Prieš daugelį metų gyveno viename kaime gydytojas. Jis labai mėgo visokias brangenybes ir brangakmienius. Gydytojas kartą ėmė galvoti: „Jei aš pagydau turtingą žmogų – jis man dosniai atsilygina, o jei vargšą – beveik nieko negaunu.“

Ir nenorėjo jis nuo to laiko priiminėti neturtingų žmonių, slėpėsi nuo jų, nes susirgusių vaikų motinos vaikščiojo paskui jį maldaudamos išgydyti jų vaikus. Bet godus gydytojas atsisakydavo padėti neturtingiems žmonėms.

Kartą susirgo pats gydytojas. Kažkas turėjo jį slaugyti. Nė vienas turtuolis nenorėjo apie jį nė girdėti. Viena neturtinga našlė jo pasigailėjo ir priėmė į savo namus, kuriuose dažnai nebūdavo net duonos kąsnio. Našlė slaugė gydytoją, kol jis pasveiko.

Pasveikęs gydytojas suprato, kas jo pasigailėjo ir priglaudė tada, kai jam to reikėjo. Nuo to laiko gydytojas gydė tik vargšus ir neėmė iš jų pinigų, o valgį jam atnešdavo dėkingi ligoniai, iš kurių jis nereikalaudavo mokesčio.

Taip vienos geraširdės moters poelgis pakeitė gydytojo ir viso kaimo žmonių gyvenimą.

Tatjana Pankova

Views All Time
Views All Time
2359
Views Today
Views Today
1
0 0