Jau 2006 m., Time „Metų žmogumi“ paskelbus TAVE (t.y. kiekvieną iš mūsų), tapo aišku, kad visa visuomenės struktūra virsta aukštyn kojom ir pasaulis keičiasi. Ir visa tai – dėka socialinių tinklų. Time tuo metu rašė: „Šie metai – tai istorija apie begalinį žinių šaltinį Wikipedia, milijonais kanalų sujungtų žmonių tinklą YouTube ir internetinį metropolį MySpace. Už valdžios paveržimą iš pasaulinės žiniasklaidos, už naujos skaitmeninės demokratijos pamatų paklojimą, už darbą be išskaičiavimo – žurnalo Time Metų žmogus esi TU.“

O kaip viskas atrodo šiandien? Kaip atrodys rytoj? Apie socialinių tinklų įtaką rašo Lietuvoje neseniai lankęsis Matthew Fraser ir Soumitra Dutta knygoje „MANO VIRTUALIEJI AŠ: kaip socialiniai tinklai keičia gyvenimą, darbą ir pasaulį“. Apie įrankius, kurie kuria… ir griauna. Priklausomai nuo to, kaip, kur ir kam juos naudojame.

Socialiniai tinklai ir viešas privatumas

„Negaliu net paaiškinti – tai toks keistas jausmas, kai manimi pasidomima Google.“ (The New Yorker, 2002)

Šiandien nuo Google nepaslėpsi nieko. Nori nenori, mūsų gyvenimai tampa atversta Facebook knyga. Vis daugiau biografijų, pikantiškų privataus gyvenimo detalių tampa viešai prieinama visiems.

Tiriant jaunimo požiūrį į privatumą internete 70 proc. apklaustų jaunuolių teigė, kad jiems nerūpi, kad jų internetiniai profiliai gali būti apžiūrimi nepažįstamųjų. Tad ir elgiasi jie internete kaip nori. Tačiau… vėliau dažnai paaiškėja, kad visa tai gali pažeisti ne tik jų privatumą, bet ir reputaciją.

Amerikiečio studento nepriėmė į gydytojo praktikanto darbą, nes… patikrinus pretendento profilį Facebook‘e pasirodė, jog jo pomėgiai yra „traukti žolytę, dulkinti mergas ir „fotkinti“ žmones“. Kaip tai suderinama su sunkiu darbu?

Kai pats paskleidi informaciją apie save, bent jau supranti, kad turi ir atsakyti už pasekmes. Tačiau kai tai padaro už tave? Taip vieną moterį, reklamos agentūros darbuotoją, internautai „pavertė“ prostitute. Internete jos pavogta tapatybė buvo pristatyta kaip seksualinių paslaugų teikėjos. Ji buvo apstulbusi, kai į jos telefoną pasipylė „klientų“ skambučiai… Nekaltas pokštas? Kažkam tai gali sugriauti karjerą ir gyvenimą.

Socialiniai tinklai stabdo nusikalstamumą?

Vis tik socialiniai tinklai gali tapti galingais instrumentais visuomenei paveikti ir išjudinti. Pavyzdžiui, Mančesteris, garsėjantis aukštu nusikalstamumo lygiu, pažaboti jį mėgina naudodamas Facebook. Tinklo nariai, parsisiuntę nusikalstamumo slopinimo programą, gali tiesiogiai jungtis prie policijos svetainės ir jos YouTube kanalo, kad praneštų apie nusikaltimus. Filmuojant mobiliuoju įrenginiu apie įvykį galima pranešti realiuoju laiku. Taip pat suteikta galimybė Facebook nariams pateikti anonimišką informaciją.

Susidomėjimas Facebook kaip kovos su nusikalstamumu priemone Mančesteryje atsirado po to, kai buvo nužudyta jauna garsi dainininkė Kesha Wizzart. Po tragedijos Facebook užtvindė tūkstančiai užuojautos žinučių. Tada policija nusprendė, kad socialinių tinklų galią galima išnaudoti kovai su nusikalstamumu: siekiant gauti daugiau informacijos ir patraukti pažeidėjus atsakomybėn.

Kinijoje „vagių žemėlapiams“ sudaryti naudojami GoogleMaps. „Antikišenvagių sąjunga“ nusikaltėliams gaudyti naudoja internetinius forumus ir SMS žinutes.

Socialiniai tinklai taip pat naudojami stengiantis padėti katastrofų atveju. 2008 m. pavasarį žinomas tinklaraštininkas Robertas Scoble‘as, pasinaudodamas Twitter, apie Kiniją siaubiantį žemės drebėjimą pranešė valanda anksčiau nei pagrindinės žiniasklaidos priemonės, tokios kaip CNN.

„Galia pasislenka nuo centralizuotų institucijų ir vis labiau paskirstoma per išsiskaidžiusius socialinius tinklus“, – teigia M. Fraser ir S. Dutta. Žmonės aktyvesni socialiniuose tinkluose, nes šie yra horizontalūs ir neformalūs. Prieiti prie institucijų su vertikaliomis hierarchijomis jiems atrodo pernelyg sudėtinga. Tad norint sulaukti pilietinio aktyvumo reikėtų remtis būtent socialiniais tinklais.

Biurokratijos griovėjai

„Dauguma korporacinėse biurokratijose dirbančių darbuotojų nėra skatinami užsiimti bendradarbiavimo projektais, prisidėti prie kompanijos tinklaraščio ir vikio ar jungtis su kolegomis ir klientais į internetinį tinklą. Kai kuriems socialiniais tinklais darbo metu besinaudojantiems darbuotojams gresia netgi atleidimas iš darbo, – teigia M. Fraser. – Nors Web 2.0 įrankiai ir kėlė daugiausia vilčių transformuoti organizacijas, čia jie susilaukia didžiausio pasipriešinimo. Tačiau socialinė revoliucija neišvengiama, ji sudrebins vertikalias ir uždaras organizacijų struktūras“.

Kai antrosios kartos interneto klestėjimas pasieks savo aukščiausią tašką, korporacijų galia persikels į darbuotojų ir klientų pusę. To korporacijos ir bijo, bijo prarasti savo autoritetą. Tačiau tam pasipriešinti praktiškai neįmanoma. Vadovai, neišlendantys iš už savo šarvuotų durų tam, kad išklausytų darbuotojus ir klientus, anksčiau ar vėliau patirs liūdnas pasekmes. „Kapitalizmas nebėra prekių ir paslaugų gamyba. Kapitalizmas dabar yra „pokalbis“, kuriam iniciatyvą gali rodyti patys vartotojai“, – sako knygos autoriai.

Įmonės, suvokiančios Web 2.0 interneto naudą ir mokančios ją panaudoti savo veikloje, vadinamos „Įmonėmis 2.0“. Tai tokios įmonės, kurios naudodamosi Web 2.0 programinės įrangos įrankiais tokiais kaip vikis ir tinklaraščiai, skatina horizontalų bendradarbiavimą ir pajungia kolektyvinį intelektą tam, kad būtų sukurta didesnė vertė ir skatinamos inovacijos.

Nors dauguma įmonių dar nepripažįsta šių pokyčių poreikio ir reikšmės, jos privalės pasikeisti, jei norės išlikti.

…Visų darbuotojų nuomonės išklausomos, sprendimai priimami bendrai, visi darbuotojai lygūs – jokių hierarchijų ir titulų… Skamba gražiai? Tai – jau netolima ateitis.

Taigi socialiniai tinklai turi galios veikti mūsų kasdienę aplinką, visą visuomenę, kiekvieną iš mūsų. Kartais nepastebimai, kartais – skausmingai. Jei šiai galiai negalime pasipriešinti – panaudokime ją taip, kad turėtume iš to kuo daugiau naudos. Lazda turi du galus – tad naudokimės „geruoju“.

Daugiau įžvalgų, pavyzdžių ir tendencijų rasite Matthew Fraser ir Soumitra Dutta knygoje „Mano virtualieji aš“.

Views All Time
Views All Time
1851
Views Today
Views Today
1
0 0