Pasibaigus vasarai ir atvėsus orams daugelį ima kankinti prasta nuotaika, sumažėjęs darbingumas ar apatija. Specialistai pataria nepasiduoti rudeniniam liūdesiui, kad jis neišaugtų į depresiją.

Apie rudenį užplūstančią blogą nuotaiką ir būdus su ja kovoti „Sostinė“ kalbėjosi su Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologe psichoterapeute Daiva Balčiūniene.

– Ar rudenį padaugėja žmonių, besiskundžiančių prasta nuotaika, ar daugiau jų kreipiasi į psichologus?

– Rudenį psichologai sulaukia didžiausios pacientų bangos. Žmonės skundžiasi problemomis šeimoje, neaiškiais skausmais ir kitomis problemomis, kitiems sunku atsigauti po patirtų nelaimių.

Daugiau ateina vyresnio amžiaus žmonių.

Su amžiumi daugėja priežasčių depresijai: miršta artimieji, prastėja sveikata.

Tačiau negalima sakyti, kad tik rudenį žmones užklumpa prasta nuotaika ir depresija. Daugelis rudenį tarsi pradeda naują gyvenimo puslapį, todėl prisiruošia pasirūpinti savimi, skuba spręsti ilgai atidėliotas problemas.

– Kodėl rudenį daugelį kamuoja prasta nuotaika?

– Pirmiausia, galbūt žmonės tiesiog taip nusiteikia.

Daugeliui ruduo asocijuojasi su darbų pradžia, įsipareigojimų našta, rutina.

Kita vertus, pokyčiai gamtoje veikia ir žmogų.

Rudenį trumpėja dienos, mažėja šviesos, gyvūnai ruošiasi žiemos miegui.

Žmogaus organizmas reaguoja panašiai.

– Kaip kovoti su prasta nuotaika, sumažėjusiu darbingumu?

– Žmogus turi įsisąmoninti tai, kas vyksta. Galbūt liūdesys ir apatija yra įsikalbėti, galbūt mes patys sukuriame blogą nuotaiką. Daug kas priklauso nuo mūsų minčių.

Gelbėjantis nuo prastos nuotaikos, reikia sugebėti atrasti ir gražių dalykų.

Juk atvėsus orams galime grįžti namo, jaukiai šiltai įsitaisyti ir skaityti knygą ar prisiminti kitus savo pomėgius.

Galbūt vertėtų leisti sau ilgiau pamiegoti ar tiesiog įsigyti ryškesnių lempų.

– Kaip atskirti, ar žmogų kamuoja tik prasta nuotaika, ar jis jau serga depresija?

– Bloga nuotaika paprastai turi priežastį ir praeina savaime. Jei prasta nuotaika ir apatija atsiranda be priežasties ir tęsiasi pusę metų ar metus, tuomet jau tikriausiai sergama depresija.

Apie depresiją praneša ir pakitę valgymo bei miego įpročiai.

Dingsta apetitas arba kaip tik imama be saiko valgyti. Žmogų kankina nemiga arba, priešingai, jis negali išlipti iš lovos.

Depresija sergantis ligonis jaučiasi bejėgis, jį kankina liūdesys, apatija, net mintys apie savižudybę.

Kartais depresija pasireiškia ir kūno simptomais. Žmogui nuolat kažką skauda, tačiau gydytojai niekaip neranda skausmo priežasčių.

– Kas sukelia depresiją? Kaip su ja kovoti?

– Yra daug teorijų, aiškinančių depresijos atsiradimo priežastis.

Žmogus gali susirgti po skausmingų įvykių ar išgyvenimų.

Kartais negatyvus požiūris į tam tikrus dalykus gali būti atėjęs iš vaikystės. Vaikas patyrė kažkokią psichologinę traumą, todėl vėliau į bet kokį sukrėtimą reaguoja depresija.

Vienoje teorijų aiškinama, kad depresija – tai pyktis, nukreiptas prieš save. Žmogus jaučiasi nepateisinantis kažkieno vilčių, kažko nesugebantis ar nespėjantis. Neigiamos emocijos kaupiasi ir pasireiškia liūdesiu, bejėgiškumu.

Depresija sukelia ir sutrikę biocheminiai procesai. Tuomet gelbėja antidepresantai.

Tačiau paprastai depresija susergama ne dėl vienos priežasties. Liga gydoma derinant psichoterapiją ir vaistus.

– Ką daryti, kad prasta nuotaika nepereitų į depresiją?

– Žmogus turi savęs paklausti: kaip jaučiuosi, ko noriu ir ką galiu keisti.

Labai svarbu išreikšti savo norus ir jausmus. Kai žmogus įsisąmonina, ko nori ir pradeda to siekti, tuomet gyvenimo džiaugsmas grįžta.

Savo mintimis gerai pasidalyti ir su artimiausiais žmonėmis, kuriais pasitikime, bendraminčių grupėmis arba psichologu.

Views All Time
Views All Time
2745
Views Today
Views Today
1
0 0