Kunigas, religinių raštų rengėjas. Mokėsi Raseinių mokykloje, Vilniaus akademijoje gavo filosofijos daktaro laipsnį, baigė Varnių kunigų seminariją, nuo 1784 Varnių klebonas ir konsistorijos narys, Žemaičių vyskupijos kapitulos narys, kanauninkas, prelatas, vyskupijos oficiolas, nuo 1813 generalinis vikaras, kuriam dažnai sergąs vyskupas J.A.Giedraitis pavedė visų vyskupijos kunigų valdymą ir kilnojimą. Taip B.Gailevičius įgijo didžiausią įtaką vyskupijoje, kuria kiti kunigai nusiskųsdavo. Tačiau B.Gailevičius buvo neambicingas, kuklus, atsidavęs vyskupijos reikalams, tos savo įtakos blogam nenaudojo, net daug kunigų apsaugojo nuo svetimai įtakai lengvai pasiduodančio vyskupo fantazijų. Didelio populiarumo įgijo per 1831 choleros epidemiją, kai paskelbus karantiną aplink Varnius, kad neišplistų epidemija, tik B.Gailevičiaus dėka Varnių varguomenė, ypač žydai, išliko gyvi. Užrašė Varnių bažnyčiai 6300 auksinų ir prieš mirtį dovanojo visas skolas skolininkams, ypač žydams. Priklausė Telšių apskrities T. Kosciuszkos sukilėlių įsteigtai tvarkos palaikymo komisijai.

Parengė katechetinių aiškinimų knygą “Mokslas Krikščioniško įstatymo”, krikščionybės 1825 metų jubiliejaus leidinių “Metai šventi, arba Jubileušas didis”, “Atmintinė Jubileušo, arba pamokslas apie pakūtą”, rūpinosi tikybinės lietuvių literatūros kėlimu, sukūrė keletą lietuviškų giesmių, kurių vieną apie Šv. Aleksandrą įdėjo į Vilmiko “Kantičkas žemaitiškas”, prisidėjo prie J.A.Giedraičio versto Naujojo Testamento rengimo.

Palaidotas senosiose Varnių kapinėse.

Views All Time
Views All Time
2940
Views Today
Views Today
1
0 0