Kartą gyveno jaunikaitis, ir buvo jis kaip visi jo draugai. Bet mokslas jam nesisekė, ir merginos nekreipė į jį dėmesio. Tada jis nusprendė iškeliauti iš miesto, piešti ir taip užsidirbti pragyvenimui.

Kartą Antonio (toks buvo to jaunuolio vardas) atėjo į mišką ir nusprendė ten pernakvoti. Kai tik ėmė temti, pas jį atėjo labai graži fėja, ir jis iš pirmo žvilgsnio pamilo ją. Fėjai vaikinas taip pat patiko, ir jie susidraugavo. Fėją tarė:

– Nori, aš išpildysiu tris tavo norus?

Iš pradžių Antonio labai apsidžiaugė, bet paskui suprato, kad nieko jis nenori ir pasiūlė jai kartu pavakarieniauti. Ir atsirado daug visokiausių patiekalų. Jaunasis dailininkas buvo labai alkanas ir visai užmiršo apie savo naująją draugę. O fėja nepastebimai išnyko. Vaikinas, pastebėjęs, kad draugės nėra, labai susigėdo. Ir tada jis sau tarė, kad kitą kartą viskas bus kitaip. Bet kada vėl atėjo fėja, Antonio niekaip negalėjo sugalvoti antro noro. Jis labai norėjo turėti gražų namą, kur jie abu galėtų laimingai gyventi, bet jis paprašė tik kelių monetų popieriui ir pieštukams nupirkti. Fėja išpildė ir šį norą ir vėl, nieko nesakiusi, išnyko.

Trečiąjį kartą, kada vėl ateis fėja, Antonio nusprendė pasakyti jai apie savo meilę, ir tegu būna taip, kaip ji norės. Bet kada vėl atėjo fėja, jis pagalvojo, kad yra nevertas jos meilės. Ir vėl Antonio nežinojo, ką pasakyti fėjai, ir tik pasakė, jog jaučiasi labai vienišas. Ir vėl fėja išnyko nieko nepasakiusi.

Kitą dieną Antonio sutiko labai gražią merginą, ir netrukus jiedu susituokė. Bet Antonio, nors jo žmona ir buvo labai panaši į tą nepaprastą, labai gražią fėją, niekaip negalėjo jos pamiršti.

Bėgo metai, ir Antonio suprato, kad nemyli savo žmonos. Kartą jis susirinko visus savo daiktus ir jau norėjo išeiti, bet staiga išgirdo žmonos balsą:

-Atleisk, kad aš nesugebėjau išpildyti tavo trečiojo noro…

Ana Filimošina

Views All Time
Views All Time
2656
Views Today
Views Today
1
0 0