Dievas yra Meilė. Meilė yra Dievas. Dievas Iš meilės sukūrė pasaulį ir žm. Meilės esmė “duoti”. “Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo vienatinį sūnų, o sūnus už mus atidavė savo gyvybę.” Meilės esmė “daryti gera kitiems.” Kur tikra meilė, ten yra Dievas. Ir visur, kur yra egoizmas, savimeilė, neapykanta – nėra Dievo. Dievas paskelbė Didįjį savo įsakymą “Mylėk.”
Himnas meilei 1Kor.13

“Pasakyk ką tu myli, o aš pasakysiu kas tu esi.”

Šalutinės žmogiškosios meilės turi sutapti su didžiosios Dievo meilės keliu, bet nebūti jos stabdžiais.

Esmingas meilės bruožas – gerbti vienas kitą. Suvest meilę į fiziologiją – tai nužudyti meilę.

Dora, savigarba reikalauja, kad mergaitė būtų atspari vyrų užmačioms, žeminančioms jos garbę.

Mt.25, komentaras: Motina Teresė: “Mano brangios seserys, nemanykit, kad tikra meilė privalo būti nepaprasta. Ne. Ko reikia mūsų meilei yra nenutrūkstamai mylėti Tą, kurį mylime. žiūrėkit, kaip dega lempa, vartodama alyvos lašelius. Jei nelieka lempoje lašelių, nebus šviesos. Jaunikis vestuvėse turi teisę sakyti: “Aš nepažystu tavęs”. Mano vaikai, kas yra tie alyvos lašeliai mūsų lempose? Tai maži kasdieninio gyvenimo dl.: teisumas, punktualumas, maži gerumo žodžiai, net trumpos mintys apie kt., maži tylos aktai, žvilgsniai ir mintys, žodžiai ir darbai. Tai yra meilės lašeliai, kurie daro mūsų relig. gyvenimą degantį skaistesne šviesa. Neieškokit Jėzaus tolimose žemėse. Jo ten nėra. Jis jumyse. Tik laikykite degančią lempą ir jūs visada jį matysite.”“Mūsų Viešpats reikalingas mūsų meilės. Jam nereikia mūsų darbų.”

Pvz. Jis dainuoja seną meilės dainelę:,,Myliu ir mylėsiu iki karsto lentos, įrodyk ir tu…”Ar tikrai jis myli, ar tikra meilė, ar tikra proga padaryt laiminga? Ar jis myli ją ar save?

Kai potraukis ( ne meilė) tampa egocentriškas, egoistinis imantis, o ne duodantis – tai nėra iš vis meilė, nes nedaro kito laimingesne, saugesne. Ko jis prašo? – pigai atiduoti brangiausią dovaną – kurią ji turėtų dovanoti vest. dieną savo išrinktajam – savo nekaltumą, skaistumą. O tai pavojus ateičiai – nutrauktas ryšys su Dievu, sunki ateitis su būsimu vyru… Ar tikrai myli, ar jis nori tik savo pasitenkinimo? – Argi jis nėra paprasčiausias egoistas, savimyla? Ar jis nesutrikdo jos proto, sielos, kūno? Meilė nėra: aš noriu, man reikia, mano malonumui, man -tokios “meilės” melo srautas liejasi per TV, filmus, spaudą. Meilė tai gero darymas mylimajai, linkėjimai jai visa ko geriausio. Tai savo draugystės, minčių, laiko, energijos, vėliau pinigų, savęs dovanojimas mylimajai dėl jos laimės, nieko nelaukiant grąžos. Tam, kad padaryt tave laimingesniu, saugesniu, kad padaryt tave didesne. Meilė – tai savęs dovana kitam žmogui,dėl kito gerovės.

Pier Daco: “Kad savyje išugdyt tikrąją meilę, jei nori pasiekti aukštą buvimo laipsnį, kuriuo yra meilės būsena, reikės ilgų kruopščių ir nesuskaičiuojamų pastangų save švarint. į meilę atsitiktinai nepateksi! Meilė nėra vien biologinis potraukis, ar jausmas. Anaiptol! Ištarti žodį “myliu” ir žodį “tikrai myliu” – tai tokie vienas kitam tolimi poliai, kaip š. ir p. Tikroji meilė reikalauja, kad asmuo būtų pilnoje harmonijoje su savimi ir su visais, su kuriais kontaktuoji. Ji reikalauja, kad asmuo būtų vidiniai stiprus ir blaivus.Visa tai, ką asmuo bjauroja savo mintimis, elgsena, veiksmais, visa, ką jis gadina, darko, žaloja – rodo, kad jame meilės nėra nei kruopelės. Meilės esmė yra ta, kad ji niekada nėra izoliuota. Ji niekada nieko neskaldo ir nedarko, o priešingai. Meilė jungia, meilė vienija. Meilė, tai pažinimo aktas ir kultūra, pasiskleidžianti visuose žmogaus sielos kapiliaruose. Šis aktas, ši kultūra padeda įsijausti į pačią giliausią kito žmogaus esmę. Šis aktas, ši meilės dovana pasireiškia savo kūno atidavimu kitam lyt. suart. metu. Šis suartėjimas iššaukia tobulą dvasinę būtybių vienybę, iš kurios abiejuose partneriuose gimsta naujų jėgų siekti gyvenimo pilnatvei ir palaimai.

Pasakų vaizdų kalba išreiškia bendriausias tiesas. Anot H. Brinknerio, pasakoje apie erškėtrožę galima įžvelgti šiuos simbolius: sulaukus 15 merg. įsidūrė pirštą ( kr. – lyt. brandos simb. ) ir užmigo ( miegas – nepažadintų lyt. potr. simb. ) Ją saugo erškėtrožių gyvatvorė, pro kurią jėga prasiveržti niekam nepavyksta (erškėtr.- mergaitiško atžarumo simb.) Pasirodžius skirtajam karalaičiui, erškėtrožės pavirto gražiausiom gėlėm, o m. buvo pažadinta bučiniu (seksualiai)

Ar ši pasaka mums nebesuprantama? Ar būtina skubotai, jėga laužtis per erškėtrožių gyvatvorę, jei atėjus tikrajam jausmui, ji pati prasiskleis?

Kaip atskirti “tikrą” meilę nuo įsimylėjimo ar tokio jausmo. Vienas Iš būdų – jei jūsų jausmui kitų žmonių požiūris (pritarimas, pasmerkimas ir t.t.) nedaro didesnės įtakos, galite tikėti, jog tai meilė. – psich.Gedim. Navaitis.

Apsvaigimo būklė, aistra, kuri greit praeina nėra M., o tik įsimylėjimas.

įsimylėjimui būdinga:

  • trumpalaikis jausmas;
  • įsimylėt galima daug kartų;
  • būna l. didelė lyt. potr. įtaka;
  • vyrauja jutiminiai pergyvenimai;
  • imponuoja daugiau partnerio išorė;
  • įsimylima į savo idealizuojamą “tipą”, nematant jo trūkumų;
  • jausmas nestiprus.

Meilei būdinga:

  • jausmas trunka ilgą laiką;
  • lyt. potr. būna nesvarbus dl.;
  • vyrauja partnerio poreikiai, pergyvenimai, svajonės;
  • svarbiausia partnerio vidinis p.
  • partneris mylimas su visais jo trūkumais ir stengiamasi padėti jam tais trūkumais atsikratyti;
  • labai stiprus pasiaukojantis jausmas;
  • išlaiko sunkiausius išbandymus.
Views All Time
Views All Time
3047
Views Today
Views Today
1
0 0