Gausios stirnų kaimenės kenkia miškams, bet medžioti neleidžiama
Jūsų dėmesiui keletas pasakojimų apie gamtą, medžioklę. Autorius – senas medžiotojas, miškininkas ir gamtos mylėtojas Vytautas Ribikauskas. Šie pasakojimai įvairiu laiku išspausdinti laikraščiose “Ūkininko patarėjas”, “Kauno diena”, “Tėviškės žinios ” ir kituose leidinuose.
***
Nurimo Medžioklės nuostatų ir taisyklių keitimo šurmulys. Miškų urėdijų medžioklės specialistai, medžiotojų ir žvejų draugijos bei medžiotojų klubų atstovai rašė ir rašė pastabas ir pasiūlymus šių dokumentų projektams, tačiau šių dokumentų priėmimas kažkur įstrigo ministerijų, departamentų ar Vyriausybės koridorių labirintuose. O kol kas visiškai neaišku, kaip bus atlyginama kanopinių žvėrių miškui padaryta žala. Ko vertos Aplinkos ministerijos nustatytos kanopinių žvėrių tankumo miško ploto vienete normos, kai vis daugiau ir daugiau atsiranda privačių miškų? Miškų urėdijos iš medžioklių plotų nuomos sutarčių privačių miškų plotus išbraukia, tuo pačiu sumažindamos ir leistiną kanopinių žvėrių skaičių likusiuose valstybinio miško plotuose. O kokį leistiną šių žvėrių tankumą sutartyse su medžiotojų būreliais gali nurodyti privačių miškų savininkai, kai jų miško valdos tėra 3-5 ha? O kai nėra nustatyto leistino kanopinių žvėrių tankumo, pagal dabar galiojančius medžioklės nuostatus šių žvėrių miškui padarytos žalos niekas neatlygins.
Kodėl Aplinkos ministerija įsikando tą niekuo nepagrįstą 10 proc. visoje šalyje leidžiamų sumedžioti stirnų, kai pastaraisiais metais šių žvėrių ypač pagausėjo ir daugelyje medžioklės plotų be nuostolių stirnų populiacijai ateinantį sezoną jų būtų galima sumedžioti 20-25 procentus.
Miškininkams nemažai rūpesčių kelia tai, kad kanopiniai žvėrys nuniokoja miško želdinius. Kai šių žvėrių tankumas didelis, nepadeda ir repelentai, o aptverti didžiulius miško želdinių plotus patikimomis tvoromis labai brangu.
Nepakanka vien leisti medžioti stirnas pagal faktinį jų gausumą atskiruose medžioklės plotuose, dar būtina stirnų patelių ir jauniklių medžioklės sezoną pratęsti bent iki gruodžio pirmos, o dar geriau – iki sausio pirmos dienos. Ką reiškia stirnas medžioti tik vieną spalio mėnesį, kai miškuose dar medžiai su lapais ir veši šalnų nepakąsti žolynai, o priemiestiniuose miškuose knibždėta knibžda grybautojai ir poilsiautojai. Tokiu metu medžioklė su varovais tiesiog neįmanoma. Netgi tie medžiotojų klubai, kur stirnų reikės sumedžioti 20-30 ar dar daugiau, turės vėl grįžti prie sovietmečiu vykusios mėsinės medžioklės, kai reikėdavo trūks plyš “primušti” eksportui suplanuotą žvėrienos kiekį ir medžioti kasdien? O norint rimtai vykdyti stirnų selekciją nepakanka vien uždrausti šiuos žvėris medžioti po to, kai dalis patinų numeta ragus. Sąvoka “selekcija” apima nepalyginamai daugiau problemų ir šios “popierinės” stirnų selekcijos iniciatoriai, manau, puikiai tai žino.
Keistini ir kai kurie kiti žvėrių medžiojimo terminai. Kur dar medžiojami briedžiai, jų medžioklės laiką taip pat reikia pratęsti iki gruodžio ar sausio pirmos dienos. Bebrus ir ondatras medžioti galima būtų iki kovo 15 d., o kiaunes ne ilgiau kaip iki kovo pirmos (šių eilučių autoriui yra tekę ne kartą pirmajame kovo dešimtadienyje sugauti jau jauniklius maitinančias akmeninių kiaunių pateles). Lapes reikia leisti medžioti visus metus ir panaikinti 5 Lt mokestį už kailinių žvėrelių medžioklę. Juokinga, kai sumedžiojęs žalingą žvėrelį (lapę, mangutą) medžiotojas turi jį sudeginti ar užkasti giliai į žemę, kad neišplistų ligos, ir dar už šį darbą susimokėti mokesčius. Medžiokles su varovais miškuose reikia leisti tik iki vasario 15 d. Sunku suvokti logiką, kai neleidžiama rinkti elninių žvėrių numestų ragų nuo kovo pirmos iki gegužės pirmos dienos, kad nebūtų trikdomos besilaukiančios jauniklių kanopinių žvėrių patelės, o pačiomis paskutinėmis kovo dienomis organizuojamos pompastiškos vilkų medžioklės, kuriose dalyvauja šimtai šaulių ir varovų.
Tėviškės žinios, 1999 04 21, “Nemedžiojami žvėrys pridaro rūpesčių” – Lietuvos rytas, 1999 04 30