| | |

Elektroninė biblioteka gausėja konferencijų resursais ir knygomis

Mokslinė elektroninė biblioteka eLIBRARY.LT tęsia ir aktyvina švietėjišką veiklą, papildydama resursus mokslinių-praktinių konferencijų medžiagomis, žurnalų ir knygų elektroninėmis versijomis. Ypač glaudūs ir partneriški santykiai pastebimi lietuviškos leidyklos „Aušra“ ir eBibliotekos bendradarbiavime. Leidykla yra pateikusi Vitalijos Stavinskienės knygą „Lenkijos lietuvių bendruomenė 1944-2000 metai“, eilę Sigito Birgelio poezijos rinkinių, rašytojo Antano Suraučiaus „Per karo okupacijas“ knygą. Taip pat norime atkreipti skaitytojų dėmesi į dr. Algimanto Liekio išleistą knygą „Gimdos kaklelio vėžio profilaktikos aktualijos“ iš serijos Lietuvos mokslas. Biblioteka pasipildė naujo mokslinio žurnalo „Slauga. Mokslas ir praktika“ bei krikščioniškos minties laikraščio „XXI amžius“ resursais. Pradėtas glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos muziejų asociacija. Regionų kultūrinių iniciatyvų centras pateikė leidinio „Žemaičių žemė“ ir Lietuvos dailės muziejus „Metraštis“ elektronines versijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Krymo respublikinės M. K. Čiurlionio lietuvių kultūros draugijos leidžiamo laikraščio „Tiltas“ elektroninę versija galima rasti tik mūsų bibliotekoje.

| | | |

„Laisvės kryžkelės“ (III) – 1949 m. Deklaracija – kelias į Atgimimą

1949 m. vasario 16-osios ginkluoto pogrindžio dokumentas, nusakantis pasipriešinimo kovos esmę bei struktūrą, buvo priimtas ir Lietuvos Respublikos Seime kaip atskiras įstatymas. Visada liks svarbus klausimas: kaip šiandien galėtume vertinti tokios Deklaracijos priėmimą 1949-aisiais? Pirmiausia visos Lietuvos partizanų vadai po daugybės netekčių 1949-ųjų vasario mėn. susirinko suvienyti visų krašto pasipriešinimo jėgų. Šis svarbiausias tikslas buvo pasiektas, nes iki tol visos rezistencijos vienijimo pastangos buvo daugiau ar mažiau nesėkmingos. Arba vienijimas neapėmė visos Lietuvos teritorijos. Partizanų vadų pasirašyta Deklaracija nusakė ne tik pasipriešinimo kovos esmę, bet kartu nubrėžė ir demokratinės Nepriklausomos valstybės ateities kūrimo gaires. Tai, kad šis dokumentas įteisintas oficialiu Lietuvos Respublikos įstatymu, rodo valstybingumo tradicijų tęstinumą: Lietuvos valstybė aukščiausiu lygiu pripažino pokario rezistencijos vadovybę kaip teisėtą okupuoto krašto valdžią. Ši valdžia labai sunkiomis sąlygomis kūrė savo norminius dokumentus, pogrindžio struktūrą, leido spaudą ir t. t. Tačiau kas gi buvo tie pogrindžio valdžios žmonės? Iš kur jie atsirado? Juk jų niekas nedelegavo į kažin kokias aukštas pareigas, niekas už juos nebalsavo atviruose rinkimuose… Todėl čia ir svarstome gana netradicinę situaciją.

„Mūsų ispaniška vestuvių ceremonija“
| |

„Mūsų ispaniška vestuvių ceremonija“

Kai verslininkų pora – 31 metų Greta Jansonaitė ir aštuoneriais metais vyresnis Giedrius Klimkevičius – po žiemos darbų maratono pasijuto išsekę, viską trenkė velniop ir nieko nelaukę išskrido į Kubą. Po dviejų savaičių atostogų į Lietuvą jie grįžo susituokę. Ne kartą draugams žadėję vestuvių puotą, Greta ir Giedrius amžiną meilę vienas kitam prisiekė Gibaro miesto bažnyčioje sausio 22-ąją. Įdegusi ir laiminga 31 metų Greta pasimatymą paskyrė darbe. Bendrovės „Klimkynės parkai“ direktorė po atostogų skuba perimti verslo reikalus į savo rankas, todėl iki šiol neturėjo laiko pasikalbėti su draugais ir pranešti džiugią naujieną. Kalbėdama apie vieną įsimintiniausių gyvenimo akimirkų, Greta jaudindamasi taršo plaukus ir rankose gniaužia kavos puodelį: „Suprantu, kad dabar pasakoju vienam žmogui, tačiau po savaitės šiuos mano žodžius skaitys visa Lietuva. Sunku atverti dūšią. Visa tai labai labai jautru“. – Kartu esate pusšeštų metų. Ne kartą planavote tuoktis, tačiau vis atidėliojote. Ir štai: išvažiavote atostogauti, o grįžote vyras ir žmona. Nuo ko slėpėte savo planus?

Hipnozė
|

Hipnozė

Beveik kiekvienas, kuriam teko patirti hipnozės poveikį ar bent skaityti apie jį, žiūri į ją skeptiškai ar su baime. Dauguma mano, kad hipnozė artima narkozės būsenai ar sąmonės netekimui, nors iš tikrųjų net giliausiai pasinėrus į hipnozės būseną to nebūna. Sąmonė ir pasąmonė visada išlieka budrios, išskyrus nebent tuos atvejus, kai organizmui taip reikia miego, kad užhipnotizuotasis pasineria į miego būseną. Niekas negali Jums hipnozės būsenoje efektyviai įteigti ar net priversti padaryti ką nors tokio, kas neatitinka Jūsų asmenybės struktūros. Dažnai manoma, jog hipnozės būsenoje gali būti išplepėti tkie dalykai, kurie jokiu būdu nėra skirti kitiems. Tačiau iš tikrųjų niekas ir niekada negali Jūsų priversti tai padaryti, nes sąmonė vis dėlto visą laiką budi. Užhipnotizuotasis visą laiką žino, ką sako ir ką daro. Visko, kas tik prieštarauja žmogaus etninėms ir moralinėms normoms, jis nepriims ir būdamas užhipnotizuotas. Gali atsitikti net taip, kas jis pats nesąmoningai nutrauks hipnozės būseną. Kiekvienas priima tik tas įtaigas, kurias yra pasiruošęs priimti. Taigi kiekviena kito hipnotizuotojo atliekama hipnozė yra ir autohipnozė, tik šiuo atveju įtaigas pateikia kitas žmogus. Jei darysime prielaidą, jog mūsų tikrovė, kitaip sakant, tai, kaip mes žiūrime patys į save ir savo aplinką, prasideda mūsų mintyse, tai pasirodys, kad mes visą savo gyvenimą esame daugiau ar mažiau gilios hipnozės būsenoje.

| |

Paukščių gripas – panikai skelisti sukurtas virusas?

Paukščių gripo viruso štamas A/H5N1 atsirado 1997 metais Honkongo ir Kinijos pasienyje. Per aštuonerius metus jis vis pasirodydavo tai vienoje, tai kitoje Azijos vietoje. Per tą laiką juo užsikrėtusių žmonių visame pasaulyje buvo daugiau kaip 100, bemaž pusė ligonių neišgyveno: nepadėjo nei stipriausi antibiotikai, nei geriausia medicininė įranga. A/H5N1 per kelias dienas visiškai suardo jaunų ir sveikų žmonių plaučius. Medikai paukščių gripą vadina autoimunine liga, nes taip aktyvuoja imunitetą, jog tas pernelyg smarkiai sureaguoja į virusą, pradeda naikinti jo nešiotojo, t.y. žmogaus, organizmo ląsteles ir galiausiai sukelia mirtį. Oficialiai paukščių gripas žmonėms tebėra nepavojingas. Tai gyvūnų (dažniausiai paukščių) liga, paplitusi visame pasaulyje, o žmogus susirgti ja gali tik labai retais atvejais. Tiesa, dabar po pasaulį keliaujančia viruso atmaina A/H5N1 neįprastai lengva užsikrėsti. Ji taip sparčiai plinta, kad baiminamasi, jog mutuos į štamą, kuris lengvai pereis iš žmogaus žmogui kaip paprastas gripas. Ir sukels amžiaus katastrofą. Taip pasaulio mokslininkai susiskirstė į dvi stovyklas: tų, kurie netiki, kad paukščių gripas kada nors persiduos iš žmogaus žmogui, ir tų, kurie sako, kad tai tik laiko klausimas.

Šiek tiek apie bankrotą
| |

Šiek tiek apie bankrotą

Pirmadienį Kauno apygardos teismas turėtų skelbti Marijampolės “Kraitenės” bankrotą. Vilniaus apygardos teismas šią savaitę iškėlė bankroto bylą Vilniaus “Biosintezei”. Ant finansinės krizės slenksčio atsidūrė Panevėžio “Ekranas”, su valdžios palaiminimu iš bankų dar išsiderėjęs kelis mėnesius paliaubų. Kaune šiuo metu bankrutuoja “Aviakompanija Lietuva”, “Trys sezonai”, “Aleksotas”, kai kurios gydymo įstaigos, vaistinės ir t.t. Pernai triukšmingai žlugo “IngoBaltic” draudimo bendrovė, tyliau veiklą nutraukė kelionių organizatorius “Omnituras”. Bankrotas tapo mūsų gyvenimo dalimi. Statistikos duomenimis, kiekvieną dieną Lietuvoje paskelbiama po du bankrotus. Žinoma, tai ne katastrofa, o civilizuota procedūra, kai mėginama stabdyti įmonės griūtį ir netgi verslo partnerius klampinančius nuostolius, stengiamasi išgelbėti gyvybingąją bendrovės dalį. Esą taip rinka apsivalo nuo neefektyvių ir neperspektyvių įmonių. Pavėluoti bankrotai mažina galimybę atgauti savo lėšas, surasti sanuotoją, sėkmingai restruktūrizuoti gamybą. Visose ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, bankrotų skaičius auga. Per 1993-2005 m. Lietuvoje bankrutavo 4500 įmonių ir 14 bankų. Nuo restruktūrizacijos įstatymo įsigaliojimo 2001 metais restruktūrizacija buvo vykdoma 27 įmonėse, tačiau sėkmingų atvejų buvo nedaug.

Kas skaito paauglių dienoraščius?
| | |

Kas skaito paauglių dienoraščius?

Kai kalbama apie naujausias technologijų madas, daugelis tėvų duoda savo vaikams, ko tik jie užsigeidžia, ir nebesidomi, kaip jie naująsias technologija naudoja. Jie nuperka savo sūnums ir dukroms mobiliuosius telefonus kaip priemonę sužinoti, kur jie yra, tačiau praranda galimybę žinoti, su kuo jų vaikai kalba. Jie nuperka paaugliams kompiuterius, kad šie galėtų ruošti namų darbus ir bendrauti su draugais, tačiau nesidomi, su kuo jie susirašinėja ar kokiose pokalbių svetainėse lankosi. Kaip technologijų specialistas ir tėvas aš taip pat jaučiuosi kaltas dėl tokių tėviškų neapsižiūrėjimų. Vystantis technologijoms visada yra kažkas, ko tėvai privalėtų saugotis – šiuo atveju „blogai“ (blogs) – internetiniai dienoraščiai ir žurnalai. Prieš mėnesį pasiskolinau savo dukros nešiojamąjį kompiuterį. Jį atsidaręs pastebėjau, kad liko neuždarytas vienos jos draugės dienoraštis. Nustebau pamatęs, kad ši dvylikametė apie save pateikė labai asmenišką informaciją – taip pat ir kur ji gyvena, mažiausiai 30 fotografijų, tarp jų – ir mano dukros. Dar blogiau – ji užsiregistravo kaip aštuoniolikametė. Paklausiau dukros kodėl, ši atsakė, kad draugė norėjusi patraukti vyresnių berniukų dėmesį.

|

Euras žada kainų šuolį

Įvedus eurą neabejotinai brangs paslaugos. Šių pinigų šalininkai tvirtina, jog eurą įsivesti Lietuvai yra naudinga. Tačiau aišku ir tai, kad įvedus jį iškart pabrangs kai kurios paslaugos. Taip vakar Klaipėdos pramonininkų asociacijos surengtame seminare “Euro įvedimo Lietuvoje privalumai ir grėsmės” tvirtino kai kurie pranešėjai. Anot jų, beveik visose šalyse, kurios įsivedė eurą, pabrango automobilių remonto, kirpyklų, drabužių valymo paslaugos. Pastebimai kainos didėjo kavinėse ir restoranuose. Mažmeninėje prekyboje iš karto pastebėtas nedaug kainuojančių prekių brangimas dėl kainų apvalinimo. “Prekybos centrai kaip niekas kitas suinteresuoti gražiu socialiniu veideliu, tad kainų didinimas jiems būtų pati blogiausia reklama”, – sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda. Anot jo, smulkieji prekybininkai bus priversti prisitaikyti prie prekybos centrų kainų politikos. Aišku esą ir tai, kad kavinių savininkai, kirpyklos apvalins kainas klientų nenaudai.

| | |

Atnaujinama „Top 100“ lankomumo stebėsenos sistema

Artimiausiu metu dėl vis didėjančio vartotojų poreikio bus atnaujinta interneto svetainių lankumumo statistiką, analizę bei reitingus pristatanti sistema „Top 100“. Naujoje versijoje bus galima naudotis keturiomis papildomomis paslaugomis – „Goal-Point“, „Invisible“, „Search engines“ ir „Entrance name“. Paslauga „Goal-Point“ interneto svetainės savininkui suteiks galimybę matyti savo svetainės lankomumo poziciją bei statistiką bendrame prie „Top 100“ sistemos prijungtų tinklalapių reitinge. Tinklalapio reitingas svarbus, nes rodo interneto puslapio populiarumą bei lankomumą tarp kitų sistemos paslaugomis besinaudojančių registruotų vartotojų. Kita siūloma naujovė „Invisible“ – tai nematomo skaitiklio paslauga. Tinklalapyje įdiegtas skaitiklis bus nematomas, tačiau interneto puslapio skaitytojai fiksuojami. Sistemos vartotojas galės matyti lankomumo analizę pagal pasirinktus kriterijus, taip pat galės pats kurti ataskaitas, keisti tam tikrus parametrus. Šių rezultatų nei kitų tinklalapių savininkai, nei svetainės lankytojai negalės matyti. Dar viena nauja paslauga „Search engines“ tinklalapio savininkui leis kaupti statistiką apie tai, iš kokių paieškos sistemų vartotojas ateina į klientų puslapius, kokius raktinius žodžius vartoja, ieškodamas jį dominančios informacijos.

|

Gediminas KAJĖNAS “Septyni žingsniai ligi dangaus”

Kai išgirstame žodį „šamanas“mums prieš akis iškyla mažų mažiausiai keistas vaizdas: barškalais, kaulais, paukščių plunksnomis apsitaisęs necivilizuotas seniokas muša būgną ir kažką nerišliai rėkauja. Iš tiesų visa, ką jis daro, turi didelę reikšmę jam ir jo gentainiams. Pasak buriatų (prie Baikalo gyvenanti tauta), pirmąjį šamaną dievai atsiuntė žmonėms, kad apsaugotų juos nuo piktųjų dvasių paskleistų ligų ir mirties. Šamanas (Sibiro tautų žynys) – vienas svarbiausiu bendruomenės žmonių. Jis burtininkas, gydytojas, kuris nustato ligas, ieško dingusios ligonio dvasios, ją suranda ir sujungia su kūnu. Jis palydi mirusiojo dvasią į požemius, prašo dievų pagalbos per sausrą ar badą. Paprastai šamaną išrenka dvasios. Jis pateptasis, kuris geba „matyti“ (svarbūs sapnai bei vizijos). Paprastai naująjį šamaną rengia senasis žynys, kuris moko pažinti ligas ir subtiliai bendrauti su dvasiomis. Įšventinimas vyksta ekstazėje, kai naujasis šamanas patiria žiaurius dvasių puolimus ir išgyvena savo paties mirtį. Dvasios jam atveria savo pasaulius ir suteikia galių. Kai šamanas atgaivinamas, jis jau aiškiai regintis žmogus, kuris geba suvokti pasaulį ir išgyventi kitų kančias kaip savo paties.