| | |

Buvęs kaunietis pasuko į nepelningą verslą

Jis mokėsi technikos ramiai, neskubėdamas, kaip sako, daugiausia per save. Daugiau kaip prieš du dešimtmečius atvyko gyventi į Kėdainius. 1979 metais priimtas į Tautodailininkų sąjungą. Jam padėjęs šios sąjungos Kauno skyrius, kuris organizavo kūrybines stovyklas. Bet vis tapybos. O pirmoji skulptūros stovykla buvo Žalgirio parke (1993 m.). Sis parkas – netoli mūsų rajono ribos, prie Cinkiškių. Ten stovi pirmas monumentalus Juliaus darbas “Maršalka Čiupurna”, nors iš tikro pirmieji didesni skulptūros darbai buvo antkapiniai paminklai savo mirusiems giminaičiams. Žalgirio parke ir įvykęs didysis lūžis – posūkis į skulptūrą.
Pirmas didelis darbas Kėdainiuose – Šv. Juozapo bažnyčios šventoriuje “Kristus, laiminantis sūnų paklydėlį” (1995 m.). Jį laiko vienu iš geriausių savo darbų. Tie metai buvo įsidėmėtini tuo, kad Julius buvo pakviestas į Daniją ten daryti monumentaliąją medžio skulptūrą. Danai jau buvo primiršę savo medžio skulptūrų tradiciją. Jie įvertinę Juliaus darbus labai neblogai, kaip sako, geriau negu jie patys tikėjosi. Ir dabar kasmet Julius kartu su žmona, kuriai labai dėkingas už jo kūrybos palaikymą ir kuri pati jau netgi tapo skulptore, ten vyksta. Danijoje jau stovi apie 45 Juliaus skulptūros. Julius yra dalyvavęs negeriame tarptautiniame medžio drožėjų simpoziume, kai kuriuos net organizavęs ar padėjęs organizuoti, kaip Šeteniuose, C. Milošo gimtinėje. Arba paskutinis – tiesa, tai buvo respublikinis simpoziumas, jau šiais metais, kai medžio drožėjai darė skulptūras, pastatytas Kėdainiuose, Smilgos upelio pakrantėje.

Su Naujaisiais 2006-aisiais metais!!!
| |

Su Naujaisiais 2006-aisiais metais!!!

Sveikiname visus Straipsniai.lt portalo lankytojus ir visus mielus redakcijos bičiulius su Naujaisiais 2006-aisiais metais. Tegu šie ugninio šuns Metai visiems Jums bus darbingi ir kūrybingi. Tegul ateinantys būna kupini meilės, džiaugsmo ir vaisingų darbų. Linkime daug laimės, sėkmės, gerų ir malonių dovanų. Jei ką nors padarėme ne taip, prižadame pasitaisyti, o jei padarėme ką nors gero, tai ir ateinančiais metais padarysime dar daug gerų darbų. Linkime geros sveikatos, nuolatinio tobulėjimo, tarpusavio supratimo ir viso kuo geriausio! Sėkmės Jums visiems! Eina metai…Vieni kažką nusineša, kiti kažką dovanoja. Tegul šie metai atneš tik džiaugsmą, skaidrią nuotaiką, laimingas minutes ir paprastą žmogišką laimę. Džiaukitės ir dovanokite nuoširdžias šypsenas kitiems!!! Visiems linksmų, nepakartojamų ir STEBUKLINGŲ švenčių!!!

|

Prezidentas Rolandas Paksas: „A.Paulauskas rengiasi užimti V.Adamkaus vietą“

Esminis klausimas – kam tai yra naudinga? Matome, konservatoriai bando ieškoti, kaip ištirti A.Brazausko veiklą, ir siūlo tai padaryti per laikinąją Seimo komisiją. Aš tik noriu priminti, kad kalbama apie dvi laikinąsias komisijas – dėl „Draugystės“ reikalų ir KGB rezervisto Antano Valionio. Tačiau nė viena žiniasklaidos priemonė nemini A.Valionio reikalų, nors sąlygos komisijoms sudaryti yra vienodos. Abiem atvejais turi būti taikomas Seimo Statutas, kuris numato, kad surinkus tam tikrą Seimo narių parašų skaičių, yra sudaroma Seimo komisija. Tai matant, paaiškėja, kad lemia ne Seimo Statutas, o personalijos. Aš kalbu apie Algirdą Brazauską. Manau, šis spaudimas akivaizdžiai parodo, kad premjerui jau atėjo laikas pasitraukti iš pareigų. Jo pasitraukimo situacija jau sumodeliuota. Jis pats, matyt, dar to nesupranta. A.Brazauskas nusprendė pasiaiškinti televizijoje, o tai yra labai įdomus dalykas. Henrikas Daktaras panašiai per televiziją galėtų pabandyti įtikinti visuomenę, kad jis nekaltas. Taip pat daugelis kitų politikų ar kriminalinių nusikaltėlių šį būdą galėtų pasirinkti pasiteisinimui – jūs man užduokite klausimus, aš į juos atsakysiu per televiziją ir sugebėsiu įtikinti, kad esu teisus. Dar įdomiau, kai A.Brazauskas sako, kad ne Seimo komisijos, o teisėtvarka turi spręsti, ar buvo pažeidimų privatizuojant „Draugystę“. Juokinga, kai Valstybės turto fondas, kuris yra tiesiogiai pavaldus premjerui, pradeda tirti „Draugystės“ privatizavimo peripetijas. Išvados jau dabar aiškios, tačiau derybose dėl Europos Sąjungos paramos, „Mažeikių naftos“ privatizavimo ar kitų būsimų privatizavimų, mano nuomone, A.Brazauskas tampa jau nebereikalingas. Atėjo jo eilė pasitraukti.

|

Kur kreiptis dėl vartotojų teisių pažeidimų?

Dėl vartotojų teisių pažeidimų, susijusių su teisinės metrologijos sritimi

Į Lietuvos metrologijos inspekciją,
Kalvarijų g. 125, Vilnius, tel. (8-5) 276 72 54;

Į Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities sektorių,
Kęstučio g. 54, Kaunas, tel. 22 24 71;

Dėl standartinių vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo

Į Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą prie Teisingumo ministerijos,
Vilniaus g. 25, Vilnius, tel. (8-5) 262 67 60;

Į Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos atstovą Kauno apskričiai,
Kęstučio g.21, Kaunas, tel. (8-37) 22 25 31;

|

Policija valdo narkotikų prekybos pinigus

Vilnietis Vytautas Šironas, neapsikenkęs kaimynystėje prekiaujančių narkotikų pardavėjų, kelis kartus kreipėsi į policiją, reikalaudamas, kad policininkai išgaudytų prekiautojus kvaišalais. Tačiau, praėjus keturiems metams susirašinėjimo, policijos komisarai iki šiol atsirašinėjo tik kvailais raštais, neva negalintįs nustatyti nusikaltimo sudėties. Todėl V.Šironas kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą G. Furmanavičių ir „Laisvo laikraščio“ redakciją, reikalaudamas, kad policija atliktų savo darbą. „Remiantis per ilgą laiką sukauptais duomenimis, turime rimto pagrindo manyti ir tvirtinti, kad dviejuose mūsų kaimyniniuose butuose (4 ir 16) vyksta intensyvi, o 16-ame ir nenutrūkstama kvaišalų gamyba, – teigia Naugarduko gatvėje gyvenantis V.Šironas. – Nuo 2001 m. iki šiol iš policijos pareigūnų nesulaukėme jokios konkrečios pagalbos. Prie šio pareiškimo pridėtame priede išdėstėme kai kuriuos motyvus, kuriais remiantis prašome Jus, gerb. Ministre, paveikti atitinkamas tarnybas, kurios imtųsi veiksmingų priemonių, kad pagaliau po daugelio metų būtų užkirstas kelias kvaišalų gamybai ir jų platinimui minėtuose butuose. To mes labai trokštame, kad galėtume normaliai gyventi“.

Jeigu nusprendėte suliesėti
| |

Jeigu nusprendėte suliesėti

Yra keletas paprastų taisyklių, kurios padeda greičiau pasiekti trokštamų rezultatų. Valgydami nežiūrėkite televizoriaus ir neskaitykite. Susidomėjus įdomia televizijos laida arba kompiuteriniu žaidimu, galima suvalgyti gerokai daugiau maisto, negu leidžia pasirinkta dieta. Be to, pastebėta, kad šie užsiėmimai skatina smaližiauti. Mat 60 minučių pažiūrėjus televizorių arba 40 minučių padirbėjus su kompiuteriu, susiaurėja kraujagyslės ir tulžies latakai, o kad jie atsipalaiduotų, organizmas reikalauja saldaus maisto. Valgykite iš mažų indų, naudokite mažus šaukštus ir šakutes. Tuomet jums psichologiškai bus lengviau riboti maisto kiekį. Nors suvalgysite gerokai mažiau nei įprastai, bet jausitės sotūs, – juk ištuštinote pilną lėkštę. Kai ilgainiui susitrauks skrandis, jūs įprasite valgyti mažiau ir galėsite vėl naudoti įprastus indus. Planuokite, ką valgysite artimiausiomis dienomis, ir iš anksto nusipirkite produktų. Vargu ar kiti šeimos nariai norės laikytis dietos. Todėl, jeigu pristigsite dietinių produktų, teks valgyti įprastą maistą.

| |

Prancūzija

Prancūzijai, didžiausiai Vakarų Europos šaliai, priklauso ir Korsikos sala Viduržemio jūroje. Dvi didžiausios kalnų grandinės – Pirėnai pietuose ir Alpės rytuose – yra gamtinė siena su kaimyninėmis valstybėmis. Prancūzijos simbolis – Eifelio bokštas – pastatytas 1889 m. Jo konstruktorius – G. Eiffel, bokšto aukštis – 324 m. Per metus jį aplanko vidutiniškai 6 mln. žmonių. Prancūzijos sostinė Paryžius taip pat garsi savo įspūdingais statiniais katedra Notre-Dame, Triumfo arka, Luvru. Tai pasaulio madų sostinė. Prancūzija yra viena iš vyno gamybos lyderių pasaulyje. Jam pagaminti naudojama apie 300 įvairių rūšių vynuogių, dauguma auginama šalies pietuose. Aukštos kokybės vynuogės auginamos tam tikruose regionuose: Elzase, Bordo, Burgundijoje, Luaro slėnyje ir Šampanėje – tai vienintelė vieta pasaulyje, kur auginamos vynuogės tikro šampano gamybai. Beveik kiekvienas Prancūzijos regionas siūlo savo specifinių patiekalų: Burgundija – sraigių ir varlių kojelių, Bretanė – omletų, šalies pietvakariai – triufelių… Prancūzijoje gaminama daugiau kaip 360 rūšių sūrių. 70% eksportuojamo sūrio pasaulyje yra iš čia.

| |

Olandija

Olandija nėra visiškai tikslus šios šalies pavadinimas, nes Olandija yra vakarinės šalies provincijos, pietų ir šiaurės Olandija; tikslus pavadinimas yra Nyderlandai, Nyderlandų Karalystė. Amsterdamas yra šalies konstitucinė sostinė, o Haga – administracijos ir vyriausybinių įstaigų sostinė. Mastrichte, seniausiame ir labiausiai į pietus nutolusiame Olandijos mieste, pasirašyta Mastrichto sutartis, kuria įkurta Europos Sąjunga. Žemės ir jūros tema olandui amžina. Tai tauta, kuri myli jūrą, be jos neįsivaizduoja savo gyvenimo ir sunkiai atsikovoją erdvę iš jos. Olandija laikoma jūrine tauta, nes ji visada garsėjo savo jūrininkais, žvejais ir dokininkais. Didelė dalis šalies gyventojų gyvena nusausintoje ir sukultūrintoje teritorijoje. Jau prieš 2 tūkst. metų olandai pylė pylimus, norėdami apsisaugoti nuo potvynių. Po 10 amžių Šiaurės jūros pakrantėje pasirodė apsauginės dambos (užtvankos) – dam. Šiandien šis žodis yra daugelio Olandijos miestų pavadinimų sudedamoji dalis (Amsterdamas, Roterdamas, Zandamas). Olandija – tankiausiai gyvenama Europos šalis. Spartus urbanizacijos procesas čia suformavo vakarų Olandijos konurbaciją – Randstadą. Tai vientisas žiedinis miestas, kuris jungia net 9 miestus.

| |

Latvija

Latvija, įsiterpusi tarp Estijos ir Lietuvos, turi ilgą pajūrį ir tris didelius uostus, todėl joje patogu plėtoti prekybą. Drėgnas ir vėsus klimatas palankus pieno ir mėsos gyvulininkystei. Latvijos sostinė Ryga, nuo pat viduramžių svarbus prekybos uostas, turbūt gyviausia sostinė Baltijos šalyse. Latvija istoriškai susijusi su Vokietija, ir Rygoje tai akivaizdu kiekviename žingsnyje: iš architektūros, madų ir daugybės vokiečių turistų. Latvijos sostinėje Rygoje susitelkęs trečdalis visų šalies gyventojų. Latvijos vėliava – seniausia iš visų Baltijos valstybių. Ji atsirado kovų su kalavijuočiais laikais – apie 1279 m. Latvių kalba yra artimiausia lietuvių kalbai iš visų Europos kalbų. XVII a. Kuršo kunigaikštystė, buvusi dabartinės Latvijos teritorijoje, turėjo kolonijų Karibų jūroje ir Afrikoje. Latviams sekasi “Eurovizijos” konkursuose: 2000 m. grupė “Brainstorm” užėmė trečią vietą, o 2002 m. dainininkė Marija Naumova laimėjo šį konkursą. Latvijos nacionalinis paukštis – baltoji kielė, gėlė – ramunė, vabalas – dvitaškė boružė.

| |

Estija

Talinas, nedidelis miestas, gali patenkinti net išrankiausio turisto poreikius. Pasivaikščiojimas saulėta uosto pakrante, peizažas su tolumoje stūksančiais Talino bokštais, klajonės vingiuotomis viduramžiško senamiesčio gatvelėmis, vakarienė apverstame laive-restorane – tai tik vienas iš daugelio galimų variantų. Talino senamiestis pasižymi originaliu išsidėstymu. Norint viską pamatyti, tenka kopti į Toompea kalną; ten 1229 m. tvirtovės pavidalu “gimė” Talinas, o dabar viduramžiškų mūrų apsuptyje įsikūrusi ir Estijos vyriausybė. Estijai priklauso Saremos sala Baltijos jūroje. Sala yra unikali savo gamta: šiaurinėje dalyje dėmesį patraukia Pangos uolėtas krantas, kuris virš jūros iškilęs daugiau kaip dvidešimt metrų; dauguma Saremos krantų užpelkėję, tad šios vietos – tikras paukščių rojus; Kali vietovėle prieš 3000 metų meteorito paliktame įdubime susiformavo žalias ežeriukas, savo palaptingumu viliojantis visus atvykusius; stebina vėjo malūnai, gebantys sparnus pasukti pagal vėjo kryptį; Koguvos žvejų kaime namai pastatyti 1880-1930 m., čia įsikūręs etnografinis muziejus, kurio sodyboms grožiu nenusileidžia kadagių giraitės ir akmenuota jūra; Kuresarės vyskupijos pilies (statyta 1230 m.) fragmentas – seniausios akmens skulptūros pavyzdys saloje. Baltijos šalyse labai populiarios dainų šventės pirmiausiai atsirado Estijoje 1869 m.