Vilniuje ir toliau stingant patalpų biurams, ketinama statyti tris naujus aukščiausios klasės verslo centrus. Priešingai nei paskutiniu metu kilę nauji dvidešimties aukštų pastatai, naujieji verslo centrai bus kelissyk mažesni – 4-5 aukštų. Tikimasi, kad čia įsikurs didelės įmonės, kurios vertina patogumus ir rūpinasi savo įvaizdžiu. Į trijų pastatų A klasės verslo kompleksą bus investuota daugiau nei 65 mln. litų. Projektą plėtos bendrovė “Indeco”. “Pastaruoju metu Vilniuje iškilo ne vienas daugiaaukštis verslo centras. Nors iš išorės jie atrodo įspūdingai, daugėja mažaaukščių verslo centrų, nes jie turi neabejotinų pranašumų. Čia nebūna eilių prie liftų, į viršutinius aukštus lengva užlipti laiptais, todėl didėja darbuotojų mobilumas. Tai ne tik patogumas, bet ir mankšta, kuri reikalinga daug biuruose sėdintiems asmenims”, – sakė projekto partneris Vaidas Barakauskas. Jo teigimu, mažaaukščiuose verslo centruose geresnė ir psichologinė atmosfera, skirtinguose aukštuose dirbantys vienos įmonės darbuotojai išlaiko kolektyviškumą. Trijų verslo centrų komplekse planuojamų komercinės paskirties patalpų plotas sieks apie 10 tūkst. kv. metrų. Tai turėtų reikšmingai papildyti biurų nuomos rinką Vilniuje, kurioje trūksta patalpų ir mažoms, ir didelėms įmonėms, kartais norinčioms išsinuomoti net iki 5 tūkst. kv. metrų.

Vilniaus miesto savivaldybėje praėjusią savaitę vyko tarptautinis seminaras “Buvusių sovietinių karinių teritorijų reintegravimo patirtis”, kurio metu buvo kalbėta apie problemas, su kuriomis susiduria savivaldybės, renovuojančios tokias sudėtingas socialiniu, ekonominiu bei ekologiniu požiūriu teritorijas. Projekto partneriai ir svečiai buvo supažindinti su probleminėmis Vilniaus Vismaliukų bei Burbiškių buvusiomis karinėmis teritorijomis. Pasak specialistų, pastarųjų tvarkymas vyksta nepakankamai sklandžiai ne tiek dėl plėtros idėjų ar investicijų stokos, kiek dėl institucinio požiūrio ir spragų teisinėje sistemoje. Kaip sėkmingiausias buvusios karinės paskirties teritorijos atnaujinimo projektas Lietuvoje seminaro dalyviams pristatytas “Šiaurės miestelis”. Ypatingai didelio dėmesio sulaukė buvusių karinių pastatų pritaikymas technologijų parko veiklai. Projekto partneriai pristatė savo šalių buvusių karinių teritorijų reintegracijos projektus. Seminaro dalyviai nusprendė kitame projekto etape kartu su Lenkijos Bialystoko technikos universitetu paruošti urbanistinius pasiūlymus teritorijų vystymui bei mokslinį-metodinį pagrindimą investicijų pritraukimui ir socialinių problemų sprendimui.

Neteisėtų statinių savininkai, ignoruojantys teismų sprendimus nugriauti tokius statinius, artimiausiu metu gali sulaukti griežtų piniginių sankcijų ir šių statinių griovėjų. Šiandien teisingumo ministras Petras Baguška ir aplinkos ministras Arūnas Kundrotas aptarė Teisingumo ministerijos parengtus teisės aktų pakeitimus ir papildymus, kurie ne tik padės paspartinti teismines procedūras griaunant neteisėtus statinius, bet ir užkirs kelią naujoms neteisėtoms statyboms. “Sutarėme dėl bendrų veiksmų ir didesnių problemų nebeturėtų kilti”, – po susitikimo teigė P.Baguška. “Norint, kad procesai apjudėtų iš vietos, reikia aiškiai pasakyti, kas ir ką daro ir kokios sankcijos laukia nevykdančių savo pareigų”, – pabrėžė ministras A.Kundrotas. Ministras A.Kundrotas susitikime pateikė statistiką, kuri atskleidė, jog vien šiais metais teismams pateikti 42 ieškiniai dėl neteisėtų statinių nugriovimo, priimti 4 sprendimai nugriauti tokius statinius. Jau šią savaitę suinteresuotoms institucijoms bus išsiųsti derinti Civilinio proceso kodekso, antstoliams skirtos Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų teisės aktų pakeitimų projektai. Jie numato priemones, kurios padės iš esmės spręsti neteisėtų statybų problemą. Civilinio proceso kodeksą siūloma patikslinti nuostata, kad teismai, priimdami sprendimą nugriauti neteisėtą statinį, iš karto numatytų ir pasekmes, jeigu per nurodytą laiką savininkas nenugriaus tokio statinio.