Pyktis yra dažnai pasitaikanti emocinė būsena, pasireiškianti nuo švelnaus susierzinimo iki nevaldomo aršumo. Ne kartą esame pastebėję, kad supykęs žmogus parausta. Pykčio energija nesulaikomai veržiasi iš vidaus į išorę; objektas, į kurį nukreiptas pykčio priepuolis, jaučiasi atakuojamas galingos, nesuvaldomos jėgos. Pavyzdžiui, įpykę tėvai mažam vaikui atrodo tarsi visagaliai milžinai, tuoj, tuoj ištarsiantys mirties nuosprendį. Tam tikra vaiko dvasios dalis kiekvieną sykį apmiršta, kai jis atsiduria pykčio akivaizdoje. Galingos emocijos prasiveržimo staigumas palieka pykčio objektą apstulbintą ir bandantį suvokti, kas gi nutiko. Kartą mokytoja paklausė grupės šešiamečių: „Kokia yra svarbiausia iki šiol jūsų išmokta tiesa?“ Viena mergytė pateikė neįkainojamą atsakymą: „Kai tėtis supykdo mamą, niekuomet neleidžiu, kad ji šukuotų mano plaukus!“. Pyktis, kaip ir kaltės ar gėdos jausmas, nuo pat Adomo ir Ievos laikų ieško „atpirkimo ožio“…

Instinktyviai pyktis išreiškiamas kaip agresyvi atsakomoji reakcija, inspiruojanti atitinkamą elgesį, leidžiantį mums kovoti ir gintis, jeigu esame puolami. Taigi šiek tiek pykčio reikia mūsų išlikimui. Kita vertus, negalime fiziškai užsipulti kiekvieną mus erzinantįjį, nes egzistuoja įstatymai ir tam tikros socialinės normos, elgesio kultūra. Taigi mūsų pykčio išraiška jau savaime tampa ribota.

Skirtingas šios sudėtingos emocijos apraiškas išgyvena kiekvienas žmogus. Kontroliuojamas pyktis yra normali, sveika emocija, tačiau nekontroliuojamas jis tampa destruktyvus, sukelia sveikatos ir bendravimo problemų. Medicininiais tyrimais įrodyta, kad visos emocijos palydimos psichologinių ir biologinių pasikeitimų, t.y. organizmo cheminės reakcijos. Pavyzdžiui, juokas ir džiaugsmas turi gydomųjų savybių. Tad panašu, jog neigiamos emocijos ? baimė, liūdesys, pyktis ? gali sukelti neigiamą poveikį mūsų organizmui. Kai supykstame, pakyla kraujo spaudimas, padažnėja širdies plakimas, pakyla hormonų adrenalino ir noradrenalino lygis. Kai ignoruojame emocijas, atitinkamos cheminės medžiagos užsilaiko organizmo ląstelėse, ir ilgainiui tokios apkrautos ląstelės gali sukelti ligą. Neišlietas pyktis virsta nuoskauda, kuri, įsisenėjusi organizme, gali pasireikšti liga ar negalia. Pavyzdžiui, artritas gali susiformuoti tuomet, kai susikaupęs pyktis neturi kur išsilieti. Aukštas kraujo spaudimas būdingas stiprų pyktį išgyvenantiems žmonėms: emocijų „vulkanas“ tarsi užkemšamas kamščiu, ir pyktis susikaupia kraujagyslių sistemoje. Pykčiui būtina judėti. Jis linkęs veržtis priekin kaip lavos tėkmė. Organizmas negali ilgą laiką nejusdamas diskomforto išlaikyti įtampą, jis jaučiasi tarsi draskomas į dvi puses, ir ilgainiui pasireiškia tam tikra fizine problema. Gausus kraujavimas per mėnesines gali būti pykčio išsiliejimo išraiška. Pyktis, susikaupęs pilvo (skrandžio) srityje, pasireiškia padidėjusiu rūgštingumu. Vaikas, patiriantis daug pykčio šeimoje, gali būti smarkiai alergiškas: priešiška aplinka sukelia atsakomąją organizmo reakciją.

Pyktis, verdantis „ant lėtos ugnies“, bei nuoskaudos gali tapti chroniškų infekcijų priežastimi. Autoimuninės ligos, simbolizuojančios organizmo kovą prieš save patį, taip pat susijusios su užgniaužtu pykčiu, mat jis yra linkęs transformuotis, nukrypti į nekaltą objektą ar į jus patį. Neišreikštas pyktis gali sukelti patologinių reakcijų, pavyzdžiui, netiesioginį keršijimą kitiems, neišsakant pykčio priežasties, arba asmenybės pokytį – tapimą cinišku ir nedraugišku žmogumi. Žmonės, nuolat žeminantys ir kritikuojantys kitus, neišmoko konstruktyviai išreikšti pyktį. Nieko nuostabaus, kad jiems sunku puoselėti sėkmingus santykius. Sarkazmas ? tai irgi pykčio forma, kai ieškoma subtilesnės išeities… Todėl sveikiausias būdas išreikšti pyktį yra išlieti savo jausmus ne agresyviai, o pozityviai ? gerbiant save ir kitus. Mokymasis valdyti pyktį reiškia ne vien išorinio elgesio kontroliavimą, bet taip pat vidinės reakcijos valdymą, siekiant normalizuoti širdies plakimą ir leidžiant jausmams nurimti.

Štai keletas faktų apie pyktį.

1. Ne visas pyktis žalingas ir destruktyvus.

Kartais pyktis pateisinamas: pavyzdžiui, jei jus išdavė draugas, ar patyrėte smurtą, ar socialinę neteisybę. Kalbant biologiškai, pyktis pakelia jums adrenaliną, ir priverčia jus veikti. Be abejo, susinervinti dėl kiekvieno nieko yra pavojinga ir nesveika. Tyrimais įrodyta, kad didžiausias veiksnys širdies ligų rizikai yra chroniškas pyktis, pavojingesnis net už rūkymą ar antsvorį. Pykčio priepuoliai žaloja ne tik kitų žmonių pagarbą jūsų atžvilgiu, bet ir jūsų pačių savigarbą.

2. Pyktis nėra „viskas arba nieko“ fenomenas.

Pyktis paprastai pasireiškia laipsniškai, svyruodamas nuo švelnaus susierzinimo iki įsiūčio. Žmonės, linkę iš musės priskaldyti dramblį, kiekvieną neigiamą savo emociją jau vadina staigia krize ar pykčio priepuoliu. Tačiau pykti galite ir ganėtinai ramiai!

3. Pyktį nebūtina kiekvieną kartą išlieti.

Pyktis neveikia kaip garai virdulyje. Nėra būtina jį išleisti, norint išvengti sprogimo. Tiesa, kad jumyse streso lygis pakyla, jei medituojate piktas mintis, tačiau įmanoma susivaldyti be pykčio tiradų.

4. Ne visi žmonės supykę šaukia kaip išprotėję.

Daugelis žmonių pyktį pasilaiko sau, ar bent jau taip mano. Netgi jei jie tiesiogiai neišsako, kad ant jūsų pyksta, savo jausmus išreiškia pasyvia agresija ? nešneka, trenkia durimis, ignoruoja, ir pan. Taigi pyktis ne visada išsilieja audringa drama.

5. Pykčio suvaldymas nereiškia tylos.

Pykčio suvaldymas reiškia susilaikymą nuo tų žodžių ar veiksmų, kurių vėliau gailėsitės. Pyktis suvaldomas nusiraminimu, blaiviu situacijos įvertinimu ir pasvertų veiksmų ėmimusi. Įgudus tai gali tapti kelių sekundžių reikalu. Veiksmingas pykčio valdymas padeda atskirti, dėl kurios situacijos tikrai verta jaudintis, o kuri yra tiesiog neadekvati jūsų vidinio „blogiuko“ reakcija. Pyktį išmokstate kontroliuoti, neprarasdami emocinės savitvardos, ir kiek įmanoma ramiau pasikalbėdami su jūsų reakcija išprovokavusiu asmeniu.

Anot naujausių Amerikoje atliktų tyrimų rezultatų, sunkesnio charakterio, dažnai supykstantys žmonės turi 30-čia procentų didesnę tikimybę susirgti širdies aritmija. Tad geriausia išmokti kontroliuoti pyktį, antraip jis pradės kontroliuoti jus…

Views All Time
Views All Time
6101
Views Today
Views Today
2
0 0