Nėra stebuklingo recepto, kaip valdyti ir pakeisti savo nemalonias emocijas bei elgesį. Tačiau turėdami didelę minčių skalę galime išmokti rinktis mintis. Mes galime galvoti tiek apie išorinius reiškinius, tiek apie patį mąstymo procesą; galime galvoti įvairiais būdais – teikdami sau pagalbą arba save žalodami.

Kokios dažniausios nerimo priežastys? Tarkime, jūs labai stengiatės gerai atlikti užduotį, pasiekti sporto aukštumų, palaikyti gerus santykius, bet bijote, kad nepavyks. Žmonės, kurių pritarimas ypač svarbus, gali jumis nusivilti. Natūralu, kad dėl to jaučiate didelį nerimą, nes bijote būti atstumti. Nerimas paprastai turi kelias priežastis. Pirma – egzistuoja sunki užduotis, kurią reikia įvykdyti, o stebėtojai jūsų atžvilgiu nusiteikę kritiškai. Šių išorinių priežasčių pakeisti negalima. Antra nerimo priežastis – tai jūsų mintys apie situaciją, galimybę susikirsti ir baimę būti atstumtiems. Šias mintis galima kontroliuoti, o jeigu reikia – ir koreguoti. Taigi galime mąstyti tiek racionaliai, tiek iracionaliai. Racionaliai mąstome maždaug taip: „Tikiuosi, gerai įvykdysiu užduotį ir sulauksiu svarbių žmonių (tėvų, draugų, sutuoktinio, bendradarbių ar kt.) pripažinimo. Žinoma, man gali nepasisekti, ir aš negausiu to, ko tikiuosi, tačiau nesėkmė ir atstūmimas nėra baisiausi dalykai pasaulyje. Pasimokęs iš nesėkmės galėsiu vėl bandyti. Jei man nepritars žmonės, kurių nuomonė svarbi, – nenumirsiu, nors bus labai nesmagu. Jeigu ateityje vėl nepasisektų – nusivilsiu, bet tai manęs nesugniuždys. Pasistengsiu pasiekti savo tikslą, o jei reikės, bandysiu dar ir dar kartą arba pagalvosiu, ką ir kaip derėtų daryti kitaip.“

Šios mintys – racionalios, nes padeda sutelkti pastangas, neleidžia išsisukinėti ir iš anksto pasiduoti. Be abejo, jos negarantuoja sėkmės, bet labai padidina šią tikimybę. Nepasisekus jausime šiokį tokį nusivylimą, apmaudą, liūdesį, apgailestavimą ar nepasitenkinimą, tačiau visada liks galimybė ateityje siekti norimo tikslo.

Kai mes trokštame sėkmės ir laukiame pritarimo, o drauge suvokiame, kad įvairios nesėkmės gali trukdyti mūsų tikslams, pradedame mąstyti iracionaliai: „Tikriausiai nepasiseks, ir žmonės mane atstums. Tai būtų siaubinga! Negaliu susimauti ir būti atstumtas. Aš to nepakelsiu. Tai reikš, kad esu nevisavertis ir niekam tikęs…“

Tokios mintys tikrai sukels didžiulį nerimą ir trukdys normaliai dirbti: bus sunku planuoti, įgyvendinti savo siekius bei sulaukti sėkmės. Taip mąstydamas žmogus netenka pusiausvyros ir, nepasiekęs tikslo, netenka drąsos vėl jo siekti arba stengiasi desperatiškai pasiekti, todėl ir vėl nepasiseka.

Ištrauka iš straipsnio „Kas slepiasi minčių labirintuose?“.

Views All Time
Views All Time
2100
Views Today
Views Today
1
0 0