Šis lankstinukas- tai praktinės rekomendacijos dirbantiesiems kompiuteriu. Lankstinuke rasite:

  • Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie darbo kompiuteriu įtaką sveikatai ;
  • Teisės aktų, reglamentuojančių saugų darbą kompiuteriu, santrauką ;
  • Patarimus, kaip patogiai įrengti darbo vietą dirbantiesiems kompiuteriu ;

AR MANO KOMPIUTERIS TURI ĮTAKOS MANO SVEIKATAI?

Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie darbo kompiuteriu įtaką sveikatai

Ar man gresia pavojus?

Kompiuteriai kaltinami dėl daugelio sveikatos problemų, tačiau labai dažnai šie kaltinimai yra nepagrįsti. Iš tiesų tik maža dalis kompiuterio naudotojų kenčia dėl sveikatos problemų, susijusių su darbu kompiuteriu. Dažniausiai sveikatos sutrikimus sukelia darbas kompiuteriu nesilaikant saugos reikalavimų, o ne pats kompiuteris. Taigi, problemų galima išvengti, įrengiant saugias darbo vietas, atsižvelgiant į rekomendacijas, skirtas dirbantiems kompiuteriu.

 Ar kompiuteris gali sukelti skausmus?

Ilgai be pertraukų dirbant kompiuteriu, rankose, riešuose, kaklo srityje bei nugaroje gali būti jaučiamas skausmas. Šiandien tokie skausmai dažnai vadinami pasikartojančios įtampos sindromu, tačiau šio termino negalima pritaikyti visiems be išimties. Tokiems simptomams labiau tinka kitas medicinos terminas – viršutinių galūnių pažeidimai. Dažniausiai tokie sveikatos sutrikimai netrunka ilgai, tačiau pasitaiko atvejų kai sveikatos sutrikimai virsta neįgalumu.

Kaip aš galiu išvengti sveikatos sutrikimų?

Sveikatos sutrikimų priežastis dažniausiai yra fizinės kilmės. Jeigu Jūs jaučiate skausmą, turėtumėte apie tai pranešti darbdaviui.

Problemų galima išvengti sukuriant ergonomišką darbo vietą, vadovaujantis geros praktikos rekomendacijomis (darbdavys privalo suplanuoti darbuotojo darbą taip, kad, kasdien dirbant kompiuteriu, būtų periodiškai daromos pertraukos, įskaitomos į darbo laiką, arba būtų keičiama veikla, sumažinant darbo kompiuteriu krūvį). Sveikatos sutrikimų visuomet yra lengviau išvengti nei vėliau juos gydyti.

Kaip sumažinti stresą, patiriamą naudojantis kompiuteriu?

Kartais žmonės, dirbantys kompiuteriu, skundžiasi, jog patiria stresą. Tačiau stresas dažniausiai būna sąlygotas per didelio darbo krūvio ar per trumpo termino darbui atlikti, o ne paties kompiuterio. Stresas gali atsirasti esant sistemos gedimams, taip pat jei darbuotojas neturi pakankamai žinių, reikalingų dirbant kompiuteriu. Kai kurie darbuotojai priešingai teigia, jog kompiuteris sumažina darbe patiriamą stresą, kadangi palengvina užduočių atlikimą.

Darbdavys gali padėti savo darbuotojams išvengti streso organizuodamas mokymus, kompiuterinio raštingumo kursus.

Ar darbas kompiuteriu įtakoja mano regėjimą?

Moksliniais tyrimais yra įrodyta, jog darbas kompiuteriu nesukelia akių ligų. Tačiau nuolatinis darbas kompiuteriu, nedarant pertraukų, gali sąlygoti akių nuovargį bei diskomfortą. Taip pat, atlikdami sunkesnes užduotis, Jūs galite pajusti regėjimo sutrikimus, kurių anksčiau nepastebėdavote. Jūsų darbdavys gali padėti Jūsų akims, užtikrindamas, kad darbo vieta įrengta tinkamai, patalpoje yra tinkamas apšvietimas. Jei atsiranda regėjimo sutrikimų, kurie gali būti susiję su darbu kompiuteriu, darbdavys privalo darbuotojui suteikti galimybę atlikti atitinkamą akių ir regėjimo ištyrimą.

O jeigu nešioju akinius ar kontaktinius lęšius?

Dėl kompiuterio išskiriamos šilumos oras patalpoje gali būti sausesnis, todėl, nešiojant tam tikrus kontaktinius lęšius, atsiranda nemalonus pojūtis akyse. Jei susiduriate su šia problema ir nenorite kontaktinių lęšių pakeisti akiniais, tuomet stenkitės dažniau mirksėti arba naudokite dirbtines ašaras. Patalpose, kurių oras yra sausas, darbdaviai gali pasirūpinti oro drėgnumą palaikančia įranga.

Žmonės, nešiojantys akinius, taip pat gali jaustis ne itin patogiai dirbdami kompiuteriu . Labai svarbu, kad ekranas būtų patogiame aukštyje, nereikėtų žiūrint į ekraną labai aukštai kelti ar nuleisti galvos.  Pasikonsultuokite su okulistu, kad parinktų tinkamus darbui kompiuteriu akinių lęšius.

Ar dėl darbo kompiuteriu gali atsirasti galvos skausmai?

Galvos skausmų atsiradimą sąlygoja daug veiksnių, vienas jų- darbas kompiuteriu, dėl :

  • blyksnių ar atspindžių monitoriuje;
  • neryškaus vaizdo;
  • nešiojamų akinių lęšių netinkamumo darbui kompiuteriu;
  • didelio darbo krūvio;
  • darbo kompiuteriu be pertraukų;
  • nepatogios sėdėjimo padėties.

 Daugelį šių priežasčių galima eliminuoti vos pastebėjus.

Kiek laiko per dieną galiu dirbti kompiuteriu?

Nepertraukiamai dirbti kompiuteriu galima ne daugiau kaip 1 val. Dirbant 8 val. darbo dieną, reglamentuotos (specialios) 5 (10) min. trukmės pertraukos, nustatomos po 1 val. nuo darbo kompiuteriu pradžios. Dirbant 12 val. darbo dieną (40 val. darbo savaitę), reglamentuotos (specialios) pertraukos pirmosioms 8 val. nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, likusias 4 val. po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min. pertrauka.

Ar kompiuteris skleidžia pavojingą spinduliuotę?

Ne. Kompiuteris skleidžia regimosios šviesos spindulius, dėl kurių mes galime matyti ekraną, o taip pat elektromagnetinių bangų energiją, kuri nėra pavojinga, jei neviršija leistinų ribų. Kad kompiuteris neskleidžia pavojingos spinduliuotės, užtikrina kompiuterius gaminanti įmonė, taigi darbdaviui nėra būtina tikrinti, ar ši spinduliuotė neviršija leistinų ribų.

O jeigu aš esu nėščia?

Jūs galite dirbti kompiuteriu. Nuogąstavimai dėl apsigimimų, sąlygotų darbo kompiuteriu, nėra patvirtinti moksliniais tyrimais. Šiuo metu vis dar atliekami moksliniai tyrimai, tačiau jie nepatvirtina jokios sąsajos tarp apsigimimų bei darbo kompiuteriu.

Ar dėl darbo kompiuteriu gali atsirasti odos pažeidimų?

Retai. Keletas žmonių skundėsi odos sudirgimu, niežėjimu, paraudimu atsiradusiu dirbant kompiuteriu. Tikslios priežastys nėra žinomos, tačiau įmanoma, jog sauso oro, elektrostatinio krūvio bei individualaus organizmo jautrumo derinys gali būti odos pažeidimų priežastimi. Šiuo atveju situaciją pagerintų papildomas patalpos drėkinimas ar vėdinimas.

Naudojuosi nešiojamuoju kompiuteriu. Ar turėčiau imtis specialių atsargumo priemonių?

Nešiojamieji kompiuteriai turi būti kompaktiški bei lengvi nešiojimui. Dirbantys nešiojamuoju kompiuteriu turėtų būti susipažinę su saugos ir sveikatos reikalavimais, ypač kreipti dėmesį į patogią kūno padėtį bei specialiąsias pertraukas. Jei įmanoma, nešiojamuosius kompiuterius rekomenduojama pasidėti ant lygaus kieto paviršiaus, kai yra dirbama ne ofise.

Ar tiesa, kad kompiuterio pelės naudojimas gali sukelti problemų?

Intensyvus kompiuterio pelės ar rutulinio žymeklio naudojimas reikalauja pirštų bei rankų įtampos, todėl gali būti skausmų pirštų sąnariuose, riešuose, rankose ar pečiuose priežastimi. Tokie patys skausmai gali atsirasti ir dėl darbo klaviatūra.

Neigiamų pasekmių galima išvengti darant pertraukas, o jų metu mankštinant pirštus bei rankas. Svarbu ergonomiškai išdėstyti pelę bei klaviatūrą, kad būtų patogu dirbti. Gelbsti kėdė su porankiais, ant kurių padėtos rankos mažiau pavargsta.

Koks teisės aktas reglamentuoja darbą su kompiuteriu?

Lietuvos higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ ( Žin., 2004, Nr. 32-1027). Šia higienos norma turi vadovautis juridiniai ir fiziniai asmenys, projektuojantys, įrengiantys naujas ir naudojantys esančias darbo vietas su videoterminalais; kontroliuojantys darbo sąlygas ir darbo su videoterminalais poveikį darbuotojų sveikatai. Į šios higienos normos reikalavimus turi būti atsižvelgta rengiant norminius ir techninius dokumentus, susijusius su darbo su videoterminalais saugos ir sveikatos reikalavimus.

Aš dirbu namuose. Ar man galioja ši higienos norma?

Taip. Jeigu esate sudaręs su darbdaviu darbo sutartį, jūsų darbo vieta yra namuose ir naudojate kompiuterį darbui atlikti.

DARBDAVIO PAREIGOS

  • pagal galiojančius teisės aktus darbdavys organizuoja profesinės rizikos vertinimą, kurio metu nustatomas darbo su kompiuteriu poveikis darbuotojo sveikatai, ypač regėjimui, fizinei ir protinei įtampai ;nustatęs profesinę riziką, numato jos šalinimo ir mažinimo priemones ;
  • informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visais darbo su kompiuteriais saugos ir sveikatos klausimais ;
  • užtikrinti, jog kiekvienas darbuotojas yra apmokytas naudotis visais esančiais darbo vietoje kompiuterio įrengimais prieš pradedant dirbti ir kai darbo vietoje vykdomi esminiai pokyčiai ;
  • suplanuoti darbuotojo darbą taip, kad kasdien dirbant prie vaizduoklių, būtų periodiškai daromos pertraukos, įskaitomos į darbo laiką, arba būtų keičiama veikla, sumažinant darbo prie vaizduoklio krūvį.
  • vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu organizuoti sveikatos tikrinimus darbuotojui stojant į darbą, bei periodiškai kas du metus.

PATOGI DARBO VIETA DIRBANT KOMPIUTERIU

Norint išvengti sveikatos pakenkimų dirbant kompiuteriu, labai svarbu ergonomiškai įsirengti darbo vietą.

Keli patarimai:

  • reguliuodami kėdės aukštį, atsiminkite, kad šlaunys turi būti horizontalioje padėtyje, o kojų pėdos patogiai remtis į grindis;
  • kėdės sėdimosios dalies polinkio kampas turi būti nežymiai pasviręs į priekį ;
  • nugara turi patogiai remtis į atlošą. Atlošo išlenkimas turi būti klubų aukštyje;
  • porankiai turi būti alkūnės aukštyje ;
  • reguliuodami klaviatūros aukštį, atsiminkite, kad plaštaka ir dilbis turi būti viename aukštyje, kad dirbant nereikėtų lankstyti riešo. Atstumas tarp klaviatūros apačios ir šlaunų turėtų būti 5 cm. ;
  • reguliuodami stalo aukštį nepamirškite, kad monitoriaus centras turi būti 15-20cm žemiau akių lygio ;

Taip pat labai svarbu:

  • kad vaizdas ekrane būtų stabilus ir nemirgėtų ;
  • monitoriaus ekranas būtų švarus ;
  • spausdinant tekstą, pasirinkti tokį šrifto dydį, kad akys kuo mažiau pavargtų skaitant ;
  • darydami pertraukas, nelikite sėdėti prie kompiuterio. Atsistokite, pavaikščiokite, jei tik įmanoma, mankštinkite nugarą ;

Lankstinukas parengtas naudojantis Saugos ir sveikatos Komisijos Didžiojoje Britanijoje internetiniame puslapyje pateikta informacija (http://www.hse.gov.uk/).

Views All Time
Views All Time
7421
Views Today
Views Today
1
0 0