(Amor, curiosidad, prozac y dudas)

Lucia Etxebarria
Vilnius, Tyto alba, 2002, 241 p.
Iš ispanų kalbos vertė Alma Naujokaitienė

Žanras: romanas

Jau kuris laikas mūsų knygynų lentynose vis pasirodo bestseleriais tapusios moterų parašytos moterims skirtos knygos apie moterų gyvenimą šiuolaikiniame pasaulyje – apie šeimyninio gyvenimo, karjeros ir laisvalaikio nesuderinamumą, apie poreikius, norus ir galimybes. Sunku spręsti, kiek tai yra aktuali tematika, o kiek tiesiog komercinę sėkmę nešantis verslas – juk kaip ir tradiciniai, vienas į kitą panašūs meilės romanai, šios knygos taip pat turi nuolatinę (ir gausią) savo skaitytojų auditoriją.

Taigi, trys seserys. Nors iš pažiūros labai skirtingos, tačiau visas vienija tai, kad nė viena nesijaučia gyvenime pasiekusi ko troško.

Ana – namų šeimininkė.“Laikas ir liūdesys prasideda ta pačia raide, dienos slenka viena po kitos, o aš nieko nenuveikiu. Nuobodu gyventi, kai neturi skubių darbų, nežinai ko griebtis. Taip, turiu vyrą ir vaiką, bet man šito negana. Nenoriu visą mielą dieną leisti namie…“

Roza padarė stulbinamą karjerą tradiciškai daugiau vyrams priklausančioje srityje. „Mane apibūdinantys žodžiai. Technologinė pusiausvyra. Elektroninis paštas. RAM atmintis. Balansas. Biudžetas. Pranešimai trimis egzemplioriais. Kreivės. Rizikos faktorius. Išmokų minimumas. Direktorių taryba. <...> Mano gyvenimas neatrodo labai jau žavus.“

Kristina propaguoja seksualinę laisvę, dirba madingame bare padavėja.“Esu išmėginusi visus įmanomus narkotikus, miegojau su įvairiausių tipų vyrais, kurie tik pakliūdavo ant mano kabliuko. Apskritai visai gerai gyvenau. Tačiau, ko gero gyvenau pragaištingai. Galbūt aš jau nieko nesuvokiu.“

Tad kuo gi ypatingas ir nuo kitų „moteriškų“ romanų skiriasi Lucia Etxebarria „Meilė, smalsumas, prozakas ir abejonės“? Manau, kad didžiausias privalumas yra tai, kad romane autorė sugeba išvengti taip vadinamų „feministinių paistalų“, „cosmopolitan stiliaus“ ir dėl visų moterų nelaimių bei nesėkmingai susiklosčiusių gyvenimų nekaltina vyriškosios giminės.

Subtiliai romane atskleidžiama smurto ir seksualinės prievartos prieš moteris problema, masinis jos paplitimas ir net savotiškas pateisinimas, tarsi kitaip ir negali būti.

Knygoje gausu atvirų erotinių scenų. Kaip pabrėžia autorė, – „seksas – svarbi gyvenimo dalis, nuo jos priklauso mūsų savijauta, pasaulėvoka, galbūt net likimas.“ Na, savijauta paskaičius kai kurias romane aprašomas sekso scenas, švelniai tariant, nekokia, – labai jau viskas grubu ir vulgaru. Toks gyvenimas?
Apskritai šis romanas – tarsi kvepalai. Pirmoji nata – kažkas lengvo, modernaus, truputį komiško. Pirmas įspūdis padarytas, knygos nesinori mesti šalin. Skaitydamas toliau staiga susivoki grimzdąs į purvą, esi įsukamas į dirbtinį ir pigų Madrido gyvenimą, aplimpi kažkuo sunkiu, galų gale įsivyrauja antroji nata, ir galvoje blaškosi mintis „ką aš čia skaitau?“. Trečioji nata – dramatiškumas ir „ką autorė norėjo pasakyti“ – pajuntama dar vėliau, gal net po kelių dienų, ir greičiausiai kiekvienam individualiai.

„Kaip jau teko įsitikinti, nepaisydama sunkumų, kurie lydės visą gyvenimą, stipri moteris pasieks tai, ko užsigeis. Stiprybė yra ne tai, apie ką galvojate. <...> ištvermė ir kantrybė. Štai kur glūdi moteriškos stiprybės esmė.“

Apžvelgė: Sandra Vidauskaitė

Views All Time
Views All Time
2819
Views Today
Views Today
1
0 0