Kinijos vyriausybė leido pradėti šalyje auginti komercinės paskirties genetiškai pakeistų ryžių veisles. Ši šalis tapo pirmąja pasaulyje, kurioje įteisintas genetiškai pakeistų ryžių auginimas maisto pramonės poreikiams, pranešė „New Scientist“. Pasak leidinio, genetiškai pakeisti ryžiai Kinijoje bus pradėti auginti jau kitais metais. Šiuo metu vykdomi naujųjų veislių bandymai eksperimentiniuose laukuose. Kinijos žemės ūkio ministerija leido naudoti dvi genetiškai pakeistų ryžių veisles – „Huahui 1“ ir „Bt Shanyou 63“. Abiejose yra iš Bacillus thuringiensis bakterijų paimtų „Bt“ baltymų, kurie apsaugo ryžius nuo stiebus pažeidžiančių kenkėjų. Šie vabzdžiai ryžių pasėliams Kinijoje kenkia labiausiai. Pasak Kinijos Mokslų akademijos atstovų, pirmiausia šių kenkėjams atsparių ryžių veislių auginimas 2011 m. bus pradėtas Hubėjaus provincijoje – viename svarbiausių ryžių gamybos regionų, o po to išplis po visą šalį. Beveik visas Kinijoje išaugintas ryžių derlius skirtas savo rinkos poreikiams – ši šalis eksportuoja tik 1 proc. visų joje išaugintų ryžių.

Kol specialistai ginčijasi dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) poveikio, sveikas protas pataria išlikti atsargiems. O kaip tai padaryti, kai trūksta net elementarios informacijos, aiškinasi Rasa Navickaitė. Praėjusią savaitę „seimūnas“, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys Dailis Alfonsas Barakauskas pateikė pasiūlymą dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įstatymo papildymo. Jame siūloma, kad užrašai, įspėjantys apie produkto sudėtyje esančius GMO, atsirastų ir vitrinose šalia nefasuotų maisto produktų. Taip pat įspėjimai turėtų atsirasti ir viešojo maitinimo įstaigų valgiaraščiuose. Trečias pasiūlymo punktas siūlo, kad specialus ženklinimas atsirastų ir ant tų maisto produktų, kurie buvo pagaminti ar gauti iš GM pašarais šertų gyvūnų. Įstatymo papildymas neabejotinai skamba kaip žingsnis didesnės pagarbos vartotojo teisėms link. Tačiau atrodo, kad į klausimus, susijusius su GMO, paprastų atsakymų nebūna. „Atgimimo“ kalbintas biochemikas Leonas Grinius teigia, kad niekur Europoje tokių draudimų nėra, tai esąs „naujas pono Barakausko išradimas“. Profesorius mano, kad ėmus Lietuvoje žymėti mėsą, gaunamą iš GMO pašarais šertų gyvūnų, žmonės paprasčiausiai pirks pigesnę lenkišką, kuri bus nežymėta, tačiau taip pat turinti sudėtyje GMO. Pašnekovo teigimu, dauguma Lietuvoje auginamų gyvulių yra šeriami genetiškai modifikuotais pašarais, tad šitoks įstatymo patobulinimas tik kenktų mūsų ūkiui.

Ant gyvųjų būtybių kailio kitos gyvosios būtybės vis sumano daryti šiokius tokius eksperimentus. Kartais, žiūrėk, žmogus sako, jog tai yra labai gerai (vaistų gamyba), kartais pasimuistoma ir teigiama, jog „naujieji mengelės ateina“… Tad šioje šviesoje, o ir mūsų šalies Aplinkos ministerijai uždraudus atlikti Lietuvoje eksperimentus su genetiškai modifikuotais (GM) kukurūzais (ties Dotnuva) ir rapsais (ties Vėžaičiais), norisi teirautis Jūsų: ar gyvenimas ekologinio ūkininkavimo propaguotojams jau ir šviesus?.. Juk nėra didelė paslaptis, jog GM kukurūzai Lietuvoje jau sėjami – niekas apie tai net nešvilpauja. Tiesa, čia vadovaujamasi taisykle: nepagavo – ne vagis! Mat nėra sunku atsigabenti GM kukurūzų ar rapsų sėklos, pasėti ir džiaugtis: chemikalams kukurūzas atsparus, piktžolės išnyko, pašaro yra puikaus, gyvuliai juo šeriami, pienelį žmonės geria, per barzdą varva, o apie GMP – nė čiukšt!.. Tatai, Aplinkos ministerija atšaukė kai ką, tačiau ar „nesijuokia puodas, kad katilas juodas“?.. Dėl tų bandymų?.. Čia aplinkos ministras gali išduoti, gali ir neišduoti leidimą. Tačiau jei ES bus nutarta, jog galima auginti kokius GM kukurūzus, – viskas. Nes esame juk ES nariai. Lieka tik kai kurios procedūros. Jas, žinoma, galime apsunkinti. O ką būtų atnešę tie legalūs bandymai atvirame lauke su GM rapsais ir kukurūzais? Mūsų mokslininkai būtų laviravę, nes jie juk būtų buvę tik samdiniai. Tie samdiniai mums būtų greitai tapę aiškūs, tačiau šeimininkai?

Štai prieš mane ant stalo guli violetinis pomidoras. Tiksliau sakant tiek, kiek iš jo liko. Kitką jau suvalgiau. Šiaip pomidorų nemėgstu, bet tie violetiniai patinka. Skonis geras. Žinau, kad tas pomidoras – GMO, tai yra genetiškai modifikuotas, todėl mintyse dėkoju biotechnologams, sugalvojusiems tokį augalą. Tie GMO patinka ne tik man. Lesyklon padedu genetiškai modifikuoto margarino gabalą zylutėms – lesa net pasičepsėdamos. Tik dažnai nespėja sulesti – atskrenda kaimynės šarkos ir visą gabalą nusineša sau. Užtat zylutėms lieka genetiškai modifikuotų saulėgrąžų, taip pat ir kviečių kruopų, paskanintų genetiškai modifikuotu aliejumi. O kai atidarau šaldytuvą ir užmetu akį į jo turinį, matau, jog viskas ten – daugiau ar mažiau modifikuota. Iki kūdikių tyrelių imtinai. Gal specialiai visa tai užsisakinėju iš kokios nors GMO firmos? Ne. Paprasčiausiai, kaip ir kiti žmonės, perku parduotuvių maisto skyriuose. Mat jeigu įdėmiau patyrinėsime, tai etiketės su užrašais „GMO produktas“ būna tik ant tų prekių, kurios „grynakraujės“. O kai didesnės ar mažesnės sudėtinės GMO dalys įvairiausiais keliais patenka į vadinamus „švarius“ produktus, šitą nustatyti sunku. Reikėtų labai sudėtingai tikrinti kiekvieną vištos kiaušinį. Jeigu jau taip, tai kodėl vis dar tęsiasi nors ir labai negausios, bet triukšmingos protesto akcijos prieš GMO? Turėjo žmogus draugą – meškiną. Žmogus užmigo po berželiu, o meškinas žiūrėjo, kad saldaus miego niekas netrukdytų.

„Žaliojo pasaulio“ 7-ame numeryje skaitytojus jau informavome, jog vasario 14-15 dienomis buvo surengta konferencija „Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimas ir visuomenės požiūris“. Renginys vyko Trakų rajone esančiame verslo ir laisvalaikio centre „Margis“ (Penkininkų kaime). Tad aptartos GMO naudojimo perspektyvos Lietuvoje, galimas šių organizmų ir produktų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, teikimas vartotojų rinkai, informacijos visuomenei teikimo svarba, etiniai klausimai, Lietuvos visuomeninių organizacijų požiūris į GMO naudojimą. Konferenciją organizavo Aplinkos ministerija, Pasaulio aplinkos fondas ir Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos projektas „Biosaugos sistemos įgyvendinimas Lietuvoje”. Tai lyg ir antroji to projekto dalis. Po šios konferencijos išsamiau papasakoti apie GMO naudojimo perspektyvas Lietuvoje, o ypač – žemės ūkyje, paprašėme Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėją dr. Danių LYGĮ. Tai buvo įžanginė konferencija prasidėjus JT remiamam projektui „Biosaugos sistemos įgyvendinimas Lietuvoje“. Turiu pasakyti, jog mūsų ministerijoje jau aptariamos paraiškos, kuriomis prašoma įsileisti į Lietuvą atlikti eksperimentus žemės ūkyje su GMO. Tad ir susidomėjimas minėtuoju renginiu buvo didelis – norinčių dalyvauti buvo kur kas daugiau nei būta salėje vietų. Malonu, jog konferencijoje dalyvavo ir medikai, džiaugiuosi atsiradusiais sąlyčio taškais su gydytojais.

„Žaliajame pasaulyje“ publikuotas įdomus Zenono Butkevičiaus straipsnis apie violetinį pomidorą ir naująsias biotechnologijas, kurių sukurtais produktais neišvengiamai tenka naudotis visiems. Tiesa, aprašyto labai skanaus violetinio pomidoro man taip ir nepavyko rasti nei turguose, nei prekybos centruose, nei sveiko maisto parduotuvėse. Nepavyko, nes ten jų niekada ir nebuvo. Užtat lentynose gausybė tradicinių spalvų puikiai išlaikytų, tačiau „medinio“ skonio daržovių. Sezonas mažuose turgeliuose, kur prekiaujama soduose užaugintomis gėrybėmis, prasidės dar negreitai. Tikėtina, kad ten nebus prekiaujama violetiniais pomidorais. Reaguodama į straipsnyje išsakytas mintis, norėčiau pratęsti įdomią diskusiją. Tikiuosi, kad prie šios plačiai aptarinėjamos temos prisijungs ir daugiau skaitytojų. Kalbant apie ilgalaikį GM maisto poveikį graužikams, primatams ir jų giminaičiams žmonėms, laboratorijose atliekami eksperimentai prieinami nedidelei saujelei žmonių, tuo tarpu visiems kitiems belieka remtis jų pateikiama informacija, kurios objektyvumu niekas nedraudžia abejoti. Populiarioje spaudoje kaunasi du frontai, tiesa, konkrečias mokslininkų, dirbusių su GMO, pavardes ir jų darbų aptarimą teko matyti tik GMO priešininkų straipsniuose. Šioje kovoje jau dabar aiški viena tiesa – nuo seniausių laikų laimi tas, kuris turi didesnį pinigų kapšą. Pietų šalyse teisus yra garsiau rėkiantis, šiauriečiai gi pasaulį valdo tyliai – pirkdami ir pakreipdami balsus reikiama linkme.

Europos Sąjungos (ES), taigi ir Lietuvos, piliečiai lyg ir turėtų jaustis saugūs. Aukšti Briuselio valdininkai skambiomis frazėmis nuolat deklaruoja “didelį susirūpinimą” visų mūsų sveikata. Štai ir paskutinis ES Komisijos sprendimas išduoti leidimą auginti genetiškai modifikuotas bulves buvo “pridengtas” gerai organizuota viešųjų ryšių kampanija. Naujosios bulvės “Amflora”, kaip tvirtinama, bus parduodamos tik specialiems augintojams, o pastarieji jokiu būdu savo GMO produkcijos negalės tiekti į parduotuvių lentynas. Bulves naudosime tik celiuliozės gamybai ir … gyvulių pašarams. Štai ties šiuo sakiniu ir norėčiau stabtelėti. Oficialiai labai griežtai kontroliuojame ir ribojame GMO naudojimą maisto gamyboje, tačiau gyvulininkystėje be didesnių skrupulų šeriame modifikuotomis sojomis, rapsais, kukurūzais ar bulvėmis. Importuotomis ar jau pačių užaugintomis. Ne vienas Lietuvos gyventojas nustebtų sužinojęs, kad jau šiandien daugelyje gyvulininkystės ūkių pašarų pagrindą sudaro GMO produktai. Nereikia būti dideliu žinovu, kad suprastum pašarų įtaką mėsos kokybei ir ją valgančių žmonių sveikatai. Kas yra ragavęs natūraliais produktais kaime užaugintos mėsos, tas ir be laboratorinių tyrimų pasakys, kad ji skiriasi nuo pramoninės produkcijos. Bet juk kalbame ne tik apie skonio savybes. Logika paprasta: jeigu ES neleidžia bulvių pardavinėti tiesiogiai vartotojams, vadinasi vis dar yra abejonių dėl tų bulvių patikimumo ir įtakos sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje.

Pastaruoju metu visuomenė vis daugiau domisi genetiškai modifikuotais maisto produktais. Žmonės kreipiasi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą informacijos apie tai, kokiais genetiškai modifikuotais maisto produktais ar pašarais galima prekiauti Lietuvoje, kaip vykdoma kontrolė, įvežant šiuos produktus iš trečiųjų šalių, kur nustatoma genetinė modifikacija ir kt. Europos Sąjungos (ES) teisinėje bazėje keliami griežti reikalavimai genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO). Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose ar pavedimuose akcentuojama, kad svarbiausia prekybos sąlyga yra prekių sauga ir ženklinimas. Produktais, kurių sudėtyje yra GMO, leidžiama prekiauti ES rinkoje tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais. Genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai ir pašarai yra vieni labiausiai tiriamų produktų ES. Vertindami saugą ir keliamą riziką, specialistai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, nei keliamais tradiciniam maistui. Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, atliekami ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina tokį maistą ir kt. ES valstybėse naujų genetiškai modifikuotų augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros vykdomos ne vienerius metus. Mokslininkai, ekspertai atlieka rizikos vertinimo bandymus, kol įsitikina, jog šie produktai saugūs žmonių sveikatai. Įvertinus visuomenės susirūpinimą, ES griežtai reglamentuoja GMO naudojimą.

Jei Indijoje bus priimtas pasiūlytas Biotechnologijų reguliavimo tarnybos įstatymo projektas, už genetiškai modifikuotų (GM) produktų kritikavimą gresia kalėjimas. “Visuomenės apie organizmus ir produktus klaidinimas” yra vienas iš nusikaltimų, už kuriuos bausmė buvo numatyta įstatymo 63 skirsnio 13 skyriuje, kuris nagrinėja įvairius “nusižengimus ir bausmes”. Nuostata konkrečiai susijusi su biotechnologijų produktų, įskaitant genetiškai modifikuotus maistinius augalus, kritika. Įstatymo projekte numatyta: “Kas be jokių įrodymų ar mokslinių duomenų klaidina visuomenę apie organizmų ar produktų, nurodytų I sąrašo I, II ar III dalyse, saugumą, turi būti baudžiamas laisvės atėmimo bausme ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas iki vienerių metų ir iki 200 000 rupijų bauda arba abiem bausmėmis.” I sąraše nurodyti produktai ir organizmai apima genetiškai modifikuotus augalus ir organizmus, genų terapijos, kamieninių ląstelių produktus ir kitus genetiškai modifikuotus ar transgeninius produktus. Sąraše taip pat yra vakcinos, kuriose yra genetiškai modifikuotų organizmų, genetiškai modifikuoti mikroorganizmai, kuriuos galima naudoti žemės ūkyje, žuvininkystėje, miško pramonėje ar maisto produktų gamybai ir kt.

Europos Komisija (EK) paskelbė, kad ES šalyse leidžiama auginti genetiškai modifikuotą (GM) bulvių veislę “Amflora”. Tikslas – gauti didesnį atitinkamos sudėties krakmolo kiekį, kuris bus naudojamas popieriui gaminti. Bet… GM bulvėmis leista šerti gyvulius, nors valgyti jos netiks. Gamtos puoselėtojai nesutinka su šiuo sprendimu, tačiau EK pareiškė, jog sprendimas priimtas remiantis daugumos mokslininkų išvadomis. Čekijoje ir Vokietijoje jau šiemet bus kasamas GM “Amflora” bulvių derlius, o švedai ir olandai šių GM bulvių derliaus sulauks kitąmet. Ar mūsų ūkininkai augins šias genetiškai modifikuotas bulves? Lietuviai žemdirbiai jų lyg ir neaugins, ir ne dėl gamtos puoselėtojų keliamo vajaus. Krakmolo gamyba šalyje galutinai sužlugdyta prieš kelerius metus, nes EK neatsižvelgė į daugkartinius ŽŪM prašymus padidinti maistinio krakmolo gamybos kvotas iki 10 tūkst. t. Euroderybininkų išsiderėta 1 211 t kvota nesudarė galimybių pelningai dirbti nei AB „Stumbras“ Antanavo krakmolo gamyklai (Marijampolės r.), nei „Ambraziškių krakmolui“ (Molėtų r.). Prieš porą dešimtmečių ES iškilo problema, kaip pagaminti pramonei reikalingo krakmolo, kurio sudėtyje būtų tik amilopektinas. Kaip sakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialo direktorius dr. Almantas Ražukas, selekcininkai daug dirbo, bet sukurti tokių veislių nepavyko. Tad nutarta genetiškai modifikuoti kai kurias bulvių veisles. Pramoninio krakmolo gamybos technologija taps paprastesnė, sumažės išlaidos gamybai.