Su choreografe Anželika Cholina kalbėjosi Ingrida Bačelytė 

ZMONES:) intriguoja savo neįprastu pavadinimu. Ar galite paaiškinti, iš kur jis atsirado?  

Priežasčių, kodėl spektaklis taip pavadintas, yra keletas. Šokio spektaklio ZMONES:) atsiradimą inicijavo bendrovė „Bitė Lietuva“, teikianti ryšio paslaugas. Rašydami trumpąsias žinutes, mes nenaudojame lietuviškos abėcėlės raidžių, o šypsenėlės sutinkamos ypač dažnai, todėl šis pavadinimas – tai ne gramatinė klaida. Galvojant apie spektaklį, nesinorėjo jo pavadinti, pvz., „Lietuviai“, nes visos jame akcentuojamos savybės būdingos daugeliui tautų, tad reikėjo universalesnio pavadinimo.  

Ką reiškia „moderni lietuvių liaudies šokių interpretacija“? Jūs nutolote nuo tradicijų?  

Aš skeptiškai žiūriu į istorijos mokslą, nes manau, kad nėra įmanoma perduoti kitam žmogui tikslios informacijos netgi apie dabarties įvykius, tuo labiau neįmanoma žinoti tiesos apie praeitį. Todėl niekas negali būti visiškai tikras ir teigti žinąs apie autentišką lietuvių liaudies kultūrą. Viskas yra tik variacijos, tad ir mano spektaklis yra mano įsivaizdavimas bei savita lietuviškų šokių traktuotė.  

Ar yra kas nors, ką jūs pastebite būdinga lietuvio prigimčiai ir ko nepavaizdavote spektaklyje ZMONES:)
 

Neturėjau tikslo sugrūsti į spektaklį visko, ką žinau. Kaip ir visuose mano spektakliuose, čia vyrauja didelis tempas. Šokėjai beveik neišeina iš scenos ir kuria vieną epizodą po kito, išlaikydami žiūrovą nuolatinėje įtampoje. Tai – nuotaikų vėrinys. Čia yra visko: linksmybių ir liūdesio, grožio ir pavydo, lietaus ir saulės. Spektaklis – kaip tapybos darbas. Turi jaudinti jo visuma.  

Savo interviu apie spektaklį prieš jo premjerą akcentavote, jog šis kūrinys turėtų pažadinti lietuvių tautos patriotiškumą. Kaip manote, ar jums pavyko?
 

Tikriausiai, nes po premjeros žmonės mane sustabdydavo net gatvėje, reikšdavo susižavėjimą ir dėkodavo už šį spektaklį. 

Liaudies šokiams įprastos šešios poros. Jūsų spektaklyje scena pilna šokėjų – net 32 artistai pagal visiems žinomas tautines melodijas trypia „Klumpakojį“, šoka „Bitutę“…
 

Spektaklio artistų trupė yra mišri. Jame dalyvauja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, A|CH teatro artistai bei ansamblio „Lietuva“ šokėjai. Man patinka dirbti su mase. Atsiranda daugiau galimybių scenoje kurti įvairius piešinius. Šiame spektaklyje vyrauja įspūdingos masinės scenos. Panaudojau daug sudėtingų kombinacijų. Lietuvių liaudies šokis čia yra labai techniškas, aktyvus ir sudėtingas.  

Žiūrint spektaklį, atrodo, kad šokėjai dirba bent dvidešimt metų kartu – tokį stiprų įspūdį palieka jų sinchroninis šokis, lygiavimas. Kaip suvaldote skirtingas šokėjų patirtis ir galimybes?
 

Aš profesionalė.  

Kaip baleto artistai sureagavo į pasiūlymą šokti lietuvių liaudies šokius?
 

Sutikti dalyvauti šiame projekte juos paskatino tai, kad jie pasitiki manimi ir žino, jog aš nebūčiau ėmusis šios idėjos jei neturėčiau įdomaus sprendimo. Kūrybiniame procese visi artistai buvo puikios nuotaikos. Niekas nesitikėjo, kad lietuvių liaudies šokiai gali būti taip interpretuoti, todėl dirbo daug ir su dideliu užsidegimu.   

Spektaklyje juntamos ironijos gaidelės, kurios teikia jam žavesio. Ar manote, kad ironija būdinga lietuviams ar tai jūsų būdo bruožas?  

Ironija – tai prieskoniai, tai tarsi žvilgsnis iš šono į svarbius dalykus. Mano gyvenime taip pat jos yra. Aš ironiškai mėgstu pasižiūrėti ir į savo kūrybą. 

Šiame netradiciniame projekte dirbo garsių Lietuvos menininkų komanda – scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkai Vida Simanavičiūtė ir Aleksandras Pogrebnojus. Su jais dirbate ne pirmą kartą. Ką galėtumėte papasakoti apie juos?
 

Aš dirbu tik su mane jaučiančiais. Štai Marijus Jacovskis mane jaučia jau 12 metų. Vidą su Aleksandru taip pat pažįstu labai seniai, domiuosi jų darbais ir pasitikiu jų skoniu. Lengva, kai man nereikia daug aiškinti, kalbėti. Kartais aš tik pamojuoju rankomis, ir jie jau pagauna mano mintį. Spektaklio scenografija – lakoniška, minimalistinė, sukurianti universalią atmosferą. Kostiumai sąmoningai nutolinti nuo mūsų bendro įsivaizdavimo, kas yra lietuviškas tradicinis rūbas. Tai yra šiuolaikinių menininkų šiuolaikinė vizija. 

Spektaklyje ZMONES:) skamba aranžuota lietuvių liaudies muzika… 

Prieš pradedant kūrybinį procesą, perklausiau daug lietuvių liaudies muzikos. Norėjau kuo plačiau su ja susipažinti. Atradau daug talentingų kūrėjų, kurių kompozicijas panaudojau savo spektaklyje. Tai Loretos Mukaitės vadovaujamo ansamblio „Virvytė“, jaunimo vokalinės grupės „KIVI“, Artūro Noviko originalūs ir neįprasto skambesio kūriniai. Kita dalis muzikos aranžuota žinomų Lietuvos šokių muzikos diskžokėjų dueto „Happyendless“, kurie yra dirbę vienoje scenoje su tokiokis asmenybėmis kaip Dj Tiesto, Nick Warren, Kosheen, kt.  

Ar „rūšiuojate“ žmones? Pagal rasę, lytį, tautybę…
 

Tik pagal lytį:) O jei rimtai, visa tai yra išgalvotos, nesvarbios taisyklės. Tie rūšiavimai sugadina mums sąmonę. Įdomiausia ir svarbiausia yra tik tai, kas yra žmogaus viduje. 

Visuose jūsų šokio spektakliuose vyrauja meilės tema. Ar ji gyva ir šiame spektaklyje?
 

Spektaklis yra gyvas ir šiltas. Kai vyras paima moters ranką, kad ir polką šokant,  žiūri jai į akis ir šypsosi, tai irgi yra meilė – maža, lietuviška meilė…  

LR Kultūros ministerijos Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėja V. Gražienė sako, kad „
tai išties įdomus ir novatoriškas projektas, pristatantis etninę Lietuvos kultūrą per modernų šokį. Manyčiau, kad šis šokio spektaklis būtų įdomus ir Lietuvos, ir užsienio žiūrovams„. Jūsų pačios nuomone, kokiai auditorijai turėtų patikti ZMONES:)? 

ZMONES:) patiks žmonėms.

Views All Time
Views All Time
3442
Views Today
Views Today
1
0 0