II paskaita. Biologiniai psichologijos pagrindai

Biologiniai psichologijos pagrindai. Nervų sistemos sandara. Genetika.

Neuronas – nervinė ląstelė. Kūnas ir dendritai gauna nervinius impulsus. Aksonas – siunčia nervinius impulsus. Mielinis apvalkalas – izoliacija. Aksonas baigiasi daugybe sinaptinių jungčių (sinapsių; ne visai prisijungia, lieka plyšelis). Jos perduoda signalus (sinaptiniai mediatoriai).

Nervinio impulso perdavimas – elektrocheminis procesas (Na jonai). Neurono viduje įelektrinimas neigiamas. Tam tikrų medžiagų poveikyje neuronas praranda savo neigiamumą, iš išorės į vidų prieina daug Na+. 1/1000 sekundės neuronas tampa įelektrintas teigiamai. Neurono impulsas – kaip šūvis iš pistoleto: viskas arba nieko. Kai nervinis impulsas nueina iki aksono galo, ten atpalaiduojamos cheminės medžiagos neurotransmiteriai, kurios toliau ir perduoda informaciją kitam neuronui.

Glijai – jungiamosios ir statybinės, maitinančios ląstelės (atlieka ūkio darbus). Žmogaus smegenyse – nuo 10 bilijonų iki 1 trilijono neuronų. Glijų 10 kartų daugiau. Priklausomai nuo aksono tipo, nervinio impulso greitis 2-200 mylių/h (palyginimui elektros greitis 186300 mylių/s).

Nervas – tūkstančių neuronų pluoštas.

3 neuronų rūšys:
– sensoriniai neuronai (iš receptorių į CNS, įcentriniai);
– motoriniai neuronai (iš CNS į veikimo organus:raumenis, liaukas; išcentriniai);
– tarpiniai neuronai (tik smegenyse, akyse ir stubure; impulsų gavėjai ir paskirstytojai).

NERVŲ SISTEMA:

Centrinė: Galvos smegenys; nugaros smegenys.

Periferinė: Somatinė ir Autonominė: simpatinė, parasimpatinė

Labiausiai mus domina galvos smegenys. (paveikslėlis)

Smegenėlės (Cerebellum) – tiesiogiai susijęs su judesių koordinacija.

Kamienas (medulla) – reguliuoja kvėpavimą ir kai kuriuos refleksus. Kamiene persikryžiuoja iš stuburo smegenų ateinantys nervai (kairė valdo dešinę ir atv.).

Talamusas – viena sritis: regėjimo, klausos, skonio, lytos receptorių informacijos paskirstymas ir nukreipimas į žievės sritis; kita sritis dalyvauja miego-budrumo kontroliavime.

Hipotalamusas (lietuvi?kai – gumburas) – labai svarbi sritis. Ten yra valgymo, gėrimo, seksualinio elgesio valdymo centrai; jis reguliuoja endokrininę veiklą, palaiko homeostazę (kai šalta drebame, kai karšta – prakaituojame). Ši sritis labai susijusi su emocinėmis ir stresinėmis situacijomis (rastas streso centras; stimuliuojant atitinkamas sritis, juntamas malonumas arba skausmas).

Limbinė sistema – papildoma instinktyvaus ir refleksinio elgesio kontrolė.

Hipokampus – atmintis, naujų faktų įsiminimas. Pažeidus šią sritį, prisimenami seni draugai, įpročiai, įgūdžiai, tačiau neatsimenama, kas buvo ar i?mokta prie? metus ar prieš pat pažeidimą. Neįsimintų ir dabar vykstančių dalykų, sutinkamų žmonių. Limbinė sistema taip pat susijusi ir su emocijomis (pvz. beždžionės su pažeidimais limbinėj sistemoj nereaguoja į užpuoliką).

Galvos smegenys.
Motorinė sritis – valingi judesiai (paralyžius)
Somatosensorinė sritis – kūno judesių ir pojūčių jautimas
Regėjimo sritis (pav. apie akies nervų susikryžiavimą)
Klausos sritis – sudėtingų garsinių signalų analizė (kalbos supratimas)
Broko ir Vernikės sritys – kalbėjimas ir kalbos supratimas
Angular Gyrus – vizualinės ir girdimosios žodžio formų suderinimas.
Asociacijų sritys: priekinė – problemų sprendimas, strategijos pakeitimas;
užpakalinė (pakaušinė) – vizualinės asociacijos (žmogus mato formą, bet negali jos įvardinti ar atskirti nuo kitos).

Smegenų asimetrija. Kairysis pusrutulis beveik visuomet didesnis už dešinįjį. Broko sritis (kalbos centrai) paprastai yra tik kairiajame pusrutulyje, tačiau kai kurių kairiarankių kalbos centrai yra dešiniajame pusrutulyje. Kairiajam pusrutulyje – kalbėjimo, kalbos supratimo, sugebėjimo rašyti ir suprasti rašytinius žodžius, skaičiavimo centrai. Dešiniajame pusrutulyje neverbalinis supratimas, erdvinis mąstymas ir kt., šis pusrutulis labiau valdo emocines išraiškas.

Greitas informacijos perdavimas iš pusrutulio į pusrutulį, nes juos jungia nerviniai pluoštai (corpus callosum). Epilepsijos atveju tai tik blogiau (didesni traukuliai, apima abi sritis).

Psichologijos chemija: kaip veikia narkotikai; pagrindiniai (7) neurotransmiteriai (g.b. seminaro tema).

Pasikeitimai smegenyse vyksta ne tik neurologinių ligų atveju. Tai vyksta ir normalaus gyvenimo eigoje. Smegenų žievės neuronų pasikeitimai vystymosi eigoje (paveikslėlis).

Genetika. Aiškinantis biologinius psichologijos pagrindus, būtina išmanyti ir paveldimumo įtaką. Yra speciali sritis: elgesio genetika arba psichogenetika, kuri tyrinėja, kiek psichologinės ypatybės – intelekto sugebėjimai, temperamentas, emocinis stabilumas ir kt. – yra paveldimi.

Kai kurios ligos, susiję ir su psichologiniais pakitimais, yra aiškiai paveldimos arba perduodamos genetiškai. Dažniausiai – recesyviniu būdu.

Fenilketonurija (organizmas nevirškina ir neįsisavina fenilananino, kuris nuodija NS, kenkdamas smegenims).

Hantingtono liga – nulemia dominantinis genas. Tam tikrų smegenų sričių degeneracija (pasireiškia tik 30 – 40 metų amžiuje)

Chromosominiai sutrikimai: Ternerio sindromas (viena X chromosoma), Klainfelterio sindromas (XXY arba XYY). Dabartiniai tyrimai bando išsiaiškinti, ar papildoma Y susijusi su padidintu agresyvumu. Panašu, kad ne.

Bandoma aiškintis ir pvz. šizofrenijos paveldimumą. Randama tam tikra predispozicija, tačiau daug lemia ir aplinkos faktoriai.

Psichogenetiniai tyrimai – su dvyniais.

Vėlgi – elgesys priklauso nuo paveldimumo ir aplinkos sąveikos; genai nubrėžia individo galimybių ribas, tačiau tai, kas atsitinka toms galimybėms, priklauso nuo aplinkos.