Dvi kabelinių tinklų architektūros praėjo išbandymus duomenų greičio perdavime. Tai simetrinė ir asimetrinė architektūrą.

Simetrinės architektūros atveju abu signalai – tiesioginis ir atbulinis – perduodami vienu kabeliu. Kad atskirti tiesioginį ir atbulinį signalą, juos reikia perduoti skirtingų dažnių diapazonais. Dėl to tiesioginis ir atbulinis perdavimas vyksta skirtingais greičiais. Standartinė simetrinė architektūra turi ir kitus trūkumus, kurie bus apžvelgti žemiau. Todėl kai kurios firmos, gaminančios kabelinius modemus, naudoja savo įrenginiams asimetrinę tinklo architektūrą. Abi sistemos-asimetrinė ir simetrinė – gali gerai papildyti viena kitą. Kai tik simetrinis tinklas taps pasiekiamu ir pigiu, asimetrinė architektūra palaipsniui pereis į simetrinę. Bet tai atsitiks dar negreitai. Kuriai gi architektūrai atiduoti pirmenybę?

Informacijos perdavimas kabeliniais tinklais gali būti naudojamas skirtingais tikslais. Gamyboje, kur kabelinis tinklas kuriamas pačio gamintojo informacijos persiuntimui, protinga naudoti simetrinę architektūrą, kadangi šiuo atveju tiesioginis ir atbulinis greitis vienodas. Egzistuojantiems modemams jis sudaro apie 10 Mb/s (LANcity), t. y. atitinka perdavimo spartą Ethenet tinkle.

Namų kompiuterio pajungimas prie Internet ar kitos globalines sistemos, tikriausiai, naudotų asimetrinę architektūrą. Egzistuoja kabelinis tinklas, prie kurio galima pajungti namų kompiuterį, skirtą TV signalams ir neleidžia perduoti atbulinį signalą su pakankamai dideliu greičiu. Paprastai namų kompiuterio vartotojas naudoja Internet ryšį WWW puslapiams ir konferencijoms, o tam reikalingas didelio duomenų kiekio perdavimui nuo stoties iki vartotojo, o ne atvirkščiai. URL – užklausos vykdymas arba elektroninio pašto perdavimas nesukuria didelio duomenų tekėjimo nuo vartotojo iki stoties. Todėl atbulinio signalo perdavimą galima vykdyti mažesniu greičiu, pavyzdžiui telefono linija.

Views All Time
Views All Time
1998
Views Today
Views Today
1
0 0