| |

Paukščių gripas. Kas tai?

Paukščių gripas yra greitai plintanti pavojinga užkrečiama paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Patys pavojingiausi yra paukščių gripo labai patogeniški H5 ir H7 viruso potipiai. Šiuo metu didžiausią susirūpinimą kelia H5N1 paukščių gripo virusas, kuris pavojingas ir žmonėms, ir gyvūnams. Paprastai laukiniai migruojantys laukiniai vandens paukščiai yra natūralūs paukščių gripo mažai patogeniško viruso nešiotojai ir retai kada patys serga, bet naminiai paukščiai yra ypač jautrūs paukščių gripo virusui. Paukščių gripo virusas atsparus, jis ilgai išsilaiko audiniuose, fekalijose ir vandenyje. Pastaruoju metu sparčiai plintant paukščių gripui visame pasaulyje, Lietuvos Respublika atsidūrė paukščių gripo grėsmės zonoje, nes jau 6 Europos Sąjungos valstybėse jis oficialiai patvirtintas laukiniams paukščiams. Nustatyta, kad šį pavojingą virusą Euroazijos žemyne išplatino migruojantys vandens paukščiai. Tai pats pavojingiausias ir greičiausias šios ligos plitimo kelias. Liga perduodama tiesioginio kontakto su sergančiais paukščiais būdu. Paukščių gripu sergantys paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta paukščių skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse. Paukščiai gaišta. Ūkyje gali nugaišti iki 100 proc. laikomų paukščių.

| |

Kaimyninę Švediją pasiekė paukščių gripas

Kitame Baltijos jūros krante esančiame Švedijos Oskarshamno regione antradienį užregistruotas pirmasis paukščių gripo atvejis, nors kol kas nežinoma, ar tai mirtina šio gripo atmaina H5N1. Vokietijos Riūgeno saloje antradienį virusas buvo aptiktas ir negyvos katės organizme. Ansčiau šioje saloje buvo rasta nuo gripo kritusių paukščių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas lrytas.lt teigė, kad tai – ženklas, jog paukščiai migruoja, tad Lietuvą paukščių gripas gali pasiekti jau kovo viduryje. Pasak tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjo Vaidoto Kiudulo, paukščių gripo atvejai Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir kitose šalyse rodo, kad viruso neįmanoma išvengti. Švedijoje paukščių gripu sirgo dvi laukinės antys. „Virusu sirgę laukiniai paukščiai rasti Oskarshamn’o regione (Švedijos pietrytinė pakrantė – red. past.)“, – paskelbė Švedijos Žemės ūkio ministerija. Anot jos, tai pirmasis atvejis, kai šioje šalyje aptikta „agresyvi paukščių gripo forma“. Ministerijos teigimu, tai ta pati viruso atmaina, kuri pasiekė ir Rusiją bei Kiniją. Švedija tikrino visus įtariamus paukščių nugaišimo atvejus, kai mirtina paukščių gripo atmaina pradėjo plisti Europoje. Šiuo metu 19 valstybių yra paskelbusios apie aptiktą paukščių gripą.

| |

Dažnai užduodami klausimai apie paukščių gripą

Egzistuoja daugybė įvairių paukščių gripo viruso variantų (kamienų), tačiau tik nedaugelis iš jų gali sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų gyvūnams ir žmonėms. Laukiniai paukščiai nuolat nešioja daugybę skirtingų šio viruso variacijų, tačiau natūraliai tik labai nedidelė paukščių dalis būna jais užsikrėtę. Šie virusai sukelia tik nedidelius sveikatos sutrikimus, kurie dažniausiai nepasireiškia jokiais išoriniais požymiais. Mažai patogeniški virusai nepavojingi ir naminiams paukščiams. Tačiau kai kurie H5 ir H7 viruso kamienai naminiams paukščiams gali būti labai pavojingi ir būtent šie paukščių gripo viruso variantai įvardijami kaip labai patogeniški. Labai patogeniški virusai pas laukinius paukščius paprastai neaptinkami. Šių virusų židiniai išryškėja naminių paukščių fermose, kur intensyviai veisiant paukščius ir juos laikant ypatingai dideliu tankumu susidaro idealios sąlygos virusams intensyviai daugintis ir įgyti didelį patogeniškumą lemiančių savybių. Laukiniai paukščiai taip pat gail užsikrėsti labai patogeniškais paukščių gripo virusais ir nuo jų žūti. Manoma, kad laukiniai paukščiai virusu gali užsikrėsti turėdami tiesioginį ar netiesioginį kontaktą (pvz.: bendrai naudojamus vandens telkinius, maisto šaltinius ir pan.) su virusą nešiojančiais naminiais paukščiais.

|

Lietuvos geležinkelių istorija

Lietuvoje kūrėsi nepriklausoma valstybė. 1918 metų vasario 16-ąją Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą.1918 lapkričio 5 d. buvo suformuota pirmoji A.Voldemaro vadovaujama Lietuvos vyriausybė, kuri organizavo valdžios įstaigų, kariuomenės, milicijos, savivaldybių kūrimą. 1919 m. liepos 4 d. Lietuvos Vyriausybė, dirbusi Kaune, pasirašė sutartį su Vokietija dėl geležinkelių tinklo perdavimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Vadovaujantis šia sutartimi buvo perduoti ne tik geležinkelio ruožai, bet ir nuomojami už nustatytą mokestį garvežiai, keleivių, bagažo, prekiniai, atvirieji vagonai ir kt. 1919 m liepos 6 d. paleistas pirmasis Lietuvos traukinys iš Kaišiadorių į Radviliškį. Perduodamieji Lietuvos geležinkeliai buvo nualinti, be to, dalis jų nutiesta pagal supaprastintus karo metų reikalavimus, nesaugūs. Vokiečiai, dar iki geležinkelio perdavimo pradžios, nusiaubė Kauno geležinkelio didžiąsias dirbtuves, o po 1919 m. lapkričio mėn. bermontininkų siautėjimo Lietuvoje, atgautieji iš Vokietijos geležinkelio ruožai atrodė apverktinai: telegrafo linijos sutraukytos, telefono ir telegrafo aparatai išgrobstyti, stočių inventorius nusiaubtas. Pirmaisiais pokario metais Lietuvos geležinkelininkai turėjo pertvarkyti kelius, sujungti juos į bendrą tinklą ir tik po to galvoti apie geležinkelio tobulinimą. 1923 m. sausio 18 d.atidarytas Šeštokų – Kazlų Rūdos plačiųjų geležinkelių ruožas. 1923 metais Lietuvai susigrąžinus Klaipėdos kraštą, Klaipėdos uostas tapo Lietuvos geležinkelių sistemos dalimi, buvo sukurta pagrindinė tranzito arterija, (1924-1932 m. pastatyta Kužių-Telšių-Kretingos geležinkelio linija) šiuo metu vadinama Kretos IXB tarptautiniu koridoriumi.

| | | |

Laisvės kryžkelės (V). Žaliojo Velnio legenda ir Erelio išdavystė

Jonas Misiūnas gimė 1910 m. Panevėžio apskr., Pušaloto valsčiuje, Pagirių vienkiemyje (netoli Joniškėlio), vidutinio ūkininko šeimoje. Sulaukęs 21-erių metų buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo husarų pulke Kaune. Turėjo puskarininkio laipsnį. Vėliau vedė savo kraštietę Oną, su kuria susilaukė 4 vaikų. Vokiečių okupacijos metais dirbo Kaišiadorių policijos geležinkelio apsaugos tarnyboje. 1944-aisiais, vasario 16 d., įstojo į Karo mokyklą, kurią po kelių mėnesių išvaikė vokiečiai. Kariai buvo suvaryti į vagonus ir išvežti į Vokietiją, kad ten gamintų ginklus vokiečių kariuomenei. Dalis kariūnų sugebėjo pabėgti, tarp jų buvo ir J. Misiūnas. Tuomet jis grįžo į Kaišiadorių kraštą ir čia vėl saugojo geležinkelį. Tačiau Jonas Misiūnas labiausiai išgarsėjo pokario metais, kai organizavo Didžiosios kovos partizanų apygardą ir jai vadovavo. Liepos pradžioje bolševikų Raudonosios armijos divizijos priartėjo prie Vilniaus. Tuomet Misiūnas pradėjo kaupti ginklus ir slėpti Kaugonių apylinkėse. Kai sovietų kariuomenė pradėjo nuo Vilniaus žygiuoti Kauno link, Misiūnas patraukė į šiaurę, persikėlė per Nerį ir apsistojo Musninkų valsčiuje, Janonių kaime, pas ūkininką Juozą Kupčiūną. Būtent čia pradėjo burti vyrus, pasiryžusius priešintis rusų okupacijai. Yra žinoma, kad Igno Kazlausko sklype, prie Musės upelio, buvo du Žaliojo Velnio bunkeriai.

Špagatas – kaip du kart du
|

Špagatas – kaip du kart du

Sportas – puikus laisvalaikio praleidimo būdas. Vieni sportuodami siekia gerai praleisti laiką, kiti stengiasi visiškai atsipalaiduoti, pailsėti, treti sportuoja norėdami tobulinti savo kūno formas. Mūsų pakalbinta „Ąžuolyno“ gimnazijoje besimokanti dešimtokė Greta Laučkaitė puikiai išmano meninę gimnastiką. Grakštus, ritmingas ir dinamiškas judesys – tik vienas iš gimnastikos bruožų. Tai sporto šaka, jungianti sportą ir meną, pritraukianti milijonus gerbėjų. – Kiek laiko užsiiminėji menine gimnastika? – Nuo pat vaikystės aktyviai sportavau. Lankiau baseiną, tenisą, šokius. Kartą mama pasiūlė nueiti į gimnastikos treniruotę. Man patiko. Iš tiesų meninę gimnastiką reikia pradėti lankyti kuo anksčiau, kol dar kaulai nėra visiškai susiformavę. Dažnai mergaitės pradeda lankyti nuo ketverių metukų. O aš pradėjau aštuonerių – per vėlai, tad teko labai stengtis, kol pasiekiau gerų rezultatų. – Kiek šiam užsiėmimui skiri laiko? Ar nenukenčia mokslas? – Treniruotės vyksta šešis kartus per savaitę po tris valandas. Po užsiėmimų grįžtu pavargusi. Namų darbų užduoda labai daug, todėl dažnai neužtenka jėgų jiems visiems atlikti. Varžybų metu net tenka praleisti pamokas.

| |

Paukštienos pramonę gali pražudyti ne paukščių gripas, o prarastas vartotojų pasitikėjimas

Birmingemas, vasario 27 d. Pakibus virš Europos realiai paukščių gripo grėsmei, Didžiosios Britanijos paukščių pramonė turi palaikyti silpstantį vartotojų pasitikėjimą, apsvarstydama visus galimus problemos sprendimo variantus ir pasikliaudama geriausiomis mokslo rekomendacijomis ir šaltiniais, pareiškė Nacionalinės ūkininkų sąjungos (NŪA) prezidentas Timas Benetas (Tim Benett). “Paukštienos pramonę sužlugdys vartotojų pasitikėjimo praradimas, ne pats paukščių gripas”, – sakė T. Benetas. Paukštienos pardavimai Didžiojoje Britanijoje, palyginti su Prancūzija ir Italija, dar ne taip smarkiai nukentėjo dėl šios ligos plitimo. Mirtinas H5N1 virusas plinta po Europą ir jau pasiekė Prancūziją, nors Didžiojoje Britanijoje jis dar neaptiktas. Anot T. Beneto, pirmadienį jis ketina susitikti su Didžiosios Britanijos žemės ūkio ministerijos ministre Margaret Beket (Margaret Beckett) ir aptarti viruso plitimo grėsmę. Jis pastebėjo, jog paukščių augintojai pastaruosius keturis mėnesius nepraranda budrumo. Pasak jo, sprendimas dėl paukščių skiepijimo nuo paukščių gripo turi turėti mokslinį pagrindą, pridurdamas, kad jeigu mokslininkai pasiūlys laikytis šios politikos, Didžioji Britanija turės užtikrinti, jog turi pakankamų vakcinos atsargų.

| | |

Papildai moterims. Protein 80

Maistinė energinė vertė (1 kaušelio – 40 g): energetinė vertė 624,8 kJ/147,3 kcal, baltymų 32,02g, angliavandenių 3,34g, cukraus 0,94g, riebalų 0,64g, sočiųjų riebiųjų rūgščių 0,06g, ląstelienos 1,44g, natrio 0,18g, cinko 4mg (26,6% RPN), seleno 4µg, Cyanotis Arachnoidea ekstrakto 4mg, sojos ekstrakto su izoflavonoidais 8mg, BCAA 40mg, kreatino monohidrato 40mg, L-glutamino 200mg, L-arginino 200mg, taurino 200mg, L-karnitino 4mg. Amino rūgštys: L-valino 1186mg, L-tyrozino 669mg, L-triptofano 330mg, L-threonino 1515mg, L-serino 1141mg, L-prolino 1634mg, L-fenilanino 646mg, L-methionino 445mg, L-lysino 1611mg, L-leucino 2152mg, L-izoleucino 1250mg, L-histidino 380mg, glycino 439mg, L-glutamino rūgšties 3659mg, L-cysteino 727mg, L-aspartiko rūgšties 1748mg, L-arginino 688mg, L-alanino 11131mg. Vitaminai (10%RPN): folinė rūgštis 20,24µg, C 6,03mg, B3 1,81mg, E 1,01mg, B5 0,6mg, B6 0,22mg, B2 0,16mg, B1 0,14mg, B12 0,1µg, biotino 0,02mg. RPN – rekomenduojama paros norma. Kitiems paros norma nenustatyta. Ingredientai: išrūgų baltymo izoliatas 98,5%, išrūgų baltymo izoliatas 90%, maltodekstrinas, identiški natūraliems uogų skoniai (E-414), guaro guma, identiški natūraliems grietinėlės skoniai (E-551), Natrio karboksimetilceliuliozė, gliukozė, fruktozė, L-glutaminas, L-argininas, taurinas, išrūgų hidrolizatas, kalcio fosfatas, silikono dioksidas, ksantano guma, lecitinas, dirbtiniai saldikliai (aspartames, acesulfamas, natrio ciklamatas, citrosa P10), inulinas, BCAA koncentratas, kreatino monohidratas, bifido kultūros, betakarotinas, cinko gliukonatas, multivitaminų kompleksas, sojos flavonoidų ekstraktas, L-karnitinas, Cyanotis Arachnoidea ekstraktas, organinės kilmės selenas.

|

Pasimokykime mitybos iš italų

Pietų Europos gyventojų dietos pagrindą sudaro daržovės, vaisiai, makaronai, duona ir česnakai. Ši dieta pasižymi ne tik geru skoniu. Ji išgarsėjo kaip viena sveikiausių dietų pasaulyje. Daugelis mokslininkų teigia, jog Pietų europiečių tradicinis maistas yra maistingumo idealas. Beveik ant kiekvieno italo pietų stalo kasdien galima pamatyti pilnas lėkštes vaisių, daržovių ir česnakų, rupių miltų duoną, alyvų aliejų ir česnakus, gabaliuką mėsos ar žuvies, porą taurių raudonojo vyno. Galbūt tokia mityba nelėmė tai, kad Italijoje, palygimus su kitomis šalimis, yra gerokai mažesnis sergamumas skrandžio ir plaučių vėžiu, širdies ligomis, padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ir insultais, nepaisant Pietų europiečių meilės cigaretėms ir alkoholiui. Mokslininkai pabandė išsiaiškinti, kodėl Pietų Europos gyventojams tokia mityba padeda išvengti ligų. Paaiškėjo, jog vaisiai ir daržovės turi nemažai vitaminų C ir E, bei beta karotinų. Šie antioksidantai (vitaminai C, E ir A) kovoja su ląsteles ardančiais laisvaisiais radikalais bei toksinėmis medžiagomis, kurios patenka į žmogaus organizmą ir sąlygoja senėjimą, sukelia širdies ligas ir vėžinius susirgimus.

Grybų apdorojimo būdai
|

Grybų apdorojimo būdai

Džiovinti grybai – tai patikimiausias konservavimo būdas. Džiovinti galima visus baravykinius ir nemažai lakštabudinių grybų. Džiūstant daugelio grybų spalva kinta, o kai kurių ūmėdžių, piengrybių išnyksta kartumas, aitrumas. Net keletą metų pastovėję, džiovinti grybai nepraranda aromato ir mitybinės vertės. Džiovinti reikia sveikus, nesukirmijusius, švariai nuvalytus (jokiu būdu neplautus!) grybus. Geriausia džiovinti praviroje orkaitėje 40-50 C temperatūroje (12-24 val.). Grybai beriami plonu sluoksniu, ant aliumininės folijos, popieriaus ar šiaudų (pavojinga – gali užsidegti!). Sudžiūvęs grybas tampa trapus ir lūžta. Blogai džiovinamas grybas išskiria sultis (kai per aukšta temperatūra). Susmulkinti greičiau išdžiūsta ir vartojant sutrintus į miltelius – geriau įsisavinami. Džiovinti suvėrus ant siūlo saulės atokaitoje ar neapšildomoje nors ir gerai vėdinamoje patalpoje, nepatartina, nes grybams lėtai džiūstant, juos puola musės ir kiti vabzdžiai, taip pat nuolatinį pavojų kelia pelėsiai ir bakterijos. Šaldyti grybai, kaip ir uogos, daržovės, žuvis ar mėsa, nepraranda maistinės vertės. Grybai užšaldomi ne aukštesnėje kaip 18°C temperatūroje. Šaldomi tik jauni, tvirti, nevandeningi grybai: baravykai, raudonviršiai, stirnabudės, kelmučiai, piengrybiai.