| |

Gelgaudiškio dvaras

XV a. pr. rašytiniuose šaltiniuose Gelgaudiškio vietovė laikoma Skirsnemunės palivarko dalimi. Gelgaudiškio palivarke augo kirvio dar nepaliestos Sūduvos girios ir visai natūralu, kad gyventojų čia buvo labai mažai. 1504 m. ar 1507 m. Lietuvos Didysis Kunigaikštis Aleksandras Gelgaudiškį su giria nuo Nemuno iki Siesarties padovanojo didikui Jonui Sapiegai. Šiam mirus, dvaras perėjo jo našlei Elžbietai Sapiegienei. Tokia situacija pasinaudojo Skirsnemunės ponas Stanislovas Skopas ir jėga užgrobė Gelgaudiškį. Tik įsikišus karaliui Žygimantui Senajam, dvaras buvo sugrąžintas našlei, o po jos mirties tapo jos posūnių dalybų objektu. Po ilgų derybų 1566 m. Gelgaudiškio dvaras atiteko Povilui Sapiegai. Šis didikas 1578 m. Gelgaudiškyje pastatė pirmąją bažnyčią. Po Povilo Sapiegos mirties dvaras atiteko Andriui Sapiegai. 1595 m. baigėsi Sapiegų šeimininkavimas Gelgaudiškyje. Dvaras su visais statiniais ir žeme, taip pat ir Zapyškio dvaras, buvo parduoti Gardino žemės teisėjui ir Perstūno laikytojui Grigaliui Masalskiui. Tačiau naujai įgytu turtu Grigalius Masalskis neilgai džiaugėsi, dvaras buvo perparduotas Kasperui Oziemblovskiui. Gelgaudiškio dvaro vardas pirmą kartą paminėtas 1599 m. turto dalybų akte. Tuo metu jį valdė Motiejus ir Andrius Oziemblovskiai. Iki Žečpospolitos padalinimo Gelgaudiškį dar valdė kunigaikščiai Čartoryšskiai. XVIII a. pab., po valstybės padalinimo, Gelgaudiškis kartu su Užnemunės sritimi atiteko Prūsijai. Dvaro ponu tapo baronas Teodoras Keidelis.

Lietuvos etnokosmologijos muziejaus istorijos fragmentai
| |

Lietuvos etnokosmologijos muziejaus istorijos fragmentai

XX a. septintajame dešimtmetyje buvo ieškoma vietos naujai Lietuvos astronomijos observatorijai, nes senoji, Vilniaus universiteto observatorija Čiurlionio g. Vilniuje, jau buvo gaubiama miesto šviesų, dulkių ir dūmų. Buvo aplankyta daug nuo miestų šviesų nutolusių kalvų variantų ir 1969 m. apsispręsta už Molėtų rajone esančio Kulionių kaimo kalvas, apsuptas Želvos ežero pasaga. Vieta observatorijai pasirodė tinkama ir tais pačiais metais prasidėjo statybos. Etnokosmologijos idėja gimė Molėtų rajone, ant Kaldinių kalvų. Pagrindiniai jos autoriai buvo tuometiniai Astronomijos observatorijos personalo vadovas dr. Gunaras Kakaras ir Puslaidininkių fizikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis dr. Libertas Klimka – didelis etninės kultūros entuziastas. G. Kakaro dangus ir L. Klimkos etnologija palengva rado bendrus sąlyčio taškus – lietuvių tautos sąsajas su dangumi, Saule, Mėnuliu, žvaigždėmis. Tai ir buvo etnokosmologijos ištakos – tiek pačios sąvokos, tiek būsimo muziejaus. Tačiau tada – po 1970 metų dar ilgai nebuvo ištartas etnokosmologijos terminas. Tuo metu Molėtų astronomijos observatorijos statybos tęsėsi. Paleidžiami į darbą du pirmieji observatorijos teleskopai. Trumpos žinutės spaudoje, be jokios reklamos. Tačiau to matyt užteko – į observatoriją pradėjo važiuoti ekskursijos, grupės, pavieniai lankytojai. Daugeliui rūpėjo klausimas kas ta astronomijos observatorija, ką stebi ir mato astronomai pro savo teleskopus.

Artūras Valinskas neteko posto
| | |

Artūras Valinskas neteko posto

Seimas, spręsdamas parlamento vadovo Arūno Valinsko likimą, balsavo slaptai. Nė viena frakcija jo nepalaikė. 95 parlamentarams balsavus už tai, kad Seimo pirmininkas turi pasitraukti, jis buvo atstatydintas iš einamų pareigų. Parlamento vadovą palaikė tik 20 Seimo narių. 9 balsavimo biuleteniai rasti sugadinti, o septyni „Ąžuolo” frakcijai priklausantys nariai, A.Valinsko bendražygiai, balsavime nedalyvavo. Dar prieš balsavimą Seime premjeras Andrius Kubilius sakė, kad kiekvienas jo frakcijos narys privalės balsuoti „pagal sąžinę, o tai – individualu”. Premjeras tikino, jog frakcijoje aptardami galimą balsavimą jie daugiau dėmesio skyrė „ne kaltinimų nagrinėjimui ir kaltės klausimams, bet rūpesčiui, kad Seimas dirbtų veiksmingai.” Ministras Pirmininkas pripažino, kad yra pavojaus, jog A.Valinskui išlikus poste „Seimas gali būti mažiau darbingas.” Premjeras sakė nesigailintis, kad teko bendradarbiauti su A. Valinsku ir jo partija, nes „Seime susiklostė tokia situacija, ir tai sprendė rinkėjai.” Esą, kad A. Valinsko partija buvo jauna, galima matyti ir pliusų, ir minusų. A. Kubilius pabrėžė nebijantis susiklosčiusios situacijos, nes „patirtis unikali, bet mes rasime sprendimų, o koalicija kol kas yra tokia, kokia yra.” Tai premjeras kalbėjo dar iki balsavimo Seime. Seimo nariai buvo negailestingi A. Valinskui, tikindami, kad tokio posto, kokį dabar užima Seimo pirmininkas, negali užimti „žmogus, propaguojantis tokį gyvenimo būdą.”

Kas sieja Henriką Daktarą, Kauno „daktarų” mafiją ir Arūną Valinską?
|

Kas sieja Henriką Daktarą, Kauno „daktarų” mafiją ir Arūną Valinską?

Henrikas Daktaras, gerokai pakeitęs savo išvaizdą, rugsėjo 4 dieną apie 16 val. buvo sulaikytas netoli Varnos miesto Lietuvos piliečiui priklausančiame name. Jį sulaikė Bulgarijos specialiosios policijos pajėgos. H.Daktaras sulaikytas atlikus kompleksą operatyvinių paieškos veiksmų, prisidedant Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Ispanijos ir Europolo pareigūnams. Aktyviai prie šių policinių priemonių prisidėjo ir Lietuvos policijos atašė Europole. H.Daktarui buvo išduotas Europos arešto orderis, jis įtariamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu. Policijos departamento teigimu, „Henytė” yra pripažintas įtariamuoju Kauno „daktarų” nusikalstamo susivienijimo byloje, kurioje grupuotės nariai yra įtariami 1989-2005 metais įvykdę sunkių ir labai sunkių nusikaltimų: nužudymų, pasikėsinimų nužudyti, plėšimų, turto prievartavimų. Kauno „Daktarai” įtariami iš viso padarę apie 200 įvairių nusikaltimų. Šiuo metu pagrindiniai šio nusikalstamo susivienijimo nariai yra suimti. 2008 metų gruodį kriminalinės policijos pareigūnai nusprendė smogti „daktarų” gaujos veteranams, tačiau H.Daktaras paskutinę akimirką netikėtai dingo. Tuo metu dešiniąja H.Daktaro ranka laikytas Vidmantas Gudzinskas, pravarde Guzas, ir buvęs „daktarų” gaujos smogikas Ramūnas Stanionis, pravarde Morda, atsidūrė už grotų. Pareigūnams jau pavyko išnarplioti penkiolika šios gaujos įvykdytų žmogžudysčių. Manoma, kad šis skaičius gali dar gerokai padidėti.

Tiesa slypi kažkur anapus: pasitinkant profesinę programuotojų šventę
| |

Tiesa slypi kažkur anapus: pasitinkant profesinę programuotojų šventę

Jie gyvena tarp mūsų, bet apie juos jau kuriami mitai. Žmonės kalba, kad jie – protingi, itin perspektyvūs šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau, ką tiksliai jie daro, taip niekas iki galo ir nesupranta. Sakoma, kad jie itin nereiklūs – iki visiškos laimės jiems užtenka kompiuterio, stalo su kėde ir kraštutiniu atveju – daug dešrelių ir alaus. Darbe jie bendrauja ne su gyvais žmonėmis, o su kompiuteriais. Po darbo… kažin ar bendrauja apskritai. Jie – programuotojai. Išties stereotipų, kaip, beje, ir anekdotų ar komiškų pasakojimų apie šios profesijos atstovus netrūksta. Pasak IT bendrovės „Blue Bridge Code” projektų grupės vadovo Valdo Laučio, dalis jų laužta iš piršto, o dalis – turi realų pagrindą. O atidžiau pažvelgti į programuotojų kasdienybę verta dar ir dėl to, kad šiemet rugsėjo 13-ąją jie mini savo profesinę šventę. Beje, ši data pasirinkta ne atsitiktinai – programuotojų šventė minima kiekvienų metų 256-ąją dieną. Šis skaičius, paprastam žmogui nesukeliantis per daug emocijų, programuotojams yra kone simboliškas. Skaičius 256 gaunamas 2 pakėlus 8-uoju laipsniu ir būtent tokį kiekį reikšmių galima pateikti viename baite. Baitas yra dvejetainis skaičius, sudarytas iš 8 bitų – mažiausių informacijos kiekio vienetų kompiuteryje. Pasak V. Laučio, programuotojai visame pasaulyje savo šventės proga ne tik rengia vakarėlius, bet ir linksminasi savotiškais ir, ko gero, tik jiems suprantamais būdais.

Tarptautinis mažųjų kino formų festivalis „Tinklai” 2009
|

Tarptautinis mažųjų kino formų festivalis „Tinklai” 2009

Žiūrovai išvys 140 naujų trumpametražių filmų iš 16 šalių. Kai kurie filmai tik pradeda kelionę po tarptautinius festivalius, kiti jau spėjo pelnyti apdovanojimus. Šiemet festivalyje „Tinklai” šalių su išsivysčiusia kino industrija (Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos) filmams oponuoja visas būrys Rytų Europos filmų (Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Serbijos, Rumunijos). Tradiciškai mūsų žiūrovai galės susipažinti su kaimynų, dažnai traktuojamų kaip konkurentai – Latvijos ir Estijos – filmais. Norvegijos, Suomijos, Airijos filmų programose išvysime jaunų ir patyrusių autorių perliukus. Baskų filmoteka pristatys naujus Baskų krašto filmus – išskirtinį Ispanijos kinematografo reiškinį. Antras pagal dydį Berlyno kino forumas – Berlyno trumpametražių filmų festivalis – pateiks savitą vokiečių filmų programą. Festivalis „Tinklai” ypatingai kviečia į įvairiaspalvę ir originalią lietuvių filmų programą. Kartu su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga festivalis „Tinklai” parengė specialią filmų programą „Negalia – ne kliūtis”, skirtą neįgalumo temai kine. Programą sudaro Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Vengrijos, Airijos ir Jungtinės Karalystės filmai, pelnę ne vieną tarptautinį apdovanojimą.

| |

Europos turtas pusvelčiui atiteks jankiams, o Rusijoje iš tikrųjų gimsta regioninė rezervinė valiuta

Yra dar keletas minčių kuriais norėčiau pasidalinti. Kadangi bus kalbama apie visų lietuvių širdžiai mielą Rusiją EU ir JAV kontekste, prašyčiau iš karto akmenimis neužmetinėti, o pasistengti be emocijų paanalizuoti galimą valiutinę šio regiono ateitį. Taigi – kokie esminiai monetariniai pokyčiai įvyko Rusijoje per paskutinį pusmetį? Rusija panaudojo pusė esamų valiutinių rezervų bėgančiųjų kapitalų dengimui, devalvavo rublį, konvertavo didžiąją dalį valiutinių kreditų į rublinius ir atsisakė “currency board”. Tai yra ypač svarbu. Tai pirmas rimtas žingsnis į finansinę nepriklausomybę nuo Vakarų finansinio modelio. Per paskutinius pora mėnesių Rusijos CB nedalyvauja valiutinėse intervencijose. T.y. jis nebedaro to – ką daro Lietuvos ar kitos valstybės su valiutos valdybos modelių CB – jis nebeemituoja į apyvartą rublius priklausomai nuo valiutinių pajamų. Visos valiutinės šalies pajamos yra sanuojamos per Vnešekonombanką. Tolimesnis žingsnis, kuris tiesiog prašosi – tai valiutos atsargu dalinė arba visiška likvidacija. T.y. greitu metu Rusijos CB jau nebereikės valiutinių rezervų (kurie dabar sudaro ~300mlrd.USD), nes visi atsiskaitymai, bei kreditavimas per valstybinius bankus yra perorientuojami į rublius, kaip ir atsiskaitymai su artimiausiais partneriais. Manau jiems dar reikės kokiu metų-kitų rublinės kreditavimo sistemos subalansavimui ir ilgaialikų kreditų palūkanų normalizavimui iki priimtino lygio, tačiau – tai jie yra teisingame kelyje.

| |

Pasaulinės sisteminės krizės 5-osios fazės pradžia: globaliųjų geopolitinių kataklizmų fazės

2006 metų vasario mėnesį LEAP/E2020 komanda ( Europos politinių prognozių laboratorija/Europa-2020 ) manė, kad globaliąją struktūrinę krizę sudarys 4 pagrindiniai struktūriniai etapai: krizės pradžia (arba paleidimas), jos greitėjimas, šokas ir atomazga. Toks modelis leido mums teisingai prognozuoti įvykius iki šio laiko. Bet dabar mūsų grupė padarė išvadą, kad dėl pasaulio lyderių nesugebėjimo teisingai vertinti besivystančios krizės mastus (kas akivaizdu, stebint jų pastangas taisyti pasekmes vietoj priežasčių ), globalioji sisteminė krizė ketvirtajame 2009 metų ketvirtyje peraugs į penktąją fazę – globaliųjų geopolitinių permainų fazę. LEAP/E2020 manymu, šią naują krizės fazę sąlygos 2 pagrindiniai lygiagrečiai besivystantys procesai: A. Du pagrindiniai procesai: 1. Finansinės bazės ( dolerio ir skolinių įsipareigojimų ) visame pasaulyje išnykimas. 2. Stambiųjų pasaulio lošėjų ir blokų interesų fragmentavimas. B. Dvi lygiagrečios įvykių sekos: 1. Greitas šiandieninės tarptautinės sistemos žlugimas. 2. Strateginės stambiųjų pasaulio lošėjų dislokacijos. Mes tikėjomės, kad atomazgos fazė suteiks pasaulio lyderiams teisingą galimybę išvesti pasaulinę sistemą, susiklosčiusią nuo Antrojo Pasaulinio Karo laikų, iš kolapso. Deja, šiame etape ilgiau nebeįmanoma išlaikyti optimizmo šiuo klausimu (1).

| |

Jums nepatinka ,,ruskių“ įžvalgos? Tai, man atrodo, kad į temą įdomiai parašė ir amerikietis

Kris Chedžes – buvęs laikraščio „Niujork taims” asmeninis užsienio korespondentas, aukščiausio JAV žurnalistų apdovanojimo laureatas. Paskutinioji jo knyga vadinasi „Antraeilis nuostolis: Amerikos karas prieš Irako piliečius”. Neseniai Chedžes bendravo su Pietų Karolinos studentais. Mes sutrumpintai pateikiame jo samprotavimus apie savo šalies likimą. “Aš gyvenau šalyje, kuri vadinosi Amerika. Ji nebuvo ideali, bet ji buvo šalis, kurią aš mylėjau ir kurią gerbiau. Ji mokėjo darbininkams atlyginimus, kurių pavydėjo visame pasaulyje. Ji garantavo- profsąjungų, darbininkų klasės ir demokratinių partijų ir spaudos dėka- sveikatos apsaugos sistemą ir pensijas. Ji siūlė gerą nemokamą išsilavinimą. Ji gerbė pagrindines demokratines vertybes. Ji turėjo socialinės apsaugos programas- kad apsaugotų silpnuosius, protiškai nepilnaverčius, pagyvenusius ir vargšus. Ji turėjo vykdomosios valdžios sistemą, kuri, nežiūrint į kai kuriuos trūkumus, buvo skirta ginti savo piliečių interesams. Ir dar- buvo viltis. Šalis, kurioje aš gyvenu šiandien, irgi naudoja tuos pačius žodžius sau apibūdinti, tuos pačius patriotinius simbolius, tuos pačius nacionalinius mitus ir ikonografiją. Bet dabar išlikęs tik jos išorinis vaizdas. Amerika, mano gimtoji šalis, kuri mane sukūrė, mano tėvo šalis, mano tėvo tėvo šalis ir jo tėvo tėvo šalis tapo neatpažįstamai silpna. „Valdomojo sutikimas” virto tik tuščia fraze. Mūsų politologijos vadovėliai paseno.

| |

Galvojau, galvojau ir sugalvojau optimalią JAV energetinės krizės strategiją

Pagrindu laikome sekančias ne vieną kartą skambėjusias tezes: 1) JAV vienintelis kelias – hiperinfliacinė terapija. Spausdinimo staklių paleidimas iššauks staigų išorinį ekonomikos šoko eksportą, ir tai bus pirmas globalaus pasaulio istorijoje išorinės ekonomikos agresijos pavyzdys. 2) Paraleliai, truputį anksčiau ar truputį vėliau, JAV būtina išprovokuoti globalaus charakterio energetinę krizę, kuri iššauks dalinį ar visišką pagrindinių šalių – konkurenčių ekonomikų paralyžių. Pirmiausiai ES, Indijos, Japonijos, kurios praktiškai neturi savų naftos gavybos įmonių ir labai priklauso nuo naftos ir dujų importo. 3) Energetinės krizės atspirties tašku turėtų būti teraktas arba teraktų serija, siaubinga savo mastais, įvairiose pasaulio vietose. Tai galėtų būti branduolinis sprogimas stambaus JAV miesto centre, arba teraktas viename iš Europos kultūros centrų turistų vasaros antplūdžio laikotarpiu, galima ir dar ką nors pamėginti susprogdinti galų gale. Rastas branduolinio sprogimo duobėje musulmonų teroristo pasas nurodys kelią į atpildą. Atpirkimo ožiais bus įvardintos Persijos įlankos šalys ( greičiausiai Saudo Arabija, o vėliau ir Iranas). 6-asis JAV laivynas blokuos Ormuzo sąsiaurį ir visą angliavandenilio tiekimą per jį. Palaikant Izraeliui ir, galimas dalykas, afganų smogiamosioms grupuotėms, prasidės sausumos operacijos prieš „prakeiktuosius teroristus”. 4) Branduolinio ginklo panaudojimo pradžia bus konfliktas tarp Indijos ir musulmoniškojo Pakistano.