Žaidimai vakarėliui (II dalis)
AŠ MYLIU SAVO KAIMYNĄ
Žaidėjai susirenka prie stalo arba paprasčiausiai susėda ratu. Kiekvienas žaidėjas paeiliui kreipiasi į savo kaimyną ta pačia fraze, kaip žaidimo pavadinimas, papildydamas jį konkrečiu vardu. Toliau vardijamos teigiamos kaimyno savybės, nurodoma, kur jis bus išsiųstas, kas bus duota kelionei ir ko jis gaus valgyti. Būtina sąlyga: visi pagrindiniai atsakymų žodžiai turi prasidėti ta pačia raide, kaip ir kaimyno vardas. Pavyzdžiui: “Aš myliu savo kaimyną Mindaugą, nes jis labai mielas. Išsiųsiu jį į Minską, keliauti liepsiu su mulu, o valgyti duosiu makaronų”.
SUGEDĘS TELEFONAS
Visi susėda ratu, tarkim, prie stalo. Pirmas žaidėjas ką nors tyliai pasako į ausį savo kaimynui. Sis taip pat pašnibždomis išgirstą frazę perduoda savo kaimynui. Būtina sąlyga: išgirstos frazės negalima kartoti du kartus. Pranešimas perduodamas ratu, o galiausiai žinia pasiekia pirmąjį žaidėją, kuris garsiai pasako, ką išgirdo iš kaimyno, ir tai, ką pradžioje sakė pats. Paskui frazę galvoja kitas žaidėjas. Žaidžiama tol, kol pranešimą pasiunčia visi žaidėjai. Įdomus tiek pats procesas, tiek galutinis rezultatas.
VARNA
Žaidėjai paeiliui gana greitai sako raides, iš kurių būtų galima sudaryti žodį. Žaidėjas, pasakęs paskutinę raidę, gauna baudos tašką. Baudos tašku baudžiamas žaidimo dalyvis, nesugebėjęs nurodyti raidės, kuri yra sudaromame žodyje. Žaidžiama, kol surenkami penki baudos taškai, kurie pamažu vis keičiami žodžio “varna” raidėmis (kad būtų patogiau, raides galima rašyti ant lapelio).