Pasaulinė finansų krizė nušlavė Rusijos oligarchų turtus ir politinę įtaką. Vakarykščiai karaliai priversti maldauti Kremliaus pagalbos. Šis vėl supirkinėja neseniai privatizuotas pramonės įmones ir pats pretenduoja tapti stambiausiu oligarchu.

Užgriuvo negandų lavina

Sprendžiant iš baldų, niekuomet nepagalvotum, kad šiame biure buvo kuriami planai modernizuoti Rusijos ekonomiką. Patalpa apstatyta sunkiais baldais, pagamintais iš tamsios medienos. Stiklinėse spintose išrikiuotos antikinės knygos. Šiame biure dirbantis Vladimiras Jevtušenkovas Maskvos pakraštyje pastatė puslaidininkių gamybos fabriką.

„Tai paskutinis dalykas, kurio galėčiau atsisakyti“, – Vokietijos žurnalui „Der Spiegel“ prisipažino V.Jevtušenkovas. Oligarchas nenori, kad jo bendrovė „Sitronics“ taptų Rusijos ekonomikos nuosmukio simboliu. Po dešimties euforijos ir spartaus augimo metų didžiausiai pasaulio valstybei gresia ekonominis krachas.

V.Jevtušenkovas neseniai perskirstė savo įmonės skolas ir gavo 182 mln. eurų kreditą iš valstybinio plėtros banko „Vnešekonombank“. Verslininkui šie pinigai gyvybiškai reikalingi tam, kad galėtų atsiskaityti su Vokietijos „Dresdner Bank“. Bet tuo oligarcho bėdos nesibaigia. V.Jevtušenkovo telefonas kaista nuo investuotojų skambučių. Visi jie nerimauja, nes kita oligarcho bendrovė „Sistema“, kuriai priklauso gausybė statybų ir komunikacijų įmonių, prasiskolinusi 7 mlrd. eurų.

Spalvingos asmenybės

V.Jevtušenkovas yra iš tų Rusijos turtuolių, kurie dažnai atsiduria pirmuose laikraščių puslapiuose tiek savo šalyje, tiek užsienyje.

Rusų oligarchai pasaulį stebina gebėjimu švaistyti pinigus į kairę ir į dešinę. Bankininkas ir meno kūrinių kolekcininkas Piotras Avenas savo viloje Didžiojoje Britanijoje pastatė bunkerį apsisaugoti nuo branduolinio pavojaus. Milijardierius Suleimanas Kerimovas 2006 m. pabaigoje Nicoje sudaužė astronominę sumą kainavusį „Ferrari Enzo“. Turtuolis važiavo su žavia televizijos laidų vedėja, kuri yra ištekėjusi. Kitas oligarchas Romanas Abramovičius varžosi su arabų princais, kas pastatys ilgiausią pasaulyje jachtą. Be to, jis investavo neįtikimą sumą – 600 mln. eurų – į britų futbolo klubą „Chelsea“.

Šios spalvingos asmenybės buvo praėjusio dešimtmečio Rusijos bendrovių privatizavimo varomoji jėga. Ne tokie įžvalgūs oligarchai išmelžė iš senų sovietinių įmonių viską, kas įmanoma. Kiti jas restruktūrizavo, pritaikė vakarietišką vadybos praktiką, įdiegė naujausias technologijas ir pradėjo plėsti veiklą į užsienį.

Valstybė meta gelbėjimo ratą

Tačiau oligarchų katino dienos baigėsi. JAV verslo žurnalas „Forbes“ apskaičiavo, kad 25 turtingiausi Rusijos žmonės dėl pasaulinės ekonominės krizės prarado 180 mlrd. eurų. R.Abramovičius, daug pinigų investavęs į kontroliuojančiąją įmonę „Evraz“, per šešis mėnesius neteko įspūdingos sumos, kai bendrovės vertė sumažėjo nuo 28 mlrd. eurų iki 3,2 mlrd. Rusijos plieno magnato Aleksejaus Mordašovo, kuriam priklauso dalis Vokietijos turizmo gigantės TUI, piniginė paplonėjo 18 mlrd. eurų.

Stambių Rusijos bendrovių ir bankų skolos siekia 360 mlrd. eurų. Panašią sumą valstybė, viena daugiausia pasaulyje turinti aukso ir valiutos atsargų, yra atidėjusi juodai dienai. Sunkmetį išgyvenantys oligarchai tapo visiškai priklausomi nuo valstybės finansinės pagalbos.

Jachtų mėgėjas R.Abramovičius jau gavo 1,4 mlrd. eurų. Bankininkui P.Avenui neseniai teko garbė skristi į Sibirą su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu. Po kelių dienų jis gavo 1,5 mlrd. eurų paskolą.

V.Jevtušenkovas pro biuro langą Josifo Stalino epochos pastate irgi žvalgosi į Kremlių. „Būčiau niekam tikęs pramonės kapitonas, jeigu nebandyčiau užmegzti santykių su valdžia, – paaiškino jis. Oligarchas ketina parduoti turimas bendrovės „Sviazinvest“ akcijas, kad galėtų padengti skolas ir gautų pinigų naujoms investicijoms. Pirkėja veikiausiai bus valstybė.

Kremlius susigrąžina kontrolę

Padėtis Rusijoje apsivertė aukštyn kojomis. Praėjusiame dešimtmetyje įtakingi oligarchai padėjo prezidentui Borisui Jelcinui būti perrinktam antrai kadencijai. Po ketverių metų magnato Boriso Berezovskio dėka šalies vadovo postą užėmė V.Putinas. Bet šiandien Rusijoje ne turtuoliai remia Kremlių, o pastarasis gelbėja oligarchus nuo kracho. Dabar valdžia sprendžia, kas galės toliau dalyvauti didžiajame „Monopolio“ žaidime, o kas turės dingti nuo žaidimo lentos.

Kai kurie ekspertai baiminasi, kad Kremlius pats taps didžiausiu oligarchu, praėjusio dešimtmečio privatizacijos procesą pasukęs priešinga kryptimi.

B.Jelcino laikais oligarchai mokėjo valdžiai milijardus rublių ir mainais gaudavo vieną ar kitą pramonės šaką, kartu ir postus ministerijose. Šiandien viskas atvirkščiai. Dar prieš ekonomikos krizę valstybė susigrąžino naftos ir dujų pramonę. Praėjusią vasarą V.Putinas valstybinę ginkluotės eksporto agentūrą pavertė kontroliuojančiąja įmone, kurią sudaro 423 bendrovės. Šiam naujam dariniui, kuris gauna didžiules subsidijas ir veikia kaip milžiniška valstybinė korporacija, vadovauja Sergejus Čemezovas, artimas V.Putino kolega dar nuo tų laikų, kai juodu dirbo KGB agentais Rytų Vokietijoje.

Vis dėlto V.Jevtušenkovas tikisi, kad ateityje Kremlius vėl leis privatizuoti įmones, kurias dabar superka. Tačiau Kremliuje vyksta karštas ginčas tarp laisvosios rinkos ekonomikos rėmėjų, vadovaujamų finansų ministro Aleksejaus Kudrino, ir didesnės valstybės kontrolės šalininkų, tokių kaip vicepremjeras Igoris Sečinas. Šio ginčo baigtis nenuspėjama. Lygiai kaip atsakymas į klausimą, kada pabrangs nafta ir dujos – pagrindiniai Rusijos ekonomikos ramsčiai.

Views All Time
Views All Time
2486
Views Today
Views Today
1
0 0