. Šis terminas vartojamas apibrėžiant elektromagnetinius laukus, kuriuos aplinkoje sukelia aukštosios įtampos elektros tinklai, buitiniai ir pramoniniai elektros aparatai: televizijos i radijo aparatai, kompiuteriai, judrieji (mobilieji) telefonai.

Kompiuterio spinduliuojamų laukų dažnis yra mažesnis už regimosios šviesos dažnį. Kompiuterio monitoriaus skleidžiamo spinduliavimo spektras susideda iš rentgeno, ultravioletinių, infraraudonųjų , taip pat plataus diapazono kitų dažnumų elektromagnetinių bangų. Elektromagnetinių laukų stiprumas gerokai sumažėja didėjant nuotoliui nuo monitoriaus ekrano. Todėl jų poveikis prie kompiuterio dirbančiam žmogui priklauso nuo to, kaip arti jis sėdi. Elektromagnetinius laukus sukelia ir išoriniai kompiuterio įrenginiai – magnetiniai diskai, nepertraukiamo maitinimo šaltiniai. Šių įtaisų sukeliami laukai gali būti net 10 kartų stipresni už monitorių spinduliuojamus laukus. Tuo pasižymi ir spausdintuvai. Kompiuterizuotoje darbo vietoje gali būti įrengti ir kiti šiuolaikiniam biurui reikalingi organizacinės technikos įrenginiai. Visi jie praktiškai gali būti elektromagnetinių laukų šaltiniais.

Monitoriaus spinduliavimas charakterizuojamas:

• Monitoriaus elektromagnetiniu lauku20 Hz – 100 MHz dažnių srityje;
• Statiniu krūviu monitoriaus ekranui
• Ultravioletiniu spinduliavimu 1050nm-1mm srityje;
• Rentgeno spinduliavimu daugiau 1,2 eV.

Jo skleidžiamas rentgeno, ultravioletinis, infraraudonasis spinduliavimas dažniausiai neviršija biologiškai pavojingos ribos. Kur kas pavojingesnis yra žemo dažnio elektromagnetinės bangos, priešingai nei rentgeno, pasižymi sava specifika: mažėjant intensyvumui jų poveikis organizmui nemažėja. Biologinį elektromagnetinio spinduliavimo poveikį galima suskirstyti į šiluminį ir specifinį.

Šiluminis elektromagnetinio spinduliavimo poveikis tiesiogiai proporcingas elektromagnetinio lauko įtampai arba srauto tankiui. Žmogaus organizmas gali sugerti 20-100 procentų elektromagnetinio spinduliavimo energijos. Kai šilumos kiekis, pagamintas iš sugertos energijos, yra per didelis, tam, kad organizmas spinduliuotų šilumą į aplinką, kūno temperatūra pradeda kilti. Tai gali sukelti šiluminį stresą.

Specifinis poveikis gali būti tada, kai elektromagnetinio spinduliavimo energijos kiekis pakelia vietinę arba bendrą kūno temperatūrą, ne daugiau 0,2 C. Ir specifiškai veikia kai kuriuos biofizikinius reiškinius, tokius kaip bioelektrinis aktyvumas, vibracija ir panašiai. Specifinis poveikis būna: demoduliuojantis, molekulinis, dezadaptuojantis.

Elektromagnetinis laukas gali pažeisti akis, sukelti leukemiją, smegenų auglius, pakenkto reprodukcinei sistemai. Nuolat EML, veikiamiems darbuotojams gali būti dažnesni širdies kraujagyslių ir imuninės sistemos bei kvėpavimo organų funkciniai pakitimai. Priklausomai nuo elektromagnetinio spinduliavimo intensyvumo ir trukmės, gali išsivystyti ūminiai ir lėtiniai organizmo pakitimai. Remiantis tyrimais nustatyta, kad toms moterims , kurios per savaitę prie kompiuterio praleisdavo daugiau nei 20 valandų, persileidimas įvykdavo 80 procentų dažniau.

3.4. Psichologinė apkrova dirbant kompiuteriu

Gerai žmogaus sveikatai ir darbingumui išsaugoti svarbu ne tik sanitarinės- higieninės, bei ir psichofiziologinės darbo sąlygos. Pastarąsias lemia nervinė-psichinė įtampa, t.y. dėmesys, mąstymas, emocinė veikla. Nervinę -psichinę veiklą apibūdina apdorotos informacijos kiekis, vienu metu stebimų objektų skaičius, sutelkto stebėjimo trukmė, elementų skaičius, kuriuos reikia prisiminti atitinkamą laikotarpį., ir kiti rodikliai. Psichologinių sąlygų visumą sudaro ir nervinė bei fizinė įtampą, patiriama atliekant dinaminį ar statinį darbą. Kad žmogus jaustųsi komfortabiliai, būtų darbingas, galėtų dirbti ir mokytis, labai svarbu jo psichinė būsena. Visą gyvybinę žmogaus veiklą reguliuoja nervų sistemą. Todėl jo psichinei būsenai svarbūs fiziologiniai, psichologiniai ir fizikiniai dirgikliai. Darbas kompiuteriu susijęs su centrinės nervų sistemos, regėjimo, kaulų ir raumenų, širdies ir kraujagyslių fiziologine įtampa. Svarbių organizmo funkcijų psichofiziologinė įtampa lemia emocinės įtampos – streso atsiradimą.

Menkai pažįstamo daikto baimė, apsidraudimas nuo nenumatytų pasekmių, aplinkinių reakcija yra pirminiai psichologiniai dirgikliai pradėjus dirbti kompiuteriu. Tik tada, kai žmogus suvoks kompiuterį kaip paprastą darbo priemonę, jis pilnai prie jo prisitaikys. Vaikai adaptuojasi greičiau, o suaugusieji linkę viską išsiaiškinti iš esmės, ir jei trūksta žinių bei gebėjimų stokos, tai sukelia diskomforto jausmą.

Prie kompiuterio svarbu paprasčiausiai priprasti, įveikti neišvengiamą psichologinį barjerą, kuris kyla susidūrus su kiekviena asmens aktyvumą ir mąstymo pokyčius provokuojančia sritimi. Naujoji karta, išaugusi aplinkoje, kurioje jau yra kompiuteris, priima jį taip lengvai kaip ir televizorių ir telefoną.
Vis dėlto kompiuteris- intelektualaus darbo įrankis, todėl ir darbas juo reikalauja nuolatinio dėmesio ir intelektinės įtampos. Techninė ir programinė įranga nuolat atnaujinama, tai sukelia papildomą įtampą, nes pradedama abejoti dėl savo sugebėjimų dirbti nuolat besikeičiančioje aplinkoje.
Tačiau įveikus šiuos sociopsichologinius kompiuterio poveikio faktorius ir pradėjus dirbti kompiuteriu, atsiranda faktorių, turinčių nemažai įtakos žmogaus psichofiziologijai. Pirmiausiai jie atsiranda nesilaikant darbo kompiuteriu higienos normų reikalavimų.

• Nepatogi darbo vieta, baldų konstrukcija, neatitinkanti individualių duomenų, sukelia sąnarių skausmą, padidina raumenų įtampą, vargina akis, sutrikdo kraujo apytakos sistemą. Šie padariniai veikia žmogaus psichiką. Žmogus negalintis gerai jaustis darbo vietoje, tampa irzlus ir nervingas. Ilgainiui žmogaus organizmas adaptuojasi. O tai reiškia, kad žmogus tampa kitos, keičiasi jo laikysena, charakteris, jie gali pradėti sirgti lėtinėmis ligomis. Dažnai pasireiškia stuburo iškrypimas, padidėjęs kraujospūdis, regos sutrikimai, pažeidžiama nervų sistema.
• Žmogaus, dirbančio kompiuteriu, psichikai neigiamą įtaką gali turėti triukšmas bei vibracija. Šie faktoriai, viršijantys leistiną normą, trukdo susikaupti, blaško dėmesį. Taip pat didelę įtaką turi netikėtumo jausmas. Žmogus dirbdamas tokį darbą jaučia nervinę įtampą, laukdamas galimo triukšmo, tai išblaško mintis.
• Nemažai įtakos žmogaus komfortabilumo jausmui turi spalvinė aplinkos apdaila. Šis faktorius veikia tiek regėjimą, tiek psichiką.

Pagrindiniai emocinę įtampą lemiantys veiksniai yra didelis protinio darbo krūvis ir profesijai svarbių organizmo funkcijų psichologinė įtampa.

4. Darbo ir poilsio režimas

Pagal Valstybinio higienos centro reikalavimus darbo ir poilsio režimas turi priklausyti nuo veiklos pobūdžio ir darbo prie kompiuterio trukmės. Neginčijama darbo laiko įtaka bendro nuovargio, astenopijos vystymuisi. Lietuvos higienos norma HN – 32 rekomenduoja reguliuoti nepertraukiamo darbo kompiuteriu trukmę – darbas be pertraukos neturi viršyti 1 valandos, po to reikia daryti 5 – 10 minučių pertrauką. Pertraukos metu rekomenduojama atlikti fizinius pratimus bei pratimus akims. Pratimų akims kompleksus ir kitus fizinius pratimus rekomenduojama keisti ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Organizuojant darbą svarbu kiek įmanoma kaitalioti darbo pobūdį: informacijos įvedimas, skaitymas, tvarkymas. Per darbo valandas rekomenduojama apdoroti ne daugiau kaip 30 tūkst. simbolinių ženklų.
Moksleivių, dirbančių kompiuteriais, darbo ir poilsio laikas priklauso nuo organizmo psichologinių sistemų funkcinės būklės, fizinio ir protinio nuovargio.

Dirbti kompiuteriu vieną pamoką per dieną gali 5 – 9 klasių moksleiviai, o 10 – 12 klasių moksleiviai ne daugiau kaip dvi pamokas. Jaunesniesiems patartina ne dažniau kaip 2 – 3 val. per savaitę, po 10 – 12 minučių.

Išvados

Išanalizavus šią aktualią temą, dirbant kompiuteriu, supratau, kad komunikacinis darbas daro didelę žalą mūsų sveikatai.

Norint sumažinti kenksmingumą sveikatai reikia laikytis tokių pagrindinių kriterijų:
1. Tinkamai parinkti ir įrengti patalpas;
2. Tinkamai pritaikyti apšvietimą;
3. Kokybiška kompiuterinė technika;
4. Darbo ir poilsio režimas;
5. Reguliariai tikrintis sveikatą.

Literatūra

1. Respublika // L. Leščinskas. – 2002. – Gruod. 3d. – P. 15.
2. Savaitė su TV // R. Zinkevičienė. – 2006 – Rugsėjo 27d. – Nr. 39. – P. 27.
3. B. Andziulienė. Darbo kompiuteriu ergonomika. – V.: 2004.
4. Hans – Dieter Kempf. Sveikata ir kompiuteris. – V.: Asveja, 1999
5. http://www.kompirsveikata.lt/5_skyrius/5_4.html#Top#Top