Raudonas ar violetinis pomidoras

Pamąstymai apie GMO ir ne tik

„Žaliajame pasaulyje“ publikuotas įdomus Zenono Butkevičiaus straipsnis apie violetinį pomidorą ir naująsias biotechnologijas, kurių sukurtais produktais neišvengiamai tenka naudotis visiems. Tiesa, aprašyto labai skanaus violetinio pomidoro man taip ir nepavyko rasti nei turguose, nei prekybos centruose, nei sveiko maisto parduotuvėse. Nepavyko, nes ten jų niekada ir nebuvo. Užtat lentynose gausybė tradicinių spalvų puikiai išlaikytų, tačiau „medinio“ skonio daržovių. Sezonas mažuose turgeliuose, kur prekiaujama soduose užaugintomis gėrybėmis, prasidės dar negreitai. Tikėtina, kad ten nebus prekiaujama violetiniais pomidorais.

Kas valdo pasaulį

Reaguodama į straipsnyje išsakytas mintis, norėčiau pratęsti įdomią diskusiją. Tikiuosi, kad prie šios plačiai aptarinėjamos temos prisijungs ir daugiau skaitytojų.

Kalbant apie ilgalaikį GM maisto poveikį graužikams, primatams ir jų giminaičiams žmonėms, laboratorijose atliekami eksperimentai prieinami nedidelei saujelei žmonių, tuo tarpu visiems kitiems belieka remtis jų pateikiama informacija, kurios objektyvumu niekas nedraudžia abejoti. Populiarioje spaudoje kaunasi du frontai, tiesa, konkrečias mokslininkų, dirbusių su GMO, pavardes ir jų darbų aptarimą teko matyti tik GMO priešininkų straipsniuose.

Straipsniai 1 reklama

Šioje kovoje jau dabar aiški viena tiesa – nuo seniausių laikų laimi tas, kuris turi didesnį pinigų kapšą. Pietų šalyse teisus yra garsiau rėkiantis, šiauriečiai gi pasaulį valdo tyliai – pirkdami ir pakreipdami balsus reikiama linkme. Istoriškai žiūrint, tai tos gėrybės, dėl kurių pirmieji naujų žemių atradėjai galvas padėjo verždamiesi į tolimus ir nežinomus kraštus. Jie troško ne tik aukso, bet ir naujų žemių bei pigios darbo jėgos savo valstybių karūnoms.

Tai turi panašumo ir su farmacijos pramonės žaidimais – brangūs, bet nebūtinai patys efektyviausi vaistai įregistruojami ir paleidžiami į apyvartą daug greičiau, nes tik tokie vėliau atsiperka. Jų populiarumas didinamas spalvingomis reklamomis – viena tabletė, ir visos problemos išspręstos per keletą minučių! Arba: pirk plaukų balzamą iš 4 kontinentų – ir nenupliksi. Įtaigiai reklamuojami maisto papildai, kurie gerina sąnarių darbą, stiprina dantenas ir dar padeda numesti svorio. Taigi maitinkis įvairiu maistu, judėk ir neteks dažnai bėgioti į vaistinę. Kas bent kartą buvo užkibęs už šios meškerės, gerai žino apie tariamą stebuklingų preparatų poveikį, o dar tiksliau gali pasakyti, kokia suma parėmė produkto gamintojus. Čia kaip loterija ar finansinės piramidės – visada yra didesnis ar mažesnis nuostolis, tik šiuo atveju dar ir ne į sveikatą.

Monopolio troškimas

Lygiai taip GMO monopolininkams dabar ir Lietuvos žemės yra nauji neatrasti plotai, tik užkariavimo metodai tapo modernesni. GM sėklų kūrėjams reikia naujų rinkų. Sutelkus jų gamybą vienose rankose, atsiveria kur kas didesnė aukso gysla nei kadaise buvo aptikta Klondaike. Tokios perspektyvos akivaizdoje didžiosioms korporacijoms tikrai nerūpi žmonių sveikata ir gamtinė aplinka. Smulkiuosius ir ekologinius ūkius reikėtų kuo greičiau sunaikinti, nes jų neįmanoma monopolizuoti – labai panašu, kad mūsų valstybė kryptingai eina šia linkme, tik atkaklūs lietuviai vis dar laikosi įsikibę plūgo. Sąlygos platinti savo produkciją tampa vis palankesnės. Kartu su sėklomis į apyvartą tiekiami GM augalams subalansuoti chemikalai, kuriuos irgi tektų pirkti. Iš pradžių pigiai, vėliau vienintelis tiekėjas kainą gali po truputį kelti… Nepaisant didesnių derlių, sąnaudos jų auginimui tik pirmuosius keletą metų mažesnės nei tradiciniuose ūkiuose. Nauda organizmui – taip pat neįrodyta, nes sukuriamos visiškai naujos medžiagos, su kuriomis per visą evoliucijos istoriją nei žmonės, nei gyvūnai nebuvo susidūrę. Visko persisotinusiai Europai jau seniai aktualu nebe kiekiai, bet kokybė, kurios kaip tik masiniuose produktuose dažniausiai ir pritrūksta.

Siekis užimti naujų žemių turi vieną labai svarbų ir, pripažinkime, susimąstyti verčiantį motyvą – tai maisto trūkumas pasaulyje. Tik teisybės dėlei reikėtų pridurti, kad maisto netrūksta nei Europai, nei Amerikai, nes žmonių skaičius čia neauga. Kiek kitokia padėtis yra Bangladeše, Indijoje ar Burkina Fase. Gal mane pasmerks labdaros ir paramos fondų atstovai, tačiau manau, kad papildomos maisto porcijos šių šalių problemų neišspręs, o kaip tik padidins burnų skaičių. Taip sparčiai daugindamiesi žmonės anksčiau ar vėliau suvalgys savo planetą, tik tuo metu baltoji rasė tikriausiai jau bus išnykusi. Konkurencinėje kovoje pirmiausia išlieka vislesnis, plėšresnis ir smulkesnis. Dėl to turime visą sąrašą išnykusių stambių planetos žinduolių, o kai kuriose Afrikos šalyse nacionaliniai parkai tveriami, juos saugo armija. Be abejo, humaniškiausia ir tuos Afrikos didybės likučius atiduoti alkanai liaudžiai, tik kiek ilgam užtektų ir ką daryti po to, kai visi resursai bus suvalgyti? Tad kalbant apie žmonijos gerovę, aiškus vienas dalykas – ji klesti ten, kur žmonių skaičius kvadratiniame kilometre mažesnis. Ir nei GM maistas, nei sintetinė mėsa pasaulio neišgelbės, nes šioje diskusijoje liko pamirštas gyvybės variklis – gėlas vanduo. Jo dar niekam nepavyko dirbtinai sukurti.

Ilgas bandymų kelias

Diskusijose apie GMO mėgstama lyginti medicinos pasiekimus apeliuojant į vaistų bei gydymo metodų tobulėjimą. Be abejo, šiems dalykams reikia nulenkti galvą, nes vien insulino gamyba kasdien gelbsti milijonus pasaulio žmonių. Antra vertus, išskyrus chroniškas ligas, medikamentų vartojimas yra vienkartinis, todėl lyginti su kasdieniniu maistu gal ir nelabai dera. Be to, visiškai nesvarbu, ar vaistus gamina genetiškai perkeisti organizmai, ar ne, absoliučiai visi cheminiai medikamentai turi vienokį ar kitokį šalutinį poveikį. Kartais turi užaugti ne viena karta, kol išryškėja jų sukelti sutrikimai. Kas Vilniaus universitete klausė genetikos paskaitų pas profesorių V. Rančelį, puikiai prisimena vaisto talidomido istoriją. Jis buvo išrašomas nėščioms moterims, dėl ko vėliau daugiau nei 10 000 vaikų gimė su sunkiais galūnių defektais. Tiesa, bandymai su gyvūnais tuo metu nebuvo atliekami, tačiau ir taip ne visada pavyksta nustatyti galimą vaisto toksiškumą. Vienas iš pavyzdžių – dinitrofenolis, sukurtas kaip lieknėjimą skatinantis preparatas. Beždžionėms nepastebėta jokio neigimo poveikio, tuo tarpu jį vartojusiems žmonėms sukėlė kataraktą. Panašių nutikimų medicinos istorijoje yra gerokai daugiau. Vaisto efektyvumą gali lemti netgi etninių grupių genetinė struktūra.

GM maisto atveju skelbiami tyrimai su graužikais – vienu atveju jis pripažįstamas visiškai nepavojingu, kitu – sukeliantis kepenų, žarnyno ir reprodukcinės sistemos sutrikimus. Žiurkės yra smulkūs gyviai, kurie gyvena neilgai, tačiau kartu tai parodo sutrumpintą žmonių gyvenimo scenarijų. Be abejo, poveikis graužikams, kaip ir bandymuose su medikamentais, gali skirtis, tačiau jau dabar yra daugybė jaunų žmonių, turinčių rimtų sveikatos bėdų dėl hormonais, antibiotikais ir skonio stiprikliais prisotintų gėrybių. Kas bus, kai šį rinkinuką papildys dar ir genetiškai perkeistas maistas? Šiam eksperimentui vienos žmonių kartos tikriausiai nepakaks.

Jei tyrimą finansuoja užsakovas, ar verta tikėtis objektyvių rezultatų? Čia panašiai kaip su danų kiaulininkais – už gerus pinigus tariamai nepriklausomas ekspertas bando įrodyti, kad ne tik gruntiniai vandenys nebus užteršti, bet dar ir kvepės kompleksų kaimynystėje. Įvykus ekologinėms nelaimėms, pirmiausia jas stengiamasi nuslėpti, o jei nepavyksta, popieriuose poveikis aplinkai mažinamas kiek tik įmanoma. Kitaip tariant, gaunamas toks rezultatas, kokio reikia, ir tai nebūtinai sutampa su realiais duomenimis. Tuo tarpu genetinė tarša kur kas pavojingesnė, nes į aplinką pasklinda nepastebimai. Užsodinimo mišku keliems dešimtmečiams metodas čia tikriausiai nebus veiksmingas.

Superherojai kovos su superpiktžolėmis?

Galiausiai GMO šalininkų mažiausiai aptariamas pavojus – naujų organizmų kryžminimasis ir plitimas gamtoje. Kiekvienas puikiai prisimename klasikinius pavyzdžius, kaip rūšys dažniausiai sąmoningai buvo perkeltos į naują aplinką (žemyną ar salas) ir ten nukonkuruodavo vietinę fauną ar paplisdavo kaip agresyvios piktžolės. Po to skiriamos milžiniškos lėšos šių pažeidimų atkūrimui, jeigu tai apskritai įmanoma padaryti. Lietuvoje taip pat turime patvirtintą naikintinų augalų sąrašą, gyvūnų dar neteko girdėti, bet potencialių kandidatų į jį tikrai netrūksta.

Genetiškai perkeistiems augalams pasklisti iš laukų nebus jokių kliūčių, o pavojus kryžmintis su giminingomis, gamtoje esančiomis rūšimis visada išlieka. Jau yra duomenų apie herbicidams atsparias piktžoles Argentinoje, kur stipresnių chemikalų poreikis (priešingai nei žadėta) tik auga. Juos gamina tos pačios korporacijos susižerdamos ne mažesnį pelną nei už sėklų patentus. Savo mažoje valstybėje nesugebame išnaikinti net Sosnovskio barščio, tad kokie superherojai sugebės kovoti su herbicidams atspariomis superpiktžolėmis? Tai neabejotinai bus geriausias Holivudo filmo scenarijus realybėje.

Views All Time
Views All Time
1150
Views Today
Views Today
2

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

36 − 32 =