Lyginamoji šiuolaikinių plombavimo medžiagų ir keramikos masių analizė „kalba“ apie keramikos medžiagų, taigi ir protezavimo, pranašumą. Pačių geriausių plombų nusidėvėjimas, įrodyta tyrimais, yra maždaug du kartus greitesnis nei natūralaus danties. O porceliano protezai dėvisi taip pat, kaip ir dantų emalis, arba lėčiau. Jeigu plombuojant atkuriamas didelis danties paviršius, nepriekaištingo ir ilgalaikio jo tarnavimo tikėtis negalima. Kitaip dėvisi porceliano gaminių paviršius. Jie spalvą bei spindesį išlaiko dešimtmetį ir ilgiau (kaip ir porcelianiniai pietų serviso indai nesikeičia dešimtmečius; tuo tarpu plastmasiniai tarnauja ribotą laiką). Estetinis plombavimas – labiau sveikų danties audinių tausojamasis metodas. Protezuojant paprastai dantis depulpuojamas, tuo tarpu plombuojant paprastai nervas išsaugomas. Gydytojas odontologas, įvertinęs dantų būklę ir kitas aplinkybes, patars, kokią metodiką taikyti. Neretai didelės danties dalies atkūrimas plombuojant, ypač jei likusi tik šaknis, nėra tinkamas sprendimas. Estetinio plombavimo būdu galima restauruoti ėduonies pažeistus dantis, pakeisti senas plombas bei koreguoti dantų formą, spalvą. Kai defektai nedideli, galima koreguoti ir dantų išsidėstymą žandikaulyje. Jeigu dantis anksčiau jau gydytas ir plombuotas, būtina atlikti danties rentgenogramą, įvertinti danties ir aplink esančių audinių būklę bei gydymo ir plombavimo kokybę.

Sparčiai tobulėjančios medžiagos odontologijoje sąlygojo šios naujos srities atsiradimą. Atliekant estetinį plombavimą, tiesiogiai burnoje restauruojami pažeisti burnos audiniai (kariesas, senos plombos), taip pat galima koreguoti dantų formą, spalvą, išsidėstymą lanke, esant nedideliems defektams. Jei dantį reikia restauruoti didesne restauracija, geriau rinktis estetinį protezavimą (žr.žemiau). Natūralus dantis, susideda iš keleto sluoksnių, besiskiriančių spalva, skaidrumu, kietumu. Dantis restauruojamas gydytojo kėdėje juvelyriškai tiksliai atkartojant visus sluoksnius, todėl gaunamas puikus estetinis vaizdas. Tiksliai atstatoma danties forma, kas svarbu ir estetikai ir tinkamam funkcijonavimui. Tai maksimaliai tausojantis danties audinius metodas, nes pašalinami tik pažeisti, gadinantys estetinį vaizdą audiniai. Tam, kad apsaugoti restauruojamus dantis nuo drėgmės burnos ertmėje, naudojama spec. guma – koferdamas. Tai lemia puikų plombinės medžiagos sukibimą su danties audiniais ir ilgalaikiškumą. Mūsų klinikoje dirbantys gydytojai odontologai “juvelyrai” padarys viską, kad dantų restauracijos būtų teisingai parinktos, atrodytų puikiai, ilgai ir tinkamai tarnautų.

Dauguma žmonių jaučia diskomfortą, prireikus apsilankyti pas gydytojus odontologus. Adatų dūriai, dantų gręžimas, erzinantis garsas- tai, kas sukelia neigiamas emocijas. Pagaliau odontologijoje įvyko didelis žingsnis į priekį ir viso to galima išvengti. JAV kompanija BIOLASE (www.waterlase.com) sukūrė odontologinius lazerius WATERLASE (kietųjų ir minkštųjų audinių lazeris) ir LASERSMILE ( minkštųjų audinių ir dantų balinimo lazeris). WATERLASE sukuria hidrokinetinę energiją – lazeris aktyvuoja vandens lašelius, kurie šalina karieso pažeistus danties, taip pat minkštuosius audinius (dantenas). Įprastas grąžtas sukelia danties įkaitimą ir vibraciją, kas sąlygoja skausmą ir mikroįtrūkimus. Naudojant lazerio energiją, kombinuotą su vandens ir oro srove, danties temperatūra nepakinta, nėra vibracijos, todėl nejuntamas skausmas ir daugeliu atveju nereikia nuskausminimo. Prietaisui dirbant, negirdimas nemalonus garsas, tik tiksėjimas. Lazerio pjūvis tikslus, be to suardo bakterijas, tad sterilizuojamas danties paviršius, gaunamas geresnis plombos sukibimas su danties audiniu ir užkertamas kelias po plomba atsinaujinti kariesui. Labai geri rezultatai gaunami lazeriu gydant minkštuosius audinius ir dantenas- gydymas neskausmingas, sterilus, be gausaus kraujavimo, užtikrinantis puikų gyjimą be rando.

Civilizuotas pasaulis sparčiai keičiasi. Šiandien naudojamės patogumais, apie kuriuos dar neseniai net nesvajojome. Revoliuciniai pokyčiai vyksta ir odontologijoje, leidžiantys plėtotis naujai sferai – kosmetinei odontologijai. Jei matote veidrodyje, kad Jūsų šypsena galėtų būti gražesnė, leiskite pasiūlyti visas galimybes tai įgyvendinti. Įvertinę šypsenos trūkumus, mes rasime Jums tinkamiausią sprendimą. Psichologai įrodė, kad graži šypsena ne tik pagerina išvaizdą, bet ir prideda pasitikėjimo savimi. Jei nusprendėte patobulinti savo šypseną, tai galimybė ne tik pagražėti, bet ir puikiau jaustis! Norint įvertinti šypseną, reikia atsižvelgti į daugybę faktorių. Pirmiausia pats žmogus turėtų nuspręsti, ar jis patenkintas savo šypsena. Siūlome pabandyti atsakyti žemiau pateiktus klausimus, norėdami Jums padėti.

,,Kai buvau mokinė, sėdėdama dantų gydytojo kėdėje sau į koją iš baimės žnybdavau taip, kad po to ilgą laiką toje vietoje dar būdavo matyti žymės.0 dabar drąsiai sėdžiu odontologo kėdėje, nes nebejaučiu jokio streso, skausmo, nebegirdžiu erzinančio garso”, – džiaugėsi Kauno medicinos universiteto visuomenės sveikatos specialistė Liudvika Lovkytė. Tokiais žodžiais patikėti sunku. Juk dažniausiai apsilankymas pas odontologą asocijuojasi tik su neigiamomis emocijomis: nerimu, baime, skausmu. Jaustis saugiai ir ramiai pas dantų gydytoją dažnai negali netgi patys odontologai. L.Lovkytės požiūris radikaliai pasikeitė po to, kai ji išbandė naują dantų gydymą odontologiniu lazeriu. Anksčiau dantų gydytojų bijojusi moteris įsitikino, jog gydymas šiuo prietaisu nesukelia jokių nemalonių pojūčių. Tuomet ji ryžosi netgi ištaisyti kosmetinius dantų ir dantenų defektus. Vis daugiau žmonių nori turėti ne tiktai sveikus, bet ir gražius dantis. Vien higienos ne visada pakanka. Naudojant odontologinį lazerį tobulas šypsenas be skausmo gali turėti kiekvienas, ne tik kino žvaigždės”, – teigė Vilniuje įsikūrusios lazerinės kosmetinės odontologijos klinikos ,,Pilėnė” odontologė Lina Tvarijonavičienė.

Daug tėvelių klaidingai mano, kad pieninių vaikų dantukų nebūtina gydyti ir saugoti, nes juos visus vis tiek pakeis nuolatiniai. Odontologai tėvams turėtų paaiškinti: būtina saugoti pieninius vaikų dantukus, juos gydyti bei taikyti profilaktikos priemones. Viena iš pieninių dantų funkcijų – užimti savo vietą besiformuojančiame žandikaulyje. Jeigu sugedęs dantukas ištraukiamas anksčiau laiko, t.y. daugiau nei pusmetis iki jo natūralaus iškritimo, gali susiaurėti žandikaulis. Taip nuolatiniams dantims – jie didesni už pieninius – neužteks vietos dantų lanke, jie augs kreivi, formuosis netaisyklingas sąkandis. Negydyti pieniniai dantys yra infekcijos židinys ir gali sukelti sistemines ligas, mažinti organizmo imuninį atsparumą. Pieniniai dantys genda greičiau nei nuolatiniai. Tai lemia jų anatomija. Pieninių dantų nervo pulpa (kamera) yra palyginti didelė. Jeigu dantuką pažeidžia ėduonis, negydant infekcijos sukėlėjai labai greitai pažeidžia nervą, išsivysto uždegimas – pulpitas. Skirtingai nei nuolatinių dantų, pieninių dantų nervas ne šalinamas, o gydomas medikamentais. Pieninio danties šaknų kanalai neplombuojami, nes, vystantis nuolatinio danties užuomazgai, vyksta fiziologinis pieninio danties šaknų tirpimas, jos trumpėja. Kanalo užpildas taip pat turi rezorbuotis kartu su šaknimi.