Siekiant įsiminti didelės apimties informaciją, dar Antikos laikais buvo išrastas specialus metodas – loci. Ši technika remiasi vizualiniais objektais. Daugelį šimtmečių jos mokė mokyklose, universitetuose, todėl labai apmaudu, kad šiais informacijos amžiais, menas įsiminti, nebesulaukia tokio dėmesio. Bandydamas nors truputį ištaisyti šią klaidą, trumpai supažindinsiu su loci metodika ir kaip ją panaudoti realiame gyvenime. Nors ši metodika turi keletą variantų, pateiksiu patį dažniausią.

Pasak Cicerono, loci metodą atrado graikų poetas – Simonidas. Jis dalyvavo kviestiniuose pietuose, kurių metu trumpam išėjo į lauką. Tuo momentu sugriuvo pastato stogas, visi buvę pastate – žuvo. Simonidas buvo pakviestas atpažinti žuvusių kūnus. Jis sugebėjo prisiminti visus dalyvius pagal tai, kuriose vietose jie sėdėjo.

Loci remiasi mnemonika – t.y. įvairiais būdais, palengvinana įsiminimą ir papildomomis asociacijomis praplečia atmintį. Realybėje viskas pakankamai paprasta – objektui, kurį norime įsiminti mintyse surandama vieta gerai pažįstamoje, pagal tam tikrą principą padalytoje įsivaizduojamoje erdvėje.

Taigi pirmas žingsnis būtų susirasti gerai pažįstamą vietą – lauką, namą ar pan. Antikoje tam dažniausiai būdavo pasirenkamas turgus arba bažnyčia. Asmuo turi daug kartų apeitį tą vietą visada ta pačia tvarka. Svarbu kas kartą pradėti nuo tos pačios vietos ir baigti vėlgi ta pačia, kaip ir anksčiau. Taip žmogaus sąmonėje sudaromas idealus pasirinktos vietos atspindys.

Antras žingsnis. Jei, pavyzdžiui, norimą įsiminti ilgą tekstą, jis suskaidomas į daug smulkių dalių ir joms priskiriamas koks nors vaizdinis objektas ar simbolis (gėlė, knyga, automobilis, ateivis, alaus statinė). Kuo objektai įdomesni, neįprasti ir ryškesni, tuo geriau.

Trečias žingsnis. Mintyse einant per pasirinktą vietą (sakykime kambarį), šie objektai yra sudedami į kažkokias smulkias vietos nišas. Pavyzdžiu imant kambarį, visus sugalvotus objektus mintyse sudėkime ant sienų. Jei kambarį yra stalas – nepabijokime kažką sudėti į stalčius, jei kambaryje yra gėlių, pasodinkime ateivį ant kaktuso, o automobilį užkaskime į vazoną. Vaizduotės išlaisvinimas čia vaidina nepaprastai didelį vaidmenį.

Ketvirtas žingsnis. Sudėję pasirinktus objektus, keletą kartų mintyse apeikite per sugalvotą vietą (šiuo atveju kambarį). Eidami matykite tuos objektus, kuriuos sudėliojote. Kuo ryškesnį vaizdinį gausite, tuo geriau.

Penktas žingsnis. Pasikartokite, kokias teksto dalis kokiem objektam priskyrėte, bei dar kartą pereikite per kambarį.

Kai prireiks kanors atsiminti, tiesiog pradėkite savo kelionę po pasirinktą vietą žiūrėdami į išdėliotus objektus.

Patariama, kad objektų padėjimo vietos, nepaisant to, kad yra tik jūsų mintyse, būtų gerai matomos, o invervalai tarp šių vietų būtų kiek įmanoma vienodesni. Taip pat pastebima, kad kuo daugiau pasirinkta vieta turi įvairių nišų, praėjimų ir kambarių – tuo geriau.

Ta pati vieta gali būti panaudota ir kitam tekstui ar informacijai įsiminti. Tiesiog pakeiskite objektus. Dar vienas patarimas: labai gerai, jei pasirinkti objektai kelia kokias nors emocijas, todėl dažnai renkami juokingi, net absurdiški objektai.

Taigi vaikščiokit po savo oazes, talpinkit ateivius ant kaktusų ir galbūt būsit vienas iš tų, kurie galės mintinai išmokti visą knygą be didelių pastangų.

Views All Time
Views All Time
2367
Views Today
Views Today
1
0 0